estija

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per paskutinį vasaros mėnesį sulaukė apytikriai 420 tūkst. klientų, neskaičiuojant Ukrainos karo pabėgėlių – 23 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vietinių klientų sumažėjo 6 proc. iki 231 tūkst., o užsieniečių – padaugėjo 94 proc. iki 189 tūkstančių. Palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų rugpjūčiu, dinamika buvo priešinga – pirmųjų padaugėjo 15 proc., antrųjų sumažėjo 34 procentais.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos olimpiniai ir paralimpiniai komitetai bei sporto federacijų sąjungos jungiasi prie Šiaurės šalių pareiškimo, skatinančio toliau neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose. „Mes palaikome kolegų iš Šiaurės šalių pareiškimą, raginantį toliau nepriimti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų bei oficialių asmenų dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose.

Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos vidaus reikalų ministrai Helsinkyje ketvirtadienį sutarė organizuoti jungtines civilinės saugos pratybas. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, ministrė Agnė Bilotaitė su kolegomis taip pat sutarė surengti ekspertų konsultacijas dėl kritinės infrastruktūros apsaugos, aptarė aktualius civilinės saugos ir pasirengimo grėsmėms, strateginės infrastruktūros apsaugos klausimus.

Siekdama taupyti energiją ir pinigus, Talino miesto valdžia nusprendė šiemet atsisakyti naujametinių fejerverkų ir sutrumpinti Kalėdų ir šventinio apšvietimo sezoną, ketvirtadienį pranešė „Postimees“. „Nusprendėme, kad būtų teisinga šiais metais atsisakyti fejerverkų“, – žurnalistams sakė meras Michailas Kolvartas ir pridūrė, kad jų nebebus nei miesto centre, nei atskiruose gyvenamuosiuose rajonuose.

Estijos vyriausybė antradienį paskelbė ketinanti išleisti 10 metų trukmės tarptautinių obligacijų. Pajamos iš obligacijų bus panaudotos valdžios sektoriaus deficito padengimui šių ir kitų metų pabaigoje, taip pat likvidumo rezervo papildymui, pareiškė finansų ministerija. Obligacijų emisijos apimtis ir pajamingumas bus nustatyti išleidimo metu ir priklausys tiek nuo rinkos palūkanų normų, tiek nuo vertybinių popierių paklausos.

Vokietijos geležinkelių operatorės „Deutsche Bahn“ antrinės logistikos bendrovės „DB Schenker“ generalinis direktorius Janekas Saareoksas pareiškė, kad po rugsėjo viduryje įvykusio bandomojo intermodalinio traukinio „Amber Train“ važiavimo, kurio metu iš Estijos Muugos terminalo į Kauno intermodalinį terminalą traukinys atvyko maždaug per parą, reguliarus traukinio maršrutas gali būti atidarytas jau šį rudenį.

Nauja pavėžėjimo platforma Lietuvoje jau sulaukė skundų: darbuotojai tikina, kad įmonė žada milžiniškus priedus, bet kai ateina laikas juos mokėti – žinutes apie atlygį ištrina. Dar kiti įsitikinę, kad tokį purvą ant naujos įmonės pila konkurentai.

Estija per praėjusį mėnesį pagamino 625 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos – 28,6 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) gamyba sumenko 2,5 procento. Vien tik vėjo jėgainės praėjusį mėnesį pagamino 36 GWh, mažosios hidroelektrinės – 0,4 GWh elektros. Prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 60,4 GWh ir 0,5 GWh. Eektros importas per mėnesį padidėjo 9,3 proc., per metus sumažėjo 17,7 proc.

Estijos Užsienio reikalų ministerija pasiūlė įvesti „lojalumo deklaraciją“ rusams, kai jie gauna šalies pilietybę arba pratęsia leidimą gyventi šalyje. Tai per spaudos konferenciją penktadienį pranešė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu. Pagal jo siūlymą Rusijos Federacijos piliečių būtų klausiama apie jų požiūrį į karą Ukrainoje. „Manau, kad dabartinėje situacijoje yra visiškai tikslinga prašyti, kad žmonės iš tikrųjų pateiktų lojalumo deklaraciją.

Estijos ekonomikos ministrė Riina Sikkut pareiškė, kad kilusi „trintis“ su Suomija dėl sutarto suskystintų gamtinių dujų (SGD) plaukiojančios saugyklos ir pakartotinio dujinimo įrenginio būsimo bazavimo perša išvadą, kad Estijai reikia savo tokio laivo statomame Paldiskio terminale. „Vyriausybė kol kas to nesvarstė, tačiau artimiausiu metu tai padarys“, – interviu visuomeniniam transliuotojui ERR sakė ministrė.

Estijos vyriausybė priėmė sprendimą nuo 2023 metų sausio 1 dienos įvesti teisiškai privalomas nacionalines sankcijas dėl rusiškų gamtinių dujų, ketvirtadienį pranešė užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.  Jis pažymėjo, kad politinę valią atsisakyti rusiškų dujų ankstesnė vyriausybė išreiškė dar šių metų pavasarį, tačiau dabar ji bus išdėstyta kaip teisiškai įpareigojanti priemonė.

Estijos ministrų kabinetas patvirtino 2023 metų valstybės biudžeto projektą, kurio prioritetai – krašto saugumo stiprinimas, parama gyventojams ir smulkiajam verslui Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltos kainų ir energetikos krizės sąlygomis. Išlaidos gynybai kitąmet pirmą kartą viršys 1 mlrd. eurų ribą ir sudarys 2,9 proc. tikėtinos kitų metų bendrojo vidaus produkto (BVP) vertės, o 2024-aisiais numatyta šį santykį padidinti iki 3 procentų. Ateinantiems metams suplanuotos 16 mlrd.

Estijos užsienio reikalų ministerija dėl Rusijos karinių veiksmų pataria nevykti į šią šalį, nebent tai būtina, ir visiškai vengti kelionių į jos regionus, besiribojančius su Ukraina. Tokią rekomendaciją pirmadienį paskelbė Estijos URM spaudos tarnyba. Ministerija prašo laikinai Rusijoje esančių Estijos piliečių įvertinti poreikį likti toje šalyje ir, esant galimybei, grįžti į Estiją.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 54,9 proc. didesnė nei pernai rugpjūtį – 480,2 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys sumažėjo 1,5 proc. iki 68 tūkst. tonų, iš jų 53,1 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) supirkimo kainos augo vidutiniškai 2,7 proc., apimtys – menko 0,4 procento. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,8 proc.

Estijos valstybinės perdavimo tinklų operatorės „Elering“ generalinis direktorius Taavi Veskimagis penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė, jog jei Baltijos šalių elektros sistema būtų staigiai atjungta nuo Rusijos sistemos, prireiktų 8,5 teravatvalandžių dujų elektrinėms kūrenti, o dabartinėmis rinkos kainomis toks dujų kiekis atsieitų 1–1,5 mlrd. eurų.

Estijos būsto kainų indeksas antrąjį šių metų ketvirtį buvo 27,4 proc. aukščiau nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Būsto kainų indeksas išreiškia namų ūkių būsto – butų ir individulių namų – pirkimo-pardavimo vidutinių kainų už kvadratinį metrą sudarytuose sandoriuose pokyčius. Butų kainos per metus išaugo vidutiniškai 27,3 proc., individualių namų – 27,8 procento. Per metų ketvirtį (antrąjį šių metų, palyginti su pirmuoju) bendras būsto kainų indeksas pakilo 8 proc.

Estijos uostuose per praėjusį mėnesį perkrauta apie 2,8 mln. tonų krovinių – 22,8 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Krova į laivus sunyko 29 proc. iki maždaug 1,6 mln. tonų, iš laivų – 12,3 proc. iki apytikriai 1,2 mln. tonų. Per aštuonis šių metų mėnesius iš viso perkrauta apie 23,3 mln. tonų krovinių, iš jų 13,8 mln. tonų – į laivus, 9,5 mln. tonų – iš laivų.

Draugiškose rungtynėse pergalę pasiekė Vilniaus „Rytas“, kuris 80:76 (17:17, 13:19, 26:23, 24:17) įveikė Talino „Kalev/Cramo“ klubą. Nugalėtojams Marcusas Fosteris pridėjo 14 taškų (1/7 trit.), Lukas Uleckas (4 rez. perd.) ir Margiris Normantas (3/7 trit.) – po 13, Tomas Lekūnas – 9, Martynas Echodas – 8 (5 atk. kam.). Talino komandai 12 taškų pelnė Aleksandras Kovliaras (5 rez. perd.), 11 – Wesas Van Beckas.

Estijos banko antradienį paskelbtoje atnaujintoje makroekonominėje apžvalgoje numatytas šalies bendrojo vidaus produkto šiais metais sumažėjimas 0,5 proc., augimas apytikriai 1 proc. 2023-aisiais ir iki 3,5 proc. 2024 metais. Apžvalgoje pažymima, jog dėl geopolitinio nestabilumo ekonomikos raidos ir infliacijos prognozės yra neaiškesnės nei įprastai. Centrinio banko vertinimu, Estijos ekonomikos perspektyvos labiausiai priklauso nuo tolesnės kainų dinamikos.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė nutraukti tarpvyriausybinį susitarimą dėl Estijos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo bei tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje. Pasak užsienio reikalų ministro Urmaso Reinsalu, tai svarbus žingsnis Estijai siekiant kuo labiau apriboti santykius su savo rytų kaimyne. Šį susitarimą gali nutraukti bet kuri jo šalis, pateikusi atitinkamą rašytinį pranešimą. Susitarimas baigs galioti praėjus šešiems mėnesiams po tokio pranešimo pateikimo.

Įgyvendinant bendrą Estijos, Latvijos ir Lietuvos projektą, antradienį ryte iš Estijos Muugos stoties išvykęs bandomasis Baltijos šalių intermodalinis traukinys „Amber Train“ trečiadienį ryte turėtų pasiekti Kauną. Taip dedamas pamatas geležinkelio krovinių gabenimo koridoriui tarp Šiaurės ir Vakarų Europos per Baltijos šalis. Planuojama, kad traukinys maršrutu Muuga-Kaunas-Muuga važiuos du kartus per savaitę, o tikslus grafikas priklausys nuo bandomojo važiavimo.

Baltijos šalyse veikiančio banko „Luminor“ analitikai prognozuoja, kad Latvijai šiemet dar pavyks išlaikyti ekonomikos augimą, sieksiantį 2,7 proc., tuo tarpu Estija sukurs palyginamosiomis kainomis apytikriai tokio pat dydžio kaip pernai bendrąjį vidaus produktą (BVP). Nulinis ekonomikos augimas Estijai pranašaujamas ir ateinančiais metais, o Latvijai – nuosmukis 0,5 procento. „Luminor“ vertinimais, 2024-aisiais Latvijos BVP didės 4,6 proc., Estijos – 4 procentais.

Estijos paslaugų eksportas antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ūgtelėjo 32 proc., tuo tarpu importas sumenko 5 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Eksportas įvertintas apytikriai 2,5 mlrd. eurų, importas – 1,8 mlrd. eurų. Prekybos paslaugomis perviršis siekė 658 mln. eurų, o teigiamą prekybos balansą nulėmė padidėjęs kelionių, telekomunikacijų, kompiuterinių ir informacinių paslaugų eksportas, pažymima pranešime.

Registruotas nedarbas Estijoje per praėjusį mėnesį nepakito – 7,3 proc. ekonomiškai aktyvių nuo 16 metų iki pensinio amžiaus gyventojų, pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Oficialiai registruotų bedarbių per mėnesį padaugėjo 0,1 proc. iki 47,51 tūkstančio. 20,8 proc. jų sudarė riboto darbingumo žmonės. Rugpjūtį užregistruota 7,98 tūkst. naujų bedarbių – 4,4 proc. daugiau nei liepą. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 13,16 tūkst. laisvų darbo vietų – 5 proc.

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos liepą sulaukė 479 tūkst. klientų, neskaičiuojant Ukrainos karo pabėgėlių – 26 proc. daugiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį, ketvirtadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) jų padaugėjo 42 procentais. Vien tik užsieniečių skaičius per mėnesį augo 53 proc., per metus – 2,7 karto iki 229 tūkstančių. Kita vertus, jų sulaukta 30 proc. mažiau nei ikipandeminių 2019-ųjų liepą.

Estijos darbdavių organizacijos ir darbuotojų profesinės sąjungos pranešė pasiekusios nacionalinį susitarimą dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo nuo ateinančių metų beveik 11 proc. - nuo 654 iki 725 eurų per mėnesį. Estijos darbdavių konfederacijos vadovas Arto Aasas sakė, kad tai kompromisinis sutarimas, kuriuo atsižvelgiama į didelę infliaciją ir ekonomikos atvėsimą. "Sparčiai didėjančios gamybos išteklių kainos ir išlaidos energijai daro didelį spaudimą verslui.

Vykdydamos „antirusišką politiką“ Latvija, Lietuva ir Estija „verčia Rusiją pradėti jų demilitarizaciją“, pareiškė Rusijos Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Klimovas. Jo įsitikinimu, Ryga, Vilnius ir Talinas „savanaudiškai“ trukdo Rusijos tranzitui ir viskam, kas rusiška, rašo news.ru. „Baltijos kaimynai akivaizdžiai daro viską, kad mes juos taip pat demilitarizuotume“, – socialiniuose tinkluose parašė jis.

„Omniva“ prekės ženklą Baltijos šalyse naudojanti Estijos valstybinė pašto paslaugų ir logistikos bendrovė „Eesti Post“ (Estijos paštas) pranešė per pirmąjį pusmetį gavusi 63,2 mln. eurų veiklos pajamų – 19,5 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, o uždirbtas beveik 0,7 mln. eurų veiklos pelnas nepateisino lūkesčių.

Estijos geležinkeliais liepą gabenta apytikriai 1,2 mln. tonų krovinių – 31,9 proc. mažiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Krovinių apyvarta sunyko 35,5 proc. iki 104,3 mln. tonų kilometrų. Per pirmus septynis šių metų mėnesius Estijos geležinkeliais pervežta beveik 10,5 mln. tonų krovinių, o krovinių apyvarta siekė 819 mln. tonų kilometrų. 2021-aisiais jais gabenta 23,4 mln.

Rusija pasmerkė sovietinių memorialų naikinimą Baltijos šalyse ir apkaltino Latviją, Estiją bei Lietuvą rusakalbių mažumų persekiojimu, rašo „The Guardian“. Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Latviją, Lietuvą ir Estiją ksenofobija ir pareiškė, kad šios šalys etnines rusų mažumas laiko „antrarūšiais žmonėmis“. Rusijos įsivaizdavimu, Baltijos šalys draudžia rusakalbę žiniasklaidą, vaikų darželius ir mokyklas.

Estijos vyriausybė atsisakė planų sukaupti 1 teravatvalandės (TWh) strateginį gamtinių dujų rezervą, po ministrų kabineto posėdžio ketvirtadienį pranešė ekonomikos ir infrastruktūros ministrė Riina Sikkut. Pasak jos, taip nuspręsti paskatino smarkiai išaugusios dujų kainos bei geresni nei tikėtasi energetikos įmonių rezultatai kaupiant atsargas. Gegužės mėnesį vyriausybė pavedė Atsargų kaupimo agentūrai sukurti iki 1 TWh strateginį gamtinių dujų rezervą, tam numatant iki 170 mln. eurų.

Estijos finansų ministerija antradienį pristatė atnaujintas makroekonomines prognozes, kurios numato ekonomikos augimą šiais metais 1 proc., ateinančiais metais – 0,5 procento. Ankstesnėse, balandžio mėnesį skelbtose prognozėse buvo numatytas ekonomikos susitraukimas šiemet 1 procentu.

Estijos prezidentas Alaras Karis subtiliai išsako, ką mano apie Rusijos invaziją į Ukrainą, vilkėdamas marškinėlius, ant kurių išsiuvinėta jau legendine tapusi frazė „Rusų karinis laive, eik n****“. Estijos lyderio teigimu, šiuos marškinėlius jam padovanojo pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Su savo komanda gaminau kamufliažinius tinklus Ukrainos gynėjams. Savanoriai visoje Estijoje sunėrė daugiau nei 9000 kvadratinių metrų, kad padėtų Ukrainai.

Rusakalbis estas, išgarsėjęs savo viešu raginimu Rusijai „per kelias dienas įvesti kariuomenę į Taliną“ dėl paminklo Narvoje nukėlimo, buvo nuteistas viešųjų darbų ir 3 mėnesiams kalėjimo. Vyras prieš 20 metų buvo teistas už 17-metės išprievartavimą, o dar pernai – už savo paties dukters sumušimą.  Teismas nustatė, kad 50-metis Aleksandras Haninenas rugpjūčio 16-ąją paniekino Ukrainos valstybinę vėliavą, kuomet ant jos atsistojo ir nuvalė kojas.

Estijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indekso augimas liepą per mėnesį sulėtėjo iki 0,4 proc. nuo 2,3 proc. birželį, o per metus – nuo 33,3 proc. iki 28,8 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį šį kainų indeksą labiausiai kėlė brangusi elektros energijos ir maisto produktų gamyba, o jo augimą stabdė atpigusi medienos apdirbimo produkcija, elektronikos įrangos ir skysto kuro gamyba.

„Swedbank“ finansuoja Lietuvoje ir Estijoje gyvūnų prekių tinklus valdančios „KIKA group“ plėtrą – grupės įmonėms užtikrins daugiau kaip 5 mln. eurų siekiantį kreditavimą. Gautas lėšas įmonės planuoja panaudoti gamybinių ir sandėliavimo pajėgumų plėtrai, taip pat nuosavai saulės elektrinei įsirengti. „Būdama tvirta gyvūnams skirtų prekių ir maisto rinkos lyderė, „KIKA group” kiekvienais metais nuosekliai augina verslo apimtis.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį vykusiame kabineto posėdyje nusprendė kreiptis į Europos Komisiją, oficialiai siūlydama priimti aštuntąjį sankcijų Rusijai paketą. Pasak užsienio reikalų ministro Urmas Reinsalu (Urmo Reinsalaus), labai svarbu paspartinti kito sankcijų paketo priėmimą, siekiant sugriežtinti ir sustiprinti apribojimus Rusijai ir sistemingai dirbti, nuosekliai didinant agresijos kainą Maskvai.

Estijos policija pradėjo tyrimą dėl vieno rusakalbio esto, kuris „TikTok“ įraše skleidė neapykantą ir dėstė savo viltis, kad greitai į šalį įžengs Rusijos kariuomenė. Vaizdo įraše, kuris išplito socialiniuose tinkluose, Estijos gyventojas ragina organizuoti vandalizmo aktus, išreiškia viltį, kad po Ukrainos Rusijos kariuomenė įžengs į Estiją, rašoma „Postimees“.  „Dvi valandos ir, aš tikiuosi, Rusija bus Taline.

Estija nuo rugpjūčio 18-osios oficialiai nutraukia turistinių Šengeno zonos vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Uždaryta siena bus ir tiems, kuriems estai jau išdavė vizas anksčiau. Maža to, Estija žada jau kitą savaitę pristatyti planą, pagal kurį rusams bus draudžiama atvykti į šalies teritoriją, net jeigu Šengeno viza bus išduota trečiojoje ES valstybėje. BBC skelbiama, kad šiuo metu turinčių Estijos išduotą vizą, kuri leistų keliauti po ES šalis, turi apie 50 tūkst. rusų.

Estijos premjerė Kaja Kallas paskelbė, kad Estijos vyriausybė nusprendė iš visų šalies viešų vietų pašalinti sovietinius paminklus. Vienas jų – sovietinio tanko skulptūra – antradienį buvo išardytas Estijos mieste Narvoje. Antradienį ryte vyriausybė nusprendė, kad septyni sovietiniai paminklai šiaurės rytiniame Narvos mieste, kuris yra prie sienos su Rusija, turės būti išmontuoti. Darbininkai jau nukėlė šiame mieste stovėjusį memorialinį tanką T-34, kuris bus perkeltas į Estijos karo muziejų.

Estijos policija vėlai penktadienį išlaipino iš traukinio ir sulaikė du vizų režimą pažeidusius Rusijos leidinio „Izvestija“ žurnalistus, panaikino jų vizas ir išsiuntė juos atgal į Rusiją, šeštadienį pranešė svetainė rus.postimees.ee, remdamasi Policijos ir sienų apsaugos departamento informacija.

Estijai uždraudus į šalį atvykti Šengeno vizas gavusiems rusams, Lietuva teigia vertinantį tokį kaimynės sprendimą, tačiau pabrėžia, kad ribojimai veikia efektyviau, jei jie taikomi Europos Sąjungos (ES) lygiu.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad kartu su Suomija siekiama užtikrinti Suomijos įlankos kontrolę, tokiu būdu faktiškai apribojant Rusijos įtaką Baltijos jūros regione. Estų ir suomių turimų raketų skridimo nuotolis viršija Suomijos įlankos plotį. Pasak Estijos gynybos ministro, šalys integruoja savo pakrantės gynybos raketų kompleksus. „Mes turime integruoti savo pakrantės gynybos raketų kompleksus.

Estijos pasieniečiai šios savaitės pradžioje atšaukė vyro, per Estijos sieną vykusio į Rusiją, vizą, nes jis per pokalbį su pareigūnais ėmė teisinti Maskvos agresiją prieš Ukrainą. Rusijos pilietis, keliavęs atgal į Rusiją, antradienį vakare atvyko į Narvos sienos perėją. Ten dirbantys pareigūnai atliko įprastus patikrinimus ir nusprendė išsamiau pasikalbėti su šiuo asmeniu.

Latvija ir Estija ketvirtadienį pranešė, jog traukiasi iš 16+1 bendradarbiavimo formato su Kinija, iš kurio pernai pasitraukė ir Lietuva. Kaip nurodė Latvijos užsienio reikalų ministerija, Ryga tokį sprendimą priėmė, „atsižvelgdama į dabartinius Latvijos užsienio ir prekybos politikos prioritetus“. Tuo metu Talinas pasitraukimo priežasčių neįvardino.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nutarė uždrausti atvykti į šalį Rusijos piliečiams, turintiems Estijos išduotas vizas atvykti į Šengeno erdvę, taip pat apriboti tokių vizų išdavimą, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.

Estija antrąjį šių metų ketvirtį užfiksavo 946,5 tūkst. turistų iš užsienio apsilankymų – 6,4 karto daugiau nei tuo pat metu pernai, o jų išlaidos išaugo 3,5 karto iki 350 mln. eurų, pranešė Estijos centrinis bankas. Kita vertus, palyginti su atitinkamu ikipandeminių 2019-ųjų laikotarpiu, šios išlaidos buvo 26 proc. kuklesnės. 40 proc. šiemet balandį-birželį Estiją aplankiusių turistų buvo iš Suomijos, penktadalis – iš Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių.

Estijos ir Suomijos vyriausybių vadovės pasiūlė kitoms Europos šalims nebeišduotų turistinių vizų Rusijos piliečiams, nes jie esą neturėtų atostogauti Europoje, kol Maskva kariauja prieš Ukrainą.

Estijos premjerė Kaja Kallas griežtai pasisakė už draudimą rusams turistiniams tikslais vykti į ES šalis. Jos teigimu, tai yra privilegija, kurios šalies-agresorės gyventojai nėra verti, o ne žmogaus teisės. Politikės teigimu, jau seniai buvo laikas uždaryti turizmo kelius iš Rusijos Federacijos, kuri jau beveik pusmetį kariauja prieš suverenią Ukrainos valstybę. „Stabdykite vizų išdavimą rusams. Lankymasis Europoje yra privilegija, o ne žmogaus teisė. Skrydžiai iš Rusijos yra sustabdytu.