es

Lietuva, nors ir išgyvenusi skaudžią istoriją, turi vykdyti Rusijos atžvilgiu „naująją Ostpolitik“  ir taip padėti įgyvendinti Europos Sąjungos interesą – suartėti su didžiąja Rytų strategine partnere, mano Europos Parlamento narys Justas Vincas Paleckis. „Lietuva, be abejo, jautriausiai reaguoja, nes yra pasienio valstybė ir turi tokią skaudžią istoriją, tačiau vis dėlto Rusija buvo ir bus ES strateginė partnerė.

Naujoji koalicinė Graikijos vyriausybė pasiūlė Europos Sąjungai ir Tarptautiniam valiutos fondui apsvarstyti galimybę atidėti galutinį biudžeto deficito mažinimo terminą mažiausiai dvejiems metams – iki 2016 metų, informuoja BBC. Vyriausybė sakė taip siekianti išvengti būtinybės toliau mažinti atlyginimus ir pensijas. Iki tol naujasis darbo kabinetas tvirtino esąs pasirengęs vykdyti griežtus ES reikalavimus.

Jungtinės Karalystės laukia „įdomus pasirinkimas“ dėl to, ar reikėtų šaliai įsivesti eurą, sako buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas. Jei dabartinė valiutos krizė bus išspręsta, sunku nuspėti, kokia bus Didžiosios Britanijos pozicija euro klausimu, skelbia BBC. Pats T. Blairas mano, kad Jungtinė Karalystė vis dar turėtų būti atvira galimybei įsivesti eurą.

Natūralu, kad geopolitiniams interesams atstovauti kariuomenės nebereikia – jos funkciją perėmė pajėgumai energetikos srityje, mano Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis. „Anksčiau reikėdavo armijos, o dabar reikia energetikos. Ir sudėlioji: jeigu ne per dujas, tai per elektros energiją.

Euro grupė planuoja skirti paskutinę paramos Graikijai dalį iki šių metų birželio pabaigos. Apie tai pranešė euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas Jeanas-Claude Junckeris. Pasak J. C. Junckerio, kitą savaitę į Atėnus atvyks ES atstovų delegacija, kuri įvertins politinę ir ekonominę situaciją šalyje ir su naująja šalies vyriausybe aptars galimas finansinės paramos skyrimo programos pataisas. Manoma, kad delegacija atvyks į Atėnus birželio 25 dieną.

Kaip atvykti? Į Kišiniovą patogu važiuoti traukiniu per Minską arba autobusu per Odesą. Abiem atvejais reikia gauti tranzitinę Baltarusijos vizą, kelionė trunka pusantros paros. Automobiliu galima vykti per Lenkiją, tiesioginių skrydžių kol kas nėra.

Vienu metu atrodė, kad pasaulio ekonominė krizė artėja prie pabaigos, bet šiandien ima aiškėti, kad tai gali būti tik pradžia ir Europa yra pačiame įvykių sūkuryje. Šiame kontekste „The Economist“ pateikė skaitytojams straipsnį konkrečia antrašte: „Europos Sąjungos ateitis“, kuriame pakankamai blaiviai ir adekvačiai samprotaujama apie ES problemas ir perspektyvas. Kad būtų lengviau suprasti, kas šiandien darosi su Europa, reikia padaryti trumpą ekskursą į istoriją, pradėti nuo pagrindų.

Lietuvoje pirmą kartą išleista metodinė priemonė, kurią sudaro du skirtingo amžiaus vaikams skirti stalo žaidimai, patrauklia forma supažindinantys su įvairiomis pasaulio kultūromis ir ugdantys toleranciją trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu. „Nepaisant to, kad mūsų šalyje gyvena palyginti nedaug trečiųjų šalių piliečių, tolerancijos rodikliai jų atžvilgiu yra prasti.

