es

Kroatijos prisijungimas prie euro zonos padidins Europos Sąjungos (ES) konkurencingumą ir ekonomikos atsparumą, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Tą jis pareiškė penktadienį Briuselyje po euro zonos vadovų susitikimo. „Lietuva prisijungė prie bendros ES valiutos 2015 metais. Šis sprendimas ženkliai paskatino mūsų šalies ekonomikos augimą, padidino konkurencingumą ir finansinį stabilumą“, – Prezidentūros pranešime cituojamas valstybės vadovas.

Europos Sąjungos lyderiai, ankstesnę dieną nutarę suteikti kandidačių įstoti į bloką statusą Ukrainai ir Moldovai, penktadienį sutelkė dėmesį į ateinantiems mėnesiams prognozuojamas ekonomikos problemas ir recesijos grėsmę, didžia dalimi susijusias su Rusijos karu Ukrainoje. Briuselyje susirinkę 27 Bendrijos šalių lyderiai ieško būdų, kaip suvaldyti didėjančią infliaciją, energijos kainų šuolius, verslo silpnėjimą, blėstantį vartotojų pasitikėjimą ir didėjantį spaudimą biudžetams.

Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius ir Ukrainos aplinkos apsaugos ministras Ruslanas Striletsas penktadienį Kyjive pasirašė Ukrainos narystės Europos Sąjungos (ES) aplinkos ir klimato programoje LIFE sutartį. Kaip pranešė eurokomisaro biuras, iki šiol LIFE programos nare nebūdama Bendrijos nare yra tapusi tik Islandija. „Rusijos agresija prieš Ukrainą ne tik turi milžiniškų padarinių žmonių gyvenimui šiandien, bet ir turės ilgus metus ateityje.

ES lyderiams nusprendus atidėti kandidatės į Bendriją statuso suteikimą Tbilisiui, Sakartvelas ketvirtadienį pareiškė esantis pasiryžęs įgyvendinti pokyčius, reikalingus norint įgyti šį statusą. Tbilisis kartu su Ukraina ir Moldova pateikė prašymus dėl narystės ES praėjus kelioms dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Iranas pranešė, kad Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį atvyks į Teheraną aptarti pastangų atgaivinti 2015 metų daugiašalę sutartį dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos. „Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį vakare aplankys Teheraną, kad susitiktų su Irano užsienio reikalų ministru Hosseinu Amiru-Abdollahianu ir kitais pareigūnais“, – sakoma URM atstovo Saeedo Khatibzadeh pareiškime.

Bulgarijos parlamentas penktadienį gali nuspręsti atšaukti veto deryboms dėl kaimyninės Šiaurės Makedonijos priėmimo į Europos Sąjungą, pranešė premjeras, pastaruoju metu pakitus opozicijos nuomonei šiuo klausimu. Ketvirtadienį Briuselyje vykusio ES viršūnių susitikimo, į kurį buvo pakviesti Vakarų Balkanų šalių lyderiai, kuluaruose Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas išreiškė viltį, kad jo šalies parlamentas penktadienį priims Skopjei palankų sprendimą.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė pergale ES žingsnį priimti Ukrainą kandidate į ES ir pažadėjo nenurimti, kol nebus užtikrintas Rusijos pralaimėjimas ir visateisė narystė Europos Sąjungoje, praneša „Reuters“. Europos Sąjungos lyderiai oficialiai priėmė Ukrainą kaip kandidatę prisijungti prie 27 valstybių bloko, o tai drąsus geopolitinis žingsnis, kurį Ukraina ir pati ES sveikino kaip istorinį momentą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjunga (ES) nuėjo didelį kelią, per kelis mėnesius nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios suteikdama Kyjivui kandidatės į Bendriją statusą. „Dėl tokių momentų verta būtų politikoje, verta gyventi. Šiandien mes dalyvavome labai svarbaus sprendimo priėmime ir aš stebiuosi, kokį didelį kelią nuėjo Europa per pastaruosius keletą mėnesių“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda, dalyvaujantis ES šalių lyderių susitikime.

