euras

Šių metų vasario 13 d., ketvirtadienį, Ūkio ministerijoje įvyko Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos posėdis, kurio vienas iš darbotvarkės klausimų – pasiruošimas įvesti eurą Lietuvoje. Šį klausimą per posėdį aptarė ūkio ministras Evaldas Gustas, finansų ministras Rimantas Šadžius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Per susitikimą buvo pristatyti darbai, kuriuos atliko valstybės institucijos ruošdamosi įvesti eurą.

Euro panikos nėra: vos 8 proc. ketinančių įsigyti būstą gyventojų mano, jog euro įvedimas turės įtakos būsto kainoms, rodo „Danske Bank“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa*. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur sudaroma daugiausiai būsto sandorių, taip manančių dar mažiau – vos 3 proc.

Premjeras Algirdas Butkevičius išsamiai nekomentuoja euro įvedimo Lietuvoje plano, tačiau tikina, kad valstybė pasirengusi visiems netikėtumams. „Aš tikrai nenorėčiau per daug komentuoti. Šitas planas yra dėl tam tikrų galimų rizikų priimtas ir buvo labai išsamiai išdiskutuotas kartu su Lietuvos banko pirmininku, dalyvaujant finansų ministrui“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Euro įvedimas, būdai didinti biudžetą, jaunimo įdarbinimas. Tokius pagrindinius klausimus prasidėjus Seimo sesijai išskiria Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas. „Esminis reikalas — prisijungimas prie euro zonos. Maždaug gegužės mėnesį Lietuva bus įvertinama ir priimamas sprendimas, ar mus prijungs. Iki to laiko turi būti priimti su euro įvedimu įstatymai“, — radijui „Laisvoji banga“ sakė G. Kirkilas.

Ministrų kabinetas svarstys Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą planą, kaip apsisaugoti nuo galimų išpuolių ar sukčiavimo atvejų, įvedant eurą. Ministerija teigia, jog tam reikės papildomų Policijos departamento pajėgų. Dokumente, kurį Vyriausybė svarstys trečiadienį pasitarime, minimos kelios rizikų rūšys. Tarp jų – užpuolimai, euro banknotus vežant į saugyklas ar į komercinius bankus, todėl reikės papildomos apsaugo pinigus gabenantiems automobiliams.

69 % respondentų palankiai vertina tai, kad ant lietuviškų eurų monetų nacionalinės pusės bus kaldinamas nacionalinis simbolis Vytis. Nepalankiai vertinančiųjų buvo 7 %, ketvirtadalis neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Tokius rezultatus atskleidė Lietuvos banko užsakymu šių metų pradžioje UAB „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Respondentų taip pat paprašyta nurodyti pateikto vertinimo priežastis.

Išperkamosios nuomos ir vartojimo paskolų bendrovė „Mokilizingas“, remdamasi įmonę valdančios Estijos banko LHV patirtimi, prognozuoja, kad, Lietuvoje įvedus eurą, lizingo paslaugų kaina vartotojams nesikeis, o ilguoju laikotarpiu – turėtų ir mažėti. Estijos banko LHV vykdomasis direktorius Erki Kilu savo ruožtu sako, kad finansinių paslaugų vartotojai dėl euro neturėtų nuogąstauti.

Kovo 10–17 d. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, bus minima Vaikų finansinio švietimo savaitė. Ji bus gausi vaikams skirtų renginių: paskaitų, viktorinų ir ekskursijų. „Su vaikais apie pinigus reikia kalbėti nuo mažų dienų, kad paaugę jie turėtų daugiau gebėjimų išmintingai tvarkyti finansus, – sako Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos atstovus ir jos vadovą Christophą Klingeną. Susitikime pateiktos TVF misijos išvados ir rekomendacijos, aptarta Lietuvos ekonominė padėtis ir užsibrėžti tikslai. „Pernai Lietuvos ekonomika augo 3,4 proc. – tai buvo viena sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje. Tikimasi, kad šiemet augimas išliks toks pat, o 2015-aisias prognozuojamas iki 4,3 proc. augimas.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Artūras Mickevičius Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad smulkusis versas, įvedant eurą, kainų tikrai nekels. „Manau, kad nerimas dėl euro įvedimo yra šiek tiek perdėtas. Smulkaus ir vidutinio verslo daugelis įmonių nereaguoja į euro įvedimą ir neketina organizuoti kokio nors kainų kėlimo.