Per interviu agentūrai „Reuters“ Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas pareiškė, kad Europos šalių kantrybė Graikijos atžvilgiu senka, rašo ERR. „Labai sunku paaiškinti žmonėms, kodėl vyriausybė negali rasti papildomų lėšų mokytojų algoms didinti, tuo tarpu pinigų padėti Graikijai visada yra“, – aiškino A. Ansipas. Finansinės paramos reikia ne tik Graikijai, bet ir Ispanijai. Europos Sąjunga skirs šaliai 100 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketą.

Prancūzija įspėjo, kad sankcijos Iranui turi būti sugriežtintos, nebent Teheranas bus rimtai nusiteikęs derybose dėl jo prieštaringai vertinamos branduolinės programos, skelbia BBC. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas teigė, kad Europos Sąjunga (ES) turi taikyti nuo liepos 1 dienos įsigaliosiantį Irano naftos embargą. Ministras kalbėjo po paskutinių derybų tarp Irano ir šešių galingiausių pasaulio valstybių etapo Maskvoje, per kurį nebuvo padaryta aiški pažanga.

Prieš penkiasdešimt metų Antrojo pasaulinio karo nualintoje Europoje susikūrė Europos anglies ir plieno bendrija. Sąjunga, skirta apjungti Prancūzijos, Vakarų Vokietijos ir Beneliukso šalių anglies ir plieno industriją, per pusę amžiaus išsivystė į gigantišką 27 šalių sąjungą. Daugelis iš dabartinių narių net neegzistavo 1952 metais. Europos Sąjungos vizija šiuo metu atsidūrė kryžkelėje ir per ateinančius mėnesius gali pradėti byrėti, rašo CNN.

Ukrainos valstybinė kalėjimų tarnyba pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) ambasadoriui Ukrainoje Žozė Jose Manuel Pinto Teixeira sekmadienį nebuvo leista ligoninėje aplankyti įkalintos opozicijos lyderės Julijos Tymošenko, nes jis nepateikė prašymo reikiamai valdžios institucijai, skelbia „RIA Novosti“. ES ambasadorius sekmadienį pranešė, kad jam nebuvo leista Charkovo ligoninėje aplankyti J. Tymošenko.

Nedidele balsų persvara sekmadienį vykusius parlamento rinkimus laimėjusios konservatyvios partijos lyderis Antonis Samaras pradėjo diskusijas dėl koalicijos sudarymo, skelbia BBC. Naujosios demokratijos partijos vadovas A. Samaras pirmadienį susitiko su prezidentu Karolu Papouliasu, kuris oficialiai suteikė jam mandatą. A. Samaras teigė sieksiantis pokyčių, susijusių su Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu sudarytu susitarimu dėl finansinės paramos.

Graikijoje savaitgalį pakartotinai vykusius parlamento rinkimus, kuriuose daugumą iškovojo už taupymą pasisakanti partija „Naujoji demokratija“, ekonomistai vertina prieštaringai. „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad rinkimų rezultatai duos teigiamą poslinkį sprendžiant euro zonos problemas.

Niekas negali nurodyti tikslios datos, kada Europa pradės bristi iš finansų krizės. Laikas atsibusti Prisiminta frazė, galinti nubrėžti tam tikras gaires: minutę iki vidurnakčio. Šiame posakyje yra nuoroda į „paskutinio teismo valandą“, skirtą įspėti apie branduolinės konfrontacijos pavojų šaltojo karo metu. Šį pasakymą galima pritaikyti ir kalbant apie Europą.

Vokietija yra pasiruošusi suteikti Graikijai daugiau laiko pasiekti tikslus, įvardytus Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagal gelbėjimo sutartį, sekmadienį sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle, informuoja AFP. „Didelių pokyčių susitarimuose būti negali, tačiau manau, kad galime dar kartą aptarti terminų, skirtų pasiekti tikslus, atidėjimą“, – interviu šalies televizijai sakė G. Westerwelle.

Naujų keleivinių automobilių paklausa Europos Sąjungoje (ES) gegužę smarkiai smuko, o tai atspindi silpną vartotojų pasitikėjimą, informuoja BBC. Europos automobilių gamintojų asociacija pranešė, kad naujų automobilių registracijos gegužę iš viso sudarė 1 mln. 106 tūkst. 845 automobilius - 8,7 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Labiausiai registracijos krito Prancūzijoje - 16,2 proc., taip pat Italijoje - 14,3 proc.

Preliminariais duomenimis, konservatyvi Naujosios demokratijos partija sekmadienį įvykusiuose Graikijos parlamento rinkimuose iškovojo apie 30 procentų balsų ir turės 130 deputatų mandatų iš 300. Tai naktį į pirmadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“. Daugumą Naujajai demokratijai užtikrina taisyklė, pagal kurią daugiausia balsų surinkusi partija papildomai gauna 50 vietų parlamente.

Vengrija gali save finansuoti ir be Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos, tačiau sandoris su TVF padėtų sumažinti šalies skolinimosi kainą ir nuramintų nervingas rinkas, Austrijos laikraščiui „Die Presse“ sakė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Vengrija jau keletą mėnesių derasi su TVF dėl paskolų. Derybos dėl jų anksčiau nutrūko įsiliepsnojus ginčams dėl prieštaringai vertinto centrinio banko įstatymo. Galiausiai Vengrijos vyriausybė sutiko įstatymą pakoreguoti.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pasiūlė Europos lyderiams 120 mlrd. eurų augimo sutartį, remdamasi laikraščio "Le Journal du Dimanche" informacija praneša AFP. Laikraščio žurnalistai teigia, kad gavo laišką, kurį F. Hollande'as ketvirtadienį išsiuntė Europos lyderiams. Laiške F. Hollande'as siūlo keletą priemonių, tarp kurių yra finansinių sandorių mokestis bei investicijos, skirtos skatinti naujų darbo vietų kūrimą. "Dėl priemonių, siekiančių 120 mlrd.

Birželio 17 dieną, sekmadienį, Graikijoje vyksta išankstiniai parlamento rinkimai. Rinkimų rezultatai nulems, ar atsiras galų gale Graikijoje vyriausybė, kuri sugebės susidoroti su žiauria finansine krize, kurį ir toliau kankina šalį. Balsavimas Graikijoje vyks jau antrą kartą per pastaruosius pusantro mėnesio.

Naujų keleivinių automobilių paklausa Europos Sąjungoje (ES) gegužę smarkiai smuko, o tai atspindi silpną vartotojų pasitikėjimą, informuoja BBC. Europos automobilių gamintojų asociacija pranešė, kad naujų automobilių registracijos gegužę iš viso sudarė 1 mln. 106 tūkst. 845 automobilius - 8,7 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Labiausiai registracijos krito Prancūzijoje - 16,2 proc., taip pat Italijoje - 14,3 proc.

Graikijoje partijos ruošiasi sekmadienį vyksiantiems parlamento rinkimams, kurie bus lemiami dėl šalies ateities euro zonoje, skelbia BBC. Pagrindinė Graikijos konservatorių Naujosios demokratijos partija, kuri 19 balsų persvara pirmavo praėjusį mėnesį vykusiuose rinkimuose, surengs paskutinį savo agitacinės kampanijos mitingą.

Naujasis Europos parlamento pranešimas, kuriame skelbiama, kad pritariama didesnių subsidijų Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiams skyrimui, airiams sukėlė nemažai nerimo. Dėl tokio sprendimo Airija gali netekti beveik keturių su puse milijono eurų (per 20 milijonų litų). Dv.

Graikijos kairiųjų partijos „Syriza“ lyderis Alexis Tsipras perspėjo Europos Sąjungą (ES), kad ši nemėgintų jo įbauginti, jei jo partija laimės sekmadienį vyksiančius parlamento rinkimus, pranešė BBC. Jis sakė reporteriams, kad yra pasiryžęs sukurti naują vyriausybę, kuri atšauktų paskutinį finansinės paramos paketą ir sudarytų naują ekonomikos planą, kurio pagrindas – augimas ir darbo vietų kūrimas. Jis tvirtino, kad Graikija liks euro zonoje.

Kipras artimiausiu metu gali prašyti Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos, pirmadienį pareiškė šalies finansų ministras Vasas Siarlis, informuoja „RIA Novosti“. Birželio pabaiga yra galutinis terminas, iki kurio Kipro centrinis bankas turės rasti mažiausiai 1,8 mlrd. eurų, kad nenusižengtų ES kapitalo taisyklėms. Kartu ministras neatmetė galimybės, kad paramos gali prireikti ne vien bankininkystės sektoriui.

Pusė britų nori, kad nedelsiant būtų surengtas balsavimas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES) sąlygų, o 81 proc. mano, kad balsavimą reiktų surengti per „kelerius ateinančius metus“, praneša AFP. Euro zonoje prasidėjus ekonominėms problemoms, imta svarstyti apie Didžiosios Britanijos narystę ES ir 49 proc. apklaustųjų sakė, kad reikia nedelsiant surengti referendumą.

Ispanijos ministras pirmininkas Marjanas Rachojus (Mariano Rajoy) teigė, kad euro zonos šalių finansų ministrų sprendimas padėti Ispanijos bankams taps euro pergale, informuoja BBC. „Laimėjo euro patikimumas“, - reporteriams sakė M. Rachojus. Šeštadienį euro zonos ministrai sutiko suteikti 100 milijardų eurų paramą Ispanijos bankams.

Ispanijos bankų sektoriui reikalinga mažiausiai 40 mlrd. eurų parama, kad būtų išvengta tolesnio ekonomikos blogėjimo, šeštadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), praneša „RIA Novosti“. TVF pranešimas pasirodė po atliktų Ispanijos bankų „streso testų“. Penktadienį tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ sumažino Ispanijos skolinimosi reitingą trimis padalomis iki BBB, nes mano, kad šalies gebėjimas tvarkytis su savo skolomis sumenko.

1992 metais tai buvo 15 valstybių valiutos sąjunga. Po dviejų metų, biudžeto deficitų augimas prarado kontrolę, įsiviešpatavo hiperinfliacija, o ekonomikos susitraukė. Sovietų Sąjungos rublio zonoje liko tik dvi narės.

Manoma, kad Ispanija Europos Sąjungos (ES) finansinės pagalbos sunkiai besiverčiančiam savo bankų sektoriui paprašys šeštadienį, kad užbėgtų už akių suirutei rinkose, teigia „Reuters“ šaltiniai ES ir Vokietijoje. Keturi anonimais panorę likti šaltiniai iš ES informavo, kad euro zonos finansų ministrai šeštadienį surengs telekonferenciją ir aptars Ispanijos prašymą suteikti finansinės paramos paketą, tačiau konkreti suma kol kas nenustatyta.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ pirminiais duomenimis, ES einamosios sąskaitos deficitas pirmąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 8,8 mlrd. eurų, palyginti su 31,3 mlrd. eurų deficitu pirmąjį 2011 m. ketvirtį. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį ES užsienio prekybos prekėmis deficitas sudarė 28,6 mlrd. eurų, palyginti su 47,3 mlrd. eurų deficitu pirmąjį 2011 m. ketvirtį. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį ES užsienio prekybos paslaugomis perteklius sudarė 25,2 mlrd. eurų, palyginti su 20,4 mlrd.

Latvija sunerimusi dėl didėjančio Rusijos karinio kontingento Kaliningrado srityje. Tai ketvirtadienį interviu Latvijos radijui pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Mums pastaruoju metu ypač nerimą kelią karinio kontingento didinimas bei ginkluotės modernizavimas ir dislokavimas kaimyninėje Kaliningrado srityje. Rusijos santykius su Latvija, Europos Sąjunga (ES) ir NATO traukia tamsūs debesys“, – kalbėjo ministras.

Skaičiuojama, kad šiandien ES valstybėse yra daugiau nei 22 mln. nutukusių ar antsvorį turinčių vaikų. Palyginimui – tiek žmonių gyvena Rumunijoje. Tokių vaikų daugėja ir Lietuvoje – šiandien antsvoriu skundžiasi kas penktas paauglys. Jei tempai didės taip sparčiai – galima pasivyti ir JAV, kur nutukimas yra epidemija. Socialiniai pedagogai įsitikinę, kad vaikams ir paaugliams labai trūksta charizmatiško pavyzdžio.

Lietuvos verslas rengiasi atsakomajam Baltarusijos kirčiui. Karčią sankcijų piliulę nurijęs režimas krovinius ketina nukreipti į kitus uostus. Lietuviai skelbia atsisakantys investicinių planų neprognozuojamoje valstybėje, rašo „Lietuvos rytas“. Baltarusiškų krovinių tranzitą per Baltijos šalių uostus ketinama nutraukti. Taip praėjusią savaitę pareiškęs Baltarusijos prezidento padėjėjas Valentinas Rybakovas sukėlė išgąstį.

Europos Komisija trečiadienį pristatys planą, skirtą užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai nebebūtų naudojami gelbėti žlugusius bankus, informuoja BBC. Plano tikslas yra užtikrinti, kad nuostolius padengtų akcininkai ir kreditoriai, o mokesčių mokėtojų išlaidos būtų sumažintos iki minimumo. Norima apsisaugoti, kad sunkumų slegiami bankai keliose šalyse, kaip Ispanija ar Graikija, nenutemptų žemyn visos sistemos.

Naujasis Prancūzijos finansų ministras Pierre'as Moscovicis neatmeta Graikijos pasitraukimo iš euro zonos galimybės. Jei Atėnai po birželio 17-ąją vyksiančių parlamento rinkimų, kaip sutarta, netęs savo taupymo politikos, toks klausimas „be abejonės kils“, pareiškė jis per valstybinę televiziją. „Tačiau mes labai norime, kad Graikija liktų euro zonoje“, – pabrėžė ministras.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad Rusijoje nėra politinių kalinių, ir gynė įstatymo projektą dėl baudų už nesankcionuotus mitingus, pranešė AP. Per Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Sankt Peterburge V. Putinas pareiškė, kad naujasis įstatymas, pagal kurį baudos už nesankcionuotus mitingus padidės iki 200 kartų, yra demokratiškas ir panašus į kitų Europos valstybių įstatymus.

Viršūnių susitikimo su Europos Sąjungos (ES) lyderiais pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo panaikinti vizų režimą. „Visavertė partnerystė yra negalima, kol egzistuos vizų barjeras mūsų šalių piliečiams“, – pareiškė jis Sankt Peterburge. Į Kremlių sugrįžęs V. Putinas savo gimtajame mieste susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanui Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliui Barroso.

Dauguma Europos Sąjungos (ES) gyventojų mano, kad imigrantams sunku integruotis valstybėse, į kurias jie atvyksta dirbti ir gyventi. Vis dėlto dar daugiau žmonių mano, kad teisėti imigrantai turėtų turėti tokias pačias teises kaip ir šalies piliečiai. Europos Komisijos paskelbtoje ataskaitoje, kurioje apžvelgiami per 2011 metus įvykę pokyčiai imigracijos ir prieglobsčio srityse, paaiškėjo, ką Sąjungos gyventojai mano apie imigrantus ir žmonių judėjimą Šengeno erdvėje.

Ant bankroto slenksčio stovinti Graikija pasauliui parodė, kaip skirtingai pastaraisiais dešimtmečiais vystėsi Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikos: vienos kūrė naujas darbo vietas ir investavo į augimą, kai kitos bendrai ES rinkai statė barjerus ir toleravo korupciją. Šiandien be Graikijos, problematiškiausių ekonomikų sąraše atsidūrė ir Ispanija, kurios ankstesnė valdžia nuo gyventojų slėpė tikruosius skolos rodiklius.

Keturių svarbiausių Europos institucijų vadovai rengia planą, padėsiantį euro zonai susidoroti su ją slegiančia skolų krize, remdamasi Vokietijos laikraščio „Welt am Sonntag“ informacija praneša AFP.

Kipro centrinio banko vadovas teigia, kad, esant būtinybei, šalis prašys Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos, informuoja BBC. Tokie banko vadovo Panicos Demetriades komentarai dienraščiui „The Financial Times“ sutapo su prezidento Dimitris Christofias penktadienį išsakytomis pastabomis. Kipras anksčiau kategoriškai neigė gandus apie galimą gelbėjimą, tačiau šalies bankų sistema neapsaugota nuo Graikijos problemų.

Tikimasi, kad per viršūnių susitikimą Sankt Peterburge Europos Sąjungos (ES) pareigūnai darys spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui imtis griežtesnių veiksmų dėl Sirijos, skelbia BBC. ES narės nori, kad Rusija darytų spaudimą savo sąjungininkei Sirijai iš miestų atitraukti sunkiąją ginkluotę ir vykdyti Jungtinių Tautų (JT) ir Arabų Lygos pasiuntinio Kofio Annano taikos planą.

Už Graikijos pasitraukimo iš euro zonos klausimo slypi ne tik visos euro zonos ateitis, tačiau ir mito apie klestinčią Europą likimas. „Saujos“ neužteks Išvertus iš senovės graikų kalbos, „drachma“ reiškia „sauja“. Drachma – taip pat ir senoji Graikijos valiuta, prie kurios jau artimiausiu metu Graikijai gali tekti sugrįžti. Tačiau „saujos“ pinigų išmokėti susikaupusioms skoloms tikrai gali nepakakti.

Remiantis preliminariais referendumo rezultatais, Airijos gyventojai pritarė Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės paktui, skelbia BBC. Referendumo balsų skaičiavimas dar vyksta. Airija yra vienintelė euro zonos narė, kurioje buvo privaloma surengti referendumą dėl Fiskalinės drausmės pakto. Preliminarūs neoficialūs rezultatai rodo, kad beveik 60 proc. rinkėjų pritarė sutarčiai. Oficialūs referendumo rezultatai bus paskelbti penktadienio vakarą.

Remiantis preliminariais referendumo rezultatais, Airijos gyventojai pritarė Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės paktui, skelbia BBC. Referendumo balsų skaičiavimas dar vyksta. Airija yra vienintelė euro zonos narė, kurioje buvo privaloma surengti referendumą dėl Fiskalinės drausmės pakto. Preliminarūs neoficialūs rezultatai rodo, kad beveik 60 proc. rinkėjų pritarė sutarčiai. Oficialūs referendumo rezultatai bus paskelbti penktadienio vakarą.

Pirmasis šiemet paskelbtas svaresnis valstybių konkurencingumo reitingas gali nuvilti tik užkietėjusius skeptikus – Lietuvos spurtas yra galingiausias tarp ES valstybių ir antrasis tarp 59 tiriamų labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių, rašo „Verslo žinios“. Lozanoje įsikūręs Tarptautinis vadybos plėtros institutas (TVPI), nuo 1989 m. stebintis, analizuojantis ir rikiuojantis valstybes pagal jų konkurencingumą, šiemet Lietuvą užkėlė 9 laipteliais aukščiau.

Europos Sąjunga sukritikavo Iraną dėl nerimą keliančio šiais metais padidėjusio mirties bausmių vykdymo ir ragino Teheraną įvesti moratoriumą egzekucijoms. „Remiantis naujausiais duomenimis, surinktais iš įvairių šaltinių, egzekucijų Irane skaičius per pirmuosius šių metų penkis mėnesius patvirtina, kad šalis yra viena iš pasaulio lyderių, kuriose vykdomos mirties bausmės“, – teigė ES įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton atstovas.