Prie Europos Parlamento (EP) pastato Briuselyje ketvirtadienį buvo pakabinta Ukrainos vėliava, rašo UNIAN. Vaizdo įraše, kuriuo minėta naujienų agentūra pasidalijo „Telegram“, matyti, kaip prie pastato plevėsuoja Ukrainos dvispalvė. Ketvirtadienį popiet EP didžiąja dauguma balsų pritarė, kad Ukrainai būtų suteiktas kandidatės į ES statusas.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai ketvirtadienį sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai. „Istorinis momentas. Šiandiena žymi kritiškai svarbų žingsnį jūsų kelyje į ES“, – tviteryje vykstant Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui rašė jos pirmininkas Charles'is Michelis. „Mūsų ateitis – kartu“, – pridūrė jis. Statusas šioms valstybėms suteiktas po praėjusį penktadienį pateiktos Europos Komisijos rekomendacijos.

Pagal prekių ir paslaugų kainas Europos Sąjungoje (ES) Lietuva yra 22-oje vietoje – kainų lygis šalyje buvo 28,1 proc. punktai žemesnis už ES vidurkį. „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. suvartojamų prekių ir paslaugų kainų lygis ES šalyse reikšmingai skyrėsi. Jei vidutinis ES kainų lygis buvo 100 proc., tai jį gerokai viršijo didžiausias prekių ir paslaugų kainas turinčios Danija ir Airija – po 140 proc. Nuo jų tik 8 proc. atsiliko Liuksemburgas, po jo – Švedija (127,9 proc.

Svarbiausios Europos Sąjungos institucijos nebeįsileis Rusijos interesams atstovaujančių lobistų ir tai yra dar viena priemonė prieš Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį paskelbė pareigūnai. 705 narių Europos Parlamentas šį žingsnį žengė birželio pradžioje, o dabar jo pavyzdžiu pasekė Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba.

Ukrainiečių pareigūnė, prižiūrinti šalies pastangas įstoti į Europos Sąjungą, trečiadienį sakė, jog yra „100 procentų“ įsitikinusi, kad visos 27 bloko šalys narės per šios savaitės viršūnių susitikimą pritars kandidatės statuso suteikimui Ukrainai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat kalbėjo optimistiškai ir pavadino tai „lemiamu momentu“ valstybei. Ukrainos siekis įstoti į ES bus svarbiausias klausimas per Bendrijos lyderių susitikimą Briuselyje.

Europos Parlamento (EP) ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė trečiadienį Briuselyje vykstančioje plenarinėje sesijoje paragino ES lyderius nustoti siųsti pesimistines žinutes kovojančiai Ukrainai, kad jos kelias į narystę ES truks dešimtmečius, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Rodykite lyderystę, kad ši šalis kuo greičiau taptų mūsų šeimos dalimi. Susidaro įspūdis, kad ne Ukraina, o kai kurių ES šalių lyderiai nėra pasiruošę Ukrainos narystei.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį telefonu kalbėdamas su Moldovos prezidente Maia Sandu pažadėjo Lietuvos paramą šaliai stojant į Europos Sąjungą (ES), pranešė Prezidentūra. Lietuvos vadovas informavo, kad šią savaitę dalyvaudamas Europos Vadovų Taryboje jis aktyviai pritars Moldovos ir Ukrainos Europos Sąjungos kandidačių statusui, ir pažadėjo veiksmingą paramą Moldovos eurointegracijos kelyje.

Briuselis ir nevyriausybinės organizacijos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad kelios ES šalys, įskaitant Vokietiją, grįžta prie anglių naudojimo elektros energijos gamybai, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą mažėjant energijos tiekimui. „Turime užtikrinti, kad pasinaudotume šia krize judėjimui į priekį ir kad negrįžtume prie nešvaraus iškastinio kuro“, – kelioms Europos žiniasklaidoms priemonėms duotame interviu teigė Europos Komisijos vadovė Ursula von del Leyen.

Europos Sąjunga antradienį pažadėjo papildomai skirti 600 mln. eurų, kad padėtų pažeidžiamoms šalims spręsti dabartinę apsirūpinimo maistu krizę, kurią paaštrino Rusijos invazija į Ukrainą. 150 mln. eurų numatyta tiesioginei humanitarinei pagalbai Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims, o 350 mln. eurų atiteks paramai tvariai maisto gamybai ir maisto sistemų atsparumui ilguoju laikotarpiu. Dar 100 mln. eurų numatyta makroekonominei paramai per TVF Skurdo mažinimo ir augimo fondą.

Rusijai žarstant grasinimus Lietuvai dėl dalies prekių tranzito į Kaliningradą ribojimo, prezidentas Gitanas Nausėda sieks užsitikrinti Europos Sąjungos (ES) lyderių palaikymą.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius antradienį sukritikavo Lietuvą dėl tinkamai neparuoštos strateginės komunikacijos reakcijai į Rusijos grasinimus, susijusius su įsigaliojusiais apribojimais dalies prekių tranzitui į Kaliningrado sritį. Pasak jo, Rusijos retoriką buvo galima numatyti iš anksto, nes tranzitas į Kaliningrado sritį Maskvai yra jautrus klausimas, o Lietuva tai supranta.

Ukraina antradienį apkaltino Rusijos energetikos milžinę „Gazprom“ neteisėtai sumažinus gamtinių dujų tiekimą Europos šalims, todėl Bendrijos valstybės buvo priverstos imtis veiksmų, kad kompensuotų energijos trūkumą. „Gazprom“ apribojo dujų tiekimą Europai dėl išgalvotų ir neteisėtų priežasčių, teisindamasi, kad „Nord Stream 1“ neveikia visu pajėgumu“, – sakė Ukrainos valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ vadovas Jurijus Vitrenka.

Europos Sąjungos ministrai antradienį pritarė, kad karo draskomai Ukrainai būtų suteiktas kandidatės į bloką statusas, artėjant viršūnių susitikimui, per kurį, kaip tikimasi, vėliau šią savaitę bus oficialiai pritarta šiam žingsniui, sakė Prancūzijos Europos ministras.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai Europos Komisija rekomendavo atidėti kandidatės į Europos Sąjungą statuso suteikimą Sakartvelui, pirmadienio vakarą mažiausiai 120 tūkst. kartvelų dalyvavo eitynėse už šalies narystę Bendrijoje. Mojuodami Sakartvelo ir ES vėliavomis, demonstrantai susirinko prie parlamento sostinėje Tbilisyje į „Eitynes už Europą“. Naujienų agentūros AFP skaičiavimu, akcijoje, tapusioje didžiausia per kelis pastaruosius dešimtmečius, dalyvavo ne mažiau kaip 120 tūkst. žmonių.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai Europos Komisija rekomendavo atidėti kandidatės į Europos Sąjungą statuso suteikimą Sakartvelui, pirmadienį Tbilisyje dešimtys tūkstančių kartvelų dalyvavo eitynėse už šalies narystę Bendrijoje. ES vadovai vėliau šią savaitę turėtų priimti galutinį sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui. Šios šalys pateikė paraiškas dėl narystės ES netrukus po to, kai Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

Europos Sąjunga pirmadienį įtraukė į teroristų sąrašus tris Vakarų Afrikoje veikiančio džihadistų judėjimo, siejamo su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“, lyderius.

Daugiau kaip 80 proc. agentūros „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų pranašauja, kad Jungtinę Karalystę per artimiausius metus ištiks recesija, kurios pagrindinės priežastys bus rekordinis kainų augimas bei pašliję santykiai su Europos Sąjunga – pagrindine Britanijos prekybos partnere.

Lietuva turėtų gauti dar 70 mln. eurų iš Europos Komisijos migrantų krizei valdyti, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Europos Komisija praėjusių metų pabaigoje pranešė, kad sienos apsaugai Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje stiprinti per artimiausius metus numatyta skirti 200 mln. eurų, tačiau tuomet suma nebuvo detalizuota. „Matyt, apie 70 mln.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį  dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje Liuksemburge, kurioje numatoma aptarti Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, ES santykius su Egiptu bei situaciją Afrikos kyšulyje, sekmadienį pranešė ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva neprieštarauja Ukrainos integracijai į Europos Sąjungą, rašo UNIAN. Pasak naujienų agentūros, V. Putinas apie tai kalbėjo penktadienį Sankt Peterburge vykusiame ekonomikos forume. V. Putinas tvirtina, kad Rusija niekada neprieštaravo Ukrainos stojimui į ES, mat tai nėra gynybinis aljansas.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasveikino Europos Komisijos (EK) rekomendaciją suteikti Ukrainai ir i Europos Sąjungos (ES) šalių kandidačių statusą. „Ukraina tapo nuožmios Rusijos karinės agresijos taikiniu tik dėl to, kad pasirinko europinės perspektyvos kelią, todėl Europos Sąjunga dabar turi parodyti kovojantiems Ukrainos žmonėms, kad jų pasirinkimas yra teisingas, kad Ukraina yra laukiama demokratinių ES šalių šeimoje“, – BNS perduotame komentare sako prezidentas.

Moldovos prezidentė Maia Sandu penktadienį pasveikino Europos Komisijos sprendimą rekomenduoti suteikti šiai buvusiai sovietinei šaliai kandidatės į Europos Sąjungos nares statusą. Penktadienį Europos Komisija rekomendavo Ukrainą, į kurią Rusija įsiveržė vasario 24 dieną, ir Moldovą oficialiai įvardyti kandidatėmis į ES.

Europos Komisija siūlo Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Europos Sąjungą (ES) statusą. Į tai sureagavo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, Europa pradeda vertinti Ukrainos kovą už europietiškas vertybes. „Europa pagaliau realiai pradeda vertinti tai, kad Ukraina kovoja už europietiškosios demokratijos vertybes.

Europos Komisija siūlo Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Europos Sąjungą (ES) statusą. Apie tai penktadienį spaudos konferencijoje pranešė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Komisija rekomenduoja Tarybai suteikti Ukrainai europinę perspektyvą ir kandidatės statusą. Visa tai daroma suprantant, kad šalis vykdys svarbias reformas. (...) Moldovai galioja tokia pati rekomendacija kaip ir Ukrainai“, – žurnalistams pranešė U. von der Leyen.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 18,5 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 20,1 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 16,8 proc. ir buvo trečioje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 8,8 proc., o vien euro zonoje – 8,1 procento.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Prancūzija, Vokietija, Italija ir Rumunija pritaria tam, kad Ukrainai nedelsiant būtų suteiktas ES kandidatės statusas, rašo „The Guardian“. Apie tai E. Macronas kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su kitais lyderiais, ketvirtadienį apsilankiusiais Ukrainoje. „Mes visi keturi pritariame tam, kad ES kandidatės statusas būtų suteiktas nedelsiant“, – teigė jis.

Europos Sąjungos atsaku į Rusijos invaziją į Ukrainą patenkinti 59 proc. europiečių, o 57 proc. pritaria savo šalių vyriausybių reakcijai, rodo „Eurobarometro“ apklausos duomenys.  Remiantis jais, 93 proc. respondentų pritaria humanitarinės pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms teikimui, o 91 proc. palaiko nuo karo bėgančių ukrainiečių priėmimą.      Ekonomines sankcijas Rusijos vyriausybei, bendrovėms ir fiziniams asmenims palaiko 80 pro. europiečių.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova vėl akivaizdžiai širsta dėl Vakarų sprendimo apriboti Rusijos naftos ir dujų importą. Ji vėl išsakė kritiką Vakarų šalių vadovams, rašo „Sky news“. Vakarų šalys siekia izoliuoti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. Rusijai buvo įvestos įvairios sankcijos, mažinamas rusiškos naftos ir dujų importas. Komentuodama situaciją, M. Zacharova gyrė Kiniją, padidinusią rusiškos energijos tiekimą.

Pramonės augimas Lietuvoje balandį ir toliau buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje balandį, palyginti su 2021-ųjų balandžiu, augo 20,6 procento. Visoje ES ji mažėjo 0,5 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje ir Estijoje per metus pramonė augo po 7,3 procento.  Per mėnesį – balandį, palyginti su kovu – pramonė Lietuvoje mažėjo 7,1 proc., Latvijoje – 0,1 proc., o Estijoje – augo 0,8 procento.

Dauguma Europos Komisijos narių palaiko kandidatės statuso suteikimą Ukrainai, sako Lietuvos atstovas institucijoje Virginijus Sinkevičius. Apie Europos Sąjungos politiką rašantis portalas „Politico“ pirmadienį paskelbė, kad Europos Komisija ruošiasi rekomenduoti suteikti su Rusija kariaujančiai šaliai kandidatės statusą. Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Europos Vadovų Taryba.

Europos Sąjunga antradienį paskelbė nupirkusi beveik 110 tūkst. vakcinos nuo beždžionių raupų dozių, kad būtų lengviau slopinti šios ligos protrūkį. Danų firmos „Bavarian Nordic“ gamybos vakcinos dozės bus padalytos ES šalims narėms. Šią vakciną šiuo metu Bendrijoje leidžiama naudoti nuo raupų, bet pareigūnai sako, kad jos taip pat apsaugos nuo beždžionių raupų viruso. „Šiandien pasirašytu susitarimu užtikriname, kad šalys narės galės gauti labai reikalingų vakcinų žmonėms.

Į Europos Sąjungą nuo sausio iki gegužės atvyko 82 proc. daugiau nelegalių migrantų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais, pirmadienį paskelbė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“.  Pranešime nurodoma, kad, pradiniais duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius užfiksuota 86 420 nelegalaus atvykimo į ES atvejų. Vien gegužę į 27 valstybių bloką pateko 23 500 nelegalių migrantų – 75 proc. daugiau nei pernai gegužę.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuriuo siūloma keisti po „Brexito“ Šiaurės Airijai taikomas prekybos taisykles, nors dėl to gali kilti prekybos karas su Europos Sąjunga.  Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pateiktą įstatymo projektą dėl Šiaurės Airijos protokolo pavadino „protingu ir praktišku problemų, su kuriomis susiduria Šiaurės Airija, sprendimu“ ir pabrėžė, kad jis neprieštarauja tarptautinei teisei.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda aptarė galimybę Ukrainai gauti ES kandidatės statusą. Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, šalių lyderiai taip pat telefonu kalbėjosi apie Rusijos karo Ukrainoje eigą, paramos Kyjivui ir regiono saugumo klausimus, taip pat pasirengimą Madride vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. „Ukraina mūšio lauke kovoja už savo laisvę ir Europos vertybes.

Iš laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorės pareigų pirmadienį atšauktai Evelinai Pridotkienei ir jos vyrui pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime dėl Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų, BNS patvirtino teisėsauga. „Vadovaujant Europos prokuratūros prokurorams Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto Europos Sąjungos paramos lėšų gavimo“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Europos Sąjungos (ES) energetikos komisarė Kadri Simson sako, kad artėjantį šildymo sezoną Bendrijos valstybių laukia trigubas iššūkis – aukštos energetikos išteklių kainos, tiekimo saugumas bei pasaulinė klimato krizė.  Ji pataria šalių vyriausybėms palaikyti namų ūkius, mažmeninius vartotojus bei pasirengti blogiausiam scenarijui.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos turi tapti strateginiu Europos Sąjungos (ES) tikslu, o spartesnė sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais padidintų visos ES saugumą.  „Energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos turi tapti strateginiu Europos Sąjungos tikslu. Sinchronizacija – svarbi šio proceso dalis.

Šiaurės Makedonijos ministras pirmininkas šeštadienį pareiškė, kad kaimyninė Bulgarija įkaite laiko šalies seniai puoselėjamą svajonę įstoti į Europos Sąjungą (ES). Premjeras Dimitaras Kovačevskis sakė, kad „viena ES valstybė narė (...) laiko dvi šalis kandidates – Šiaurės Makedoniją ir Albaniją – įkaitėmis ES integracijos kelyje“. Taip jis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, kuris šiuo metu keliauja po Balkanų šalis.

Prancūzija penktadienį siekė paspausti Europos Sąjungą susitarti dėl jau ilgą laiką stringančio prieglobsčio pakto, pristatydama planą, kuriuo siūloma perkelti maždaug 10 tūkst. prieglobsčio prašytojų į juos priimti pasiruošusias valstybes nares, o to daryti nenorinčias šalis priversti mokėti. Tokiu siūlymu, pateiktu paskutinėmis Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungai savaitėmis, siekiama palaipsniui išspręsti šį sudėtingą klausimą.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį pasiūlė parengti ir patvirtinti visą ES apimančią schemą, skirtą apsaugoti piliečius nuo didesnių energijos sąnaudų, kurias augina Rusijos invazija į Ukrainą. „Turime apsvarstyti galimybę pakartoti kai kurias bendras priemones, kurios padėjo mums greitai atsigauti po pandemijos“, – teigė M. Draghi delegatams, susirinkusiems Paryžiuje į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) posėdį.

Premjerė Ingrida Šimonytė ragina ES vieningai mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. Ji trečiadienį šį klausimą aptarė su Vilniuje viešinčia Graikijos prezidente Katerina Sakellaropoulou, pranešė Vyriausybė.