Dėl euro įvedimo ypač nerimauja smulkusis verslas. Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigia, kad nebuvo atvejų, kuomet šalyse, kurios įsivedė eurą per pastarąjį dešimtmetį, smulkus verslas dėl euro įvedimo ėmė staiga ir bankrutavo.  „Žmonės prisimena problemas, kurios verslui visada yra ir buvo aktualios.

Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė sako, kad Lietuvos žmonių nuotaikos nėra euro pusėje ir kartoja, jog reikia "reikia visuomet atsiklausti tautos". "Aš esu šalininkė visada, kad reikia atsiklausti tautos. O kokia forma ir kaip tai padaryti, yra įvairių būdų. Važinėdama per Lietuvą matau, kad nuotaikos paprastų Lietuvos žmonių nėra euro pusėje, todėl Vyriausybei yra daug darbo įtikinti Lietuvos žmones", - trečiadienį Seime žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valdžia jau mato eurą Lietuvoje ir rengiasi jo įvedimui, tačiau verslas sako iki šiol nežinantis, ką planuoja valstybės institucijos, ne tik, pavyzdžiui, kiek laiko reikės skelbti dvejopas kainas litais ir eurais, bet ir kaip pirkėjams duoti grąžą. Tuo metu centrinis bankas suskaičiavo, kiek euro banknotų ir monetų sausį pasieks vartotojus. Latvijoje euras apyvartoje jau beveik du mėnesius.

Giedrė Sankauskaitė Prekybos tinklų vadovai, ūkio ministras, Lietuvos banko vadovas, vartotojų teisių atstovas bei Latvijos verslininkai antradienį tarėsi, kaip skaidriai ir efektyviai bendradarbiauti bei užtikrinti, kad dėl valiutos keitimo kainos pirkėjams nesikeis. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, vienas didžiausių iššūkių – užtikrinti, kad verslas laiku apsirūpintų naująja valiuta. „Mažmeninės prekybos įmonės – vienos iš svarbiausių šio proceso grandžių.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Lietuvai įsivedus eurą patogiausias būdas keisti valiutą – negrynųjų pinigų keitimas, naujienų portalui LRT.lt sako Lietuvos banko (LB) Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Mindaugas Milieška. Pašnekovas pabrėžia, kad jokių operacijų gyventojų namuose nei LB, nei kitos finansinės institucijos neatliks, o namuose registruoti litus ar pakeisti valiutą siūlančius asmenis galima įtarti bandymu sukčiauti ir apie tai reikėtų nedelsiant pranešti policijai.

Valdantieji diskutuoja dėl euro ir naujų mokesčių įvedimo jau nuo 2015 metų sausio 1 dienos. Tačiau paprastiems lietuviams informacijos apie šiuos procesus ir vienų įtaką kitiems dar labai trūksta. Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius tvirtina, kad, atėjus laikui, apie eurą lietuviai bus tinkamai informuoti. Be to politikas pabrėžia, kad nors tam tikro kainų kilimo išvengti nepavyks, tikrai nebus taip baisu, kaip mano žmonės.

Lietuvoje susibūrė dar viena iniciatyvinė grupė, siūlanti skelbti referendumą – šį kartą gyventojams būtų siūloma apsispręsti dėl lito išsaugojimo. Iniciatyvinė grupė siūlo keisti Konstituciją, kad Lietuvoje nacionalinė valiuta būtų tik litas, o pinigų emisiją galėtų atlikti tik Lietuvos bankas.  „Ir referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams, ir dėl euro įvedimo turėtų tokias pačias pasekmes – jei piliečiai pasisakytų prieš, tai prieštarautų Lietuvos stojimo į ES sutarčiai.

Vasario 20 d., Vilnius. Finansų ministras Rimantas Šadžius šiandien Nacionalinėje regionų plėtros tarybos posėdyje pristatė pasirengimo euro įvedimui procesą ir aptarė 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų klausimus. Susitikimo metu finansų ministras akcentavo, jog savivaldybių vaidmuo yra vienas svarbiausių ne tik tinkamai naudojant ES lėšas, bet ir įgyvendinat sklandų euro įvedimą Lietuvoje.

Dažnam lietuviui euro įvedimas reiškia ne potencialias galimybes, bet gąsdinantį kainų kilimą. Ekspertų ir politikų diskusijų apie Lietuvos prisijungimą prie euro zonos sutarimo ir bendro vertinimo kol kas pasiekti irgi nepavyko. Tačiau Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta tvirtina, kad euro nėra ko bijoti, jei su juo nesiejamos nepagrįstos viltys. Eurokomisaro A. Šemetos teigimu, svarbiausia yra suvokti, kad Lietuva nėra nei skubinama, nei verčiama stoti į euro zoną.

Informacinių technologijų sektoriaus sąnaudos Lietuvoje įvedant eurą gali siekti 300 mln. litų. IT paslaugų valdymo ir informacijos saugos bendrovė „Synergy Consulting“ apskaičiavo, kad verslo įmonės, keičiant informacines sistemas, turės daugiau išlaidų nei viešojo sektoriaus įstaigos.

2014-aisiais Lietuvos gyventojams svarbiausios sritys, kurios kels nerimą, bus pasirengimas euro įvedimui, prekių ir paslaugų kainų pokyčiai bei lėšų stygius kasdieniams reikalams ˜– šias tris sritis „Aviva Lietuva“ atlikto 2014-ųjų metų gyventojų ekonominių nuotaikų tyrimo respondentai minėjo dažniausiai. Tyrimo duomenimis, mažiausiai nerimo lietuviams šiais metais kels aplinkos taršos klausimai, švietimo aktualijos ir pensijų sistema.

 Lietuva sumažino viešųjų finansų (fiskalinį) deficitą žemiau Europos Sąjungos (ES) reikalaujamos 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos ir turi geras galimybes tapti devynioliktąja euro zonos nare, tvirtina finansų ministras Rimantas Šadžius. „Bus 2,9 proc. arba mažiau. Tikimybė, jog (deficitas - BNS) bus mažesnis yra gana didelė“, - Briuselyje žurnalistams teigė R.Šadžius.

Eglė Merkyte, LRT.lt (Briuselis) Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai nusprendė nekeisti nuostatos, kad bankų gelbėjimo fondas veiks remdamasis tarpvyriausybine sutartimi. Su tokia sutartimi nesutinka Europos Parlamentas (EP), kuris turi pasakyti „taip“ kuriamai Bankų sąjungai.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su pirmojo vizito į Lietuvą atvykusia Latvijos Vyriausybės vadove Laimdota Straujuma. Susitikimo metu premjerai aptarė dvišalį bendradarbiavimą, energetikos ir transporto klausimus, kalbėjosi apie euro įvedimą. „Pasinaudodamas proga norėčiau dar kartą pasveikinti Latviją įsivedus eurą. Esu tikras, kad Latvijos narystė euro zonoje padrąsins kitas šalis, ir ypač Lietuvą.

Įsibėgėja antras mėnuo, kai kaimyninėje Latvijoje cirkuliuoja euras. Techniniu požiūriu valiutos pakeitimas praėjo be trikdžių, tačiau gerokai įdomiau, kaip „braliukams“ sekėsi susidoroti su kainų perskaičiavimu įvedus eurą. Juk kainų didėjimas – bene pagrindinė lietuvių baimė, o gal jau ir įsigalėjęs įsitikinimas, belaukiant euro. Šiandien paskelbtais Latvijos statistikos biuro duomenimis, 2014 m. sausį, palyginti su 2013 m. gruodžiu, kainų lygis padidėjo 0,6 proc.

Karolis Birgilas Artėjant gegužei, daugėja sakančiųjų, kad įvedus eurą pradėsime barškinti šakutes į tuščias lėkštes. Galintieji pasigirti gilesniu ekonomikos supratimu teigia, kad kišenėse pradės barškėti naujų namų raktai. Ir tai gali atsitikti dar prieš įsivedant eurą. Praėjusią savaitę vykusioje kasmetinėje Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) konferencijoje bene kiekvienas pranešėjas kalbėjo apie atsigaunančią ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos valstybių rinką.

Dabartinei Lietuvos Vyriausybei tvirtai nusprendus siekti, kad bendroji Europos Sąjungos (ES) valiuta euras būtų įvestas nuo 2015 metų, tarp politikų ir visuomenės veikėjų, pasižyminčių atviru populizmu ir antieuropietišku cinizmu, kilo nemaža opozicija, kokios, beje, nebuvo, kai Lietuva bandė įstoti į euro zoną prieš daugiau nei septynerius metus.

Lietuvai tapus euro zonos nare, Europos centriniame banke (ECB) keistųsi valdybos balsų paskirstymo struktūra, naujienų agentūros „Reuters“ teigimu, daugiau galios suteikiant didesnių Europos ekonomikų atstovams. Svoris pagal dydį Teigiama, kad ECB valdybos balsavimo procesas vyks pakaitomis – euru disponuojančiu valstybių centrinių bankų atstovai keistųsi kiekvienu balsavimu.

Tinkamesnio kandidato į premjero postą nėra? Naujausios gyventojų apklausos rodo, kad Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi pasitiki trečdalis lietuvių. Sidabro medalis lenktynėse atitektų aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui, kuriuo pasitiki kiek daugiau negu 5 proc. šalies gyventojų, bronza džiaugtųsi buvusi Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė.

Pragyvenimas pabrangs, prarasime dalį savo nacionalinės tapatybės, o galiausiai euro zona žlugs. Šias lietuvių baimes dėl planuojamo iki 2015 m. įsivesti euro Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistai vadina perdėtomis ir mato daugiau naudos nei žalos priklausyti didelei bendros valiutos zonai.

Pastaruoju metu vykdoma euro šalininkų agitacija už skubų euro įvedimą Lietuvoje vietoje argumentais grįsto dialogo virsta bandymais tautai įteigti nepilnavertiškumo kompleksą. Tarsi visose šalyse žmonės džiaugsmingai priima integraciją į euro zoną. Ir tik lietuviai vykdo „nusikalstamą veiklą“, „visus juokindami“ savo abejonėmis atsisakyti lito krizės euro zonoje apogėjaus metu. Tačiau tai nėra taip.

Nekilnojamojo turto specialistai sako, kad būsto kainų burbulo, kuris buvo prieš krizę, Lietuvoje kol kas nėra, tačiau didžiuosiuose miestuose esą gresia pasiūlos burbulas. Šiaurės Europos finansų ir NT konsultacinės bendrovės „Newsek“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės Baltijos šalims vadovas Mindaugas Kulbokas pabrėžia, kad nekilnojamojo turto vystytojai savo įkarštį statyti naują būstą turėtų kiek apmalšinti.   „Gresia pasiūlos burbulas.

  Lietuvai įstojus į euro zoną, jos skolinimosi reitingas galėtų pagerėti, teigia 20 metų Europos Komisijoje dirbantis euro zonos ekspertas Benjaminas Angelis (Benžamenas Anželis). „Lietuvai įstojus į euro zoną, ji taptų patikimesnė reitingavimo sąrašuose. Lietuvos reitingas pakiltų nuo BBB iki A-", – pirmadienį Seime vykusioje diskusijoje apie prisijungimo prie euro zonos pasekmes teigė B.Angelis. Pasak jo, visų šalių, kurios tapo euro zonos narėmis, reitingas buvo pagerintas.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius kritikuoja valdančiųjų užmojus didinti mokesčius. Pasak A. Kubiliaus, taip visuomenei esą sudaromas įspūdis, kad jų reikia siekiant įsivesti eurą.  „Valdžia gi nutarė, kad įvedant eurą žmonėms nebus leidžiama badauti, todėl bus didinama minimali alga ir kompensuojamos pensijos, o tam reikia naujų mokesčių. Taigi žmogus pasidarys išvadą: nauji mokesčiai valdžios svarstomi tam, kad turėtume eurą“, – pirmadienį sakė A. Kubilius.

Stasys Šliožas Lietuvos banko valdyba nutarė numatomus euro įvedimo mūsų šalyje metus– 2015 – įrašyti į būsimų lietuviškų apyvartinių eurų monetų ir centų nacionalinę pusę. Įvedus eurą, tokios monetos kaip mokėjimo priemonė galios visoje euro zonoje. „Pirmieji 2015 metų laidos eurų su lietuviška puse technologiniai pavyzdžiai turėtų būti nukaldinti jau šį pavasarį. Lietuvos monetų kalykla tam darbui intensyviai ruošiasi“, – sakė Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

Lietuvos banko valdyba nutarė numatomus euro įvedimo mūsų šalyje metus – 2015-uosius įrašyti į būsimų lietuviškų apyvartinių euro monetų ir centų nacionalinę pusę, rašoma pranešime spaudai. Įvedus eurą, tokios monetos kaip mokėjimo priemonė galios visoje euro zonoje. Lietuva dar nėra sulaukusi jokio oficialaus sprendimo, ar galės nuo 2015 m. įsivesti eurą. „Pirmieji 2015 metų laidos eurų su lietuviška puse technologiniai pavyzdžiai turėtų būti nukaldinti jau šį pavasarį.

Darius Kuodys Artėjant lemiam momentui dėl euro įvedimo (arba neįvedimo) Lietuvoje 2015 metais, šalies politinę padangę vis sukrečia didesnės ar mažesnės politinės karštinės bangos. Tiek euro įvedimo Lietuvoje šalininkai, tiek ir jo priešininkai, šia tema diskutuoja dažniausiai pasiremdami ekonominiais motyvais.

Giedrė Sankauskaitė Skaitytojai leidiniui „Ekonomika.lt“ atsiuntė jiems iškilusius klausimus, susijusius Lietuvos narystės euro zonoje pradžia. Pateikiame kalbintų ekspertų atsakymus į visiems rūpimas valiutos keitimo detales.

Lietuvos planus įsivesti eurą kolegoms Europos Sąjungoje (ES) pristatęs finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad šis siekis demonstruoja pasitikėjimą euro zona. „Lietuva demonstruoja, kad euro zona turi perspektyvą, yra labai geras projektas, ir mes prie jo prisidedame“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė finansų ministras. Jis ES finansų ministrams pristatė Lietuvos Vyriausybė siekį nuo 2015 metų tapti 19-ąją euro zonos nare.

Britų leidinys „The Economist“, kaip ir kiekvieną pusmetį, paskelbė taip vadinamą „Big Mac“ indeksas, kuriuo vertinama valiutos vertė JAV dolerio atžvilgiu. Vertinimo matui pasirinktas vieno populiariausių greito maisto restoranų „McDonalds“ sumuštinis „Big Mac“. Indeksas sudaromas nuo 1986-ųjų metų ir remiasi perkamosios galios pariteto teorija, kuri sako, kad bėgant laikui, identiškas prekių krepšelis turėtų kainuoti tiek pat, mat sunaudojami resursai yra tie patys.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad euro įvedimas Lietuvai yra ilgalaikis ir ne tik piniginis projektas. Pasak jo, tai yra investicija, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atsipirks.   „Euras yra ilgalaikis projektas. Ta nauda, kurią mes kaip Centrinis bankas, ekonominių tyrimų kompetenciją turintis subjektas, esame paskaičiavę, – kad vidutiniu laikotarpiu euro įvedimas darys teigiamą poveikį BVP.

Finansų ministras sako, kad 2013 metų biudžeto pajamų planas įvykdytas, tačiau nepavyko surinkti planuoto pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų. Šiemet bus siekiama esminio lūžio, surenkant šiuos mokesčius ir kovojant su "šešėliu". Rimantas Šadžius perspėja, kad tai kelia grėsmę eurui. "Bendras planas įvykdytas, nors pagal atskirus mokesčius įplaukos buvo gana netolygios. Įmonės uždirbo daugiau pelno, tačiau rūpestį kėlė vartojimo mokesčiai.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kartu su visa koalicija balsavimu Seime pademonstravo vieningumą ir sutarimą euro įvedimo klausimu. Socialdemokratai džiaugiasi, kad valstybės interesų nenustelbė priešrinkiminis populizmas. Seimo balsų dauguma priimti įstatymai „atvėrė vartus euro įvedimui Lietuvoje – užtikrino teisinę konvergenciją“, - komentavo LR Premjeras, Partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Valstybė kontroliuos, kad, įvedus eurą, kainos nedidėtų nepagrįstai. Taip Seimui priėmus svarstyti euro įvedimo įstatymo projektą užtikrino finansų ministras Rimantas Šadžius.   „Mes kontroliuosime ir stengsimės užtikrinti, kad kainos nedidėtų nepagrįstai. Būkime atviri ir pripažinkime, kad normalios ekonomikos savybės yra santūrus kainų augimas. 2 proc.

Finansų ministras abejoja, kad Lietuvai stojant į eurozoną, bus nustatytas kitas lito ir euro kursas. Dabar Lietuvoje yra nustatytas 3,4528 lito už eurą kursas. "Kad tas kursas būtų kažkoks kitoks negu dabar mes turime, nematau jokių protingų pagrindų. Iki šiol praktiškai visoms šalims (įsivedančioms eurą - BNS), kurios turėjo fiksuotą savo valiutos kursą su euru, buvo nustatytas kursas toks, koks buvo fiksuotas anksčiau", - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Rimantas Šadžius.

Lietuvai nuo 2015 metų ketinant įvesti eurą, Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti euro įvedimo įstatymo projektą. Už jį balsavo 103 Seimo nariai, prieš - 2, o susilaikė 3 parlamentarai. Toliau įstatymą Seimas svarstys pavasarį. Jame numatomi praktiniai euro įvedimo klausimai: pinigų keitimo, kainų skelbimo, visuomenės informavimo ir kiti. Finansų ministras Rimantas Šadžius, pristatydamas įstatymą, tikino, kad lito pakeitimas euru įvyks skandžiai.

Rengiantis nuo 2015 mtų Lietuvoje įvesti eurą, Seimas neeilinėje sesijoje siekia apsvarstyti, o esant politinei valiai - ir priimti dalį pataisų, reikalingų šalies stojimui į eurozoną. Parlamentarai ketvirtadienį antrame neeilinės sesijos posėdyje svarstys įstatymų pakeitimus, leidžiančius Lietuvos centriniam bankui laisvai disponuoti savo turtu, bei nustatančius Valstybės kontrolės (VK) galias atliekant Lietuvos banko (LB) veiklos auditą. Parlamentarai planuoja šias pataisas priimti.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigia, kad Latvijai įsivedus eurą, Lietuva neturi kitos išeities ir privalo tapti euro zonos nare. "Mes esam darę pasitarimus dėl euro ir bendras ir didysis palaikymas dėl euro tikrai yra.

 Mastrichto kriterijus vertinimo dėl narystės euro zonoje metu Lietuva atitiks – infliacija nesieks nei 1 proc., tačiau tokia situacija ilgai nesilaikys, prognozuoja „Swedbank“. „Vis dėlto tokia situacija truks mažiau nei metus ir jau 2015-ais metais nebeatitiksime Mastriuchto kriterijaus dėl kainų stabilumo, todėl kalbos apie poreikį atidėti sprendimą prisijungti prie bendros Senojo žemyno valiutos – beprasmės“, – antradienį Lietuvos ekonomikos apžvalgoje kalbėjo banko vyriausiasis ekonomi...