es

Baltijos šalių sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais projektui skirta 170 mln. europinių lėšų.  Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (CINEA) pasirašė finansavimo sutartį, pranešė „Litgrid“.  Pasak „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, parama sudarys beveik tris ketvirtadalius projektui reikalingų lėšų.

Europos Sąjungai priėmus direktyvą, numatančią pareigą visoms šalims įtvirtinti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir vyrams bei įtraukti kitas šeimos ir darbo derinimo priemones, keisis vaiko priežiūros atostogų tvarka ir išmokų dydžiai jų metu. Neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius tėčiai ir mamos turės ir kitose Europos Sąjungos šalyse narėse.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris paragino tokioms šalims, kaip Ukraina ir Moldova, nustatyti pereinamąjį etapą tarp bendradarbiavimo su jomis ir jų visateisės narystės Europos Sąjungoje, skelbia agentūra „Reuters“. Pasak jo, vadinamoji „parengiamoji erdvė“ leistų šalims pasiekti ES standartus, panašius į Europos ekonominės erdvės ar Europos laisvosios prekybos susitarimo normas. „Mūsų visų tikslas tas pats – mes visi norime stiprios, nepriklausomos ir ekonomiškai sėkmingos Ukrainos.

Europos Sąjungos sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje šeštasis paketas penktadienį oficialiai įsigaliojo, paskelbus jį Bendrijos oficialiajame leidinyje. Vienos griežčiausių sankcijų Maskvai už jau 100 dienų besitęsiančią karinę invaziją Ukrainoje, įskaitant didžiosios dalies rusiškos naftos importo embargą, buvo galutinai patvirtintos anksčiau penktadienį.

Europos Sąjungos Taryba baigė šeštojo sankcijų Rusijos Federacijai paketo patvirtinimo procedūrą. Sankcijų paketas laikomas oficialiai priimtu. Tai pranešė ES Tarybos spaudos tarnyba. Naujausios sankcijos reiškia, kad sąjungos šalys per 6 mėnesius atsisako importuoti Rusijos naftą, o per 8 mėnesius – naftos produktus. Be to, sankcijos reiškia laipsnišką Rusijos naftos gabenimo jūra nutraukimą, išskyrus laikiną išimtį, skirtą naftos gabenimą vamzdynais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukraina jau dabar save laiko Europos Sąjungos (ES) dalimi, rašo DW. „Ukraina jau tapo de facto ES nare“, – ketvirtadienį vaizdo kreipimesi į Liuksemburgo parlamentą sakė V. Zelenskis. „Manau, kad Ukraina savo veiksmais jau rodo, kad ji atitinka Europos kriterijus“, – pridūrė jis. Nors savo kreipimesi V. Zelenskis tiesiogiai neminėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pavardės, regis, netiesiogiai apie jį užsiminė.

Lenkija privalės vykdyti reformas, turinčias užtikrinti teisinės valstybės principų laikymąsi, kad gautų pinigų iš 35,4 mlrd. eurų pagalbos paketo, turinčio padėti šaliai atsigauti po koronaviruso pandemijos, ketvirtadienį pabrėžė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal maisto produktų kainų kilimą – balandžio mėnesį maisto prekių kainos, palyginus su praeitais metais, išaugo 22,1 proc. Remiantis „Eurostat“, Europos Sąjungos statistikos tarnybos ir Federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, nuo paskutinių metų itin sparčiai augančių maisto produktų kainų labiausiai nukentėjo Rytų Europos šalys. Remiantis statistika, maisto produktų kainos Lietuvoje išaugo daugiausia ES – siekia net 22,1 proc.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų  ir energetikos (TTE) taryboje Liuksemburge, kur tarsis dėl investicijų į Europos transporto infrastruktūrą, aplinką tausojančio transporto plėtros, tolesnės paramos Ukrainai.

Roterdame, Nyderlandų Karalystėje, vykstančiame Europos liaudies partijos (angl. European People‘s Party, EPP) kongrese, finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, jog susivienijusi Europa privalo vieningai atsakyti į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, kaip visai neseniai demonstravo vienybę kovodama su pandemija. Tai ji sakė dalyvaudama kongreso panelinėje diskusijoje „Mūsų ekonomikos atsparumo ir klestėjimo stiprinimas“, rašoma ministerijos internetiniame puslapyje.

Europos Sąjunga susitarė dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, kuriame numatyti naftos importo iš Rusijos apribojimai, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai, kaip rašo UNIAN, V. Zelenskis kalbėjo kasdieniniame savo kreipimesi. „Pagaliau turime konkrečių duomenų apie šeštąjį Europos Sąjungos sankcijų paketą Rusijai dėl šio karo. Susitarta dėl paketo. Jo patvirtinimas ir įsigaliojimas užtruks kurį laiką.

Europos Sąjungos (ES) vadovams antradienio naktį pagaliau pasiekus kompromisinį susitarimą dėl embargo laivais gabenamai rusiškai naftai, BNS kalbinti ekspertai sako, kad jog šis sprendimas esminio poveikio naftos rinkai neturės – reikšmingiau didinti naftos kainas galėtų OPEC pozicija nedidinti jos pasiūlos, išaugsianti  naftos paklausa Kinijoje. Kita vertus, jie mano, jog iki metų pabaigos ES atsisakyti 90 proc. rusiškos naftos yra reikšmingas žingsnis.

Afrikos Sąjungos pirmininkas antradienį įspėjo ES lyderius, kad jų sprendimas atsieti kai kuriuos Rusijos bankus nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT gali apsunkinti maisto produktų tiekimą į žemyną. Dėl karo Ukrainoje ir Rusijos vykdomos kaimyninės šalies uostų blokados, taip pat dėl konfliktų Afrikoje ir klimato kaitos pasaulinės grūdų kainos jau šoktelėjo į viršų ir paaštrino maisto krizę Afrikoje.

Europos Sąjungos lyderiai, pasiekę kompromisą su Vengrija, antradienio naktį pritarė tam, kad būtų uždraustas kone visas rusiškos naftos importas, taip baudžiant Maskvą už karą Ukrainoje. 27 valstybių blokas ištisas savaites ginčijosi dėl siūlyto visiško rusiškos naftos embargo, bet susidūrė su nepajudinamu Vengrijos premjero Viktoro Orbano pasipriešinimu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europos Sąjungą baigti vidaus „barnius“, nes jie yra parankūs Maskvai, taip pat kvietė bloką įvesti Rusijai daugiau sankcijų. „Visi barniai Europoje privalo liautis – vidaus rietenos tik skatina Rusiją daryti jums vis didesnį spaudimą“, – V. Zelenskis vaizdo ryšiu sakė ES viršūnių susitikimo Briuselyje dalyviams.

Vykstant NATO parlamentinei asamblėjai Vilniuje vienas iš aukštų gynybos politikos pareigūnų, komentuodamas sudėtingą saugumo situaciją susiklosčiusią Europoje, sakė, kad NATO, skirtingai nei kalbėta anksčiau, nėra mirusi, o Putino planai destabilizuoti aljansą – nepavyko. Visgi gynybos politikos atstovas pripažino, kad Vakarų visuomenės ima jausti karo nuovargį, o Vakarų politikai labiau rūpinasi tuo, ką ir kaip pasakyti rinkėjams, nei kaip apginti, tarkime, Ukrainos dangų.

 Į Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Briuselyje pirmadienį vykstantis prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, jog šalių vadovams pavyks sutarti dėl rusiškos naftos embargo, tačiau apgailestauja dėl „tokio ilgo laikotarpio“ sprendimui priimti.

Vakarai per ilgai nuolaidžiavo autoritarinei Rusijai, todėl dabar Vladimiro Putino režimas peraugo į fašizmą, įsitikinęs konservatorius Andrius Kubilius. Europarlamentaras negailėjo kritikos Europos Sąjungai (ES) ir NATO už tai, kad 20 metų buvo užmerkę akis į Putino keliamas grėsmes kaimyninėms šalims. Ukraina dabar draskoma dėl Vakarų padarytų klaidų – Kremliaus režimas nebuvo laiku sustabdytas, sakė politikas.

Europos Sąjunga (ES) tariasi dėl centralizuoto vakcinų bei vaistų nuo beždžionių raupų pirkimo, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė Europos Komisija, nurodžiusi, kad dėl detalių turėtų būti sutarta „artimiausiomis dienomis“.    Už šios iniciatyvos įgyvendinimą bus atsakinga Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA).   Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) skelbia, kad per beždžionių raupų protrūkį p...

Lenkijos parlamentas antradienį nusprendė panaikinti kontroversišką įstatymą dėl Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos įkūrimo. Ši teisėjų drausminės kontrolės įstaiga kėlė daugiausia ginčų tarp Lenkijos ir Europos Sąjungos (ES) institucijų, Briuseliui teigiant, kad ji mažina teismų nepriklausomybę. Europos Komisija buvo perspėjusi Lenkiją, jog ji, be kitų dalykų, turės panaikinti šią kolegiją, kad galėtų gauti maždaug 35 mlrd. eurų finansavimą iš ES Atsigavimo fondo.

Europos Sąjunga (ES) negali delsti su šeštuoju sankcijų Rusijai paketu, teigia Lietuvos prezidentas. Anot jo, šis paketas privalo būti priimtas nedelsiant ir apimti Rusijos naftos embargo, o ant ES diskusijų stalo turi atsidurti septintasis sankcijų paketas. Tai Gitanas Nausėda trečiadienį sakė per parengiamąją Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesiją.  Nuotolinis pokalbis skirtas pasirengti kitą savaitę, gegužės 30–31 dienomis, Briuselyje vyksiančiam neeiliniam EVT susitikimui.

Europos Sąjunga trečiadienį pasiūlė naujas taisykles, kurios apsunkintų Rusijos oligarchų galimybes apeiti sankcijas ir sudarytų sąlygas konfiskuoti jų turtą, kad iš jo būtų galima finansuoti karo draskomos Ukrainos atstatymą. „Kol Rusijos agresija Ukrainoje tęsiasi, svarbiausia, kad ES ribojamosios priemonės būtų visiškai įgyvendinamos, o šių priemonių pažeidinėjimas negalėtų atsipirkti“, – sakoma Europos Komisijos (EK) pareiškime.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, pirmadienį atvykęs į Europos Sąjungos lyderių susitikimą, perspėjo, kad blokas dar nepasiekė kompromiso su Budapeštu dėl Rusijos naftos embargo. Europos diplomatai parengė pranešimą, kuriuo siūloma, jog Vengrija būtų laikinai atleista nuo draudimo importuoti rusišką naftą. Tikimasi, kad šis sprendimas bus priimtas per dviejų dienų viršūnių susitikimą Briuselyje.

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“, vėlai pirmadienį pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras, bloko narėms sunkiai sekantis pasiekti konsensusą dėl tokio boikoto.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarei Michelle Bachelet sakė besitikintis, kad jog jos svarbus vizitas padės „išaiškinti dezinformaciją“. Tai jis pareiškė prieš M. Bachelet vizitą į Sindziango regioną. Aktyvistų teigimu, Komunistų partija jau daugelį metų kalina „perauklėjimo stovyklose“ Sindziange daugiau nei milijoną uigūrų ir kitų musulmonų mažumų narių, o Jungtinės Valstijos šias priemones laiko genocidu.

Ukrainos ambasadorius Varšuvoje sako, kad jo šalis dėkinga Lenkijai už pagalbą milijonams ukrainiečių pabėgėlių, pasitraukusių iš savo šalies dėl Rusijos karinės invazijos, bet išreiškė viltį, jog Europos Sąjunga artimiausiu laiku skirs Lenkijai milijardus eurų,  kad ši parama nebūtų teikiama „Lenkijos žmonių sąskaita“. Duodamas interviu naujienų agentūrai AP, kuris buvo paskelbtas penktadienį, ambasadorius Andrijus Deščycia sakė, kad per tris mėnesius nuo ukrainiečių pabėgėlių antplūdžio ...

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris penktadienį atmetė bet kokios formos bendrą Europos Sąjungos skolinimąsi, kuris padėtų padengti didžiules karo draskomos Ukrainos atstatymo išlaidas, tokią idėją iškėlus aukšto rango Bendrijos pareigūnams. Ch. Lindneris, pirmininkavęs Vokietijoje vykusioms Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrų deryboms, per kurias šalys pasižadėjo išskirti 19,8 mlrd. dolerių (18,7 mlrd.

Taisyklės, draudžiančios Europos Sąjungos (ES) vyriausybėms per daug išlaidauti, dėl karo Ukrainoje liks sustabdytos iki 2023 metų pabaigtos, ketvirtadienį pareiškė naujienų agentūros AFP šaltiniai. Viešųjų išlaidų taisyklių taikymą bloko narių vyriausybėms Europos Komisija sustabdė 2020 metų kovą, kai blokas dėl COVID-19 pandemijos apribojimų nugrimzdo į giliausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos derybininkai ketvirtadienį pasiekė susitarimą dėl naujo reglamento, kuriuo nustatomas įpareigojimas iki 2022 metų lapkričio 1 dienos užtikrinti minimalų dujų saugyklų pripildymo 80 proc. lygį, pranešė Parlamento spaudos tarnyba. Pagal susitarimą, valstybės narės ir operatoriai turėtų stengtis pasiekti 85 proc. pripildymo lygį. Paskesniems metams nustatomas 90 proc.

Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą negali būti paspartintas net ir atsižvelgiant į šalies padėtį dėl Rusijos karinės invazijos, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis pridūrė, kad blokas turi rasti „spartų ir pragmatišką“ būdą padėti Kyjivui. „Kelias į ES negali būti sutrumpintas“, – sakė O. Scholzas ir pažymėjo, kad bet kokios išlygos Ukrainai būtų nesąžiningo Vakarų Balkanų valstybių, taip pat siekiančių narystės Bendrijoje, atžvilgiu.

Aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnai trečiadienį paragino valstybes nares ambicingai padėti Ukrainai atsistatyti po karo – be kita ko, per galimą bendrą skolinimąsi didžiulėms išlaidoms padengti. Tęsiantis karui Ukrainos atstatymo poreikių mastas nėra žinomas, tačiau Europos Komisija – pagrindinė ES vykdomosios valdžios struktūra – mano, kad jau padaryta žala siekia šimtus milijardų eurų.

Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė, kad sieks sukurti „Europos geopolitinę bendriją“, kuri būtų tarsi laukiamasis su privilegijomis kaimyninėms šalims, norinčioms ateityje prisijungti prie bloko. Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis pažadėjo, kad šis projektas bus pradėtas įgyvendinti apytiksliai šių metų viduryje. Tokiu būdu jis sukonkretino idėją, kurią praėjusią savaitę Europos Parlamentui pateikė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Europos Sąjungos (ES) energetikos laukia revoliuciniai pokyčiai, tačiau siekiant susitarti dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo pirmiausia bus reikalinga politinė valia, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius „Kalbant apie energetikos sektoriaus pokyčius, mes tikrai kalbame apie revoliuciją, nes tai bus labai sparčiai įgyvendinami pokyčiai ir tai turės didelės įtakos tolimesniam Europos Sąjungos vystymuisi, energetikos projektų vystymuisi, energetikos rinkos stabilumui“, –...

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 16,6 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 19,1 proc. ir buvo didžiausia. Tuo metu Latvijoje ji siekė 13,1 proc. ir buvo ketvirtoje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 8,1 proc., o vien euro zonoje – 7,4 procento.

Lietuva yra tarp prasčiausiai viešajam interesui svarbius duomenis atveriančių ir panaudojančių Europos Sąjungos (ES) šalių, rodo pasaulinis duomenų barometras.

  Europos Sąjungos (ES) parama nuo Rusijos agresijos kenčiančiai Ukrainai turi tapti nuolatine ir ilgalaike, sako krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.  „ES aiškus prioritetas – padėti Ukrainai apsiginti, o galiausiai ir laimėti. Šiuo laikotarpiu Ukrainai labai svarbūs ES finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Sprendimas padidinti paramą iki 2 mlrd. eurų karinei paramai per Europos taikos priemonę yra geras pavyzdys.

Europos Sąjungai planuojant šiais metais dviem trečdaliais sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys tokias galimybes vertina atsargiai.  Pasak jo, tokių planų įgyvendinimą komplikuoja ribota pasiūla ir aštri konkurencinė kova pasaulinėje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinkoje bei per trumpas laikas norint jau iki šių metų pabaigos padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, balandį didele persvara laimėjęs rinkimus, pirmadienį buvo oficialiai prisaikdintas vyriausybės vadovu ir vėl užsipuolė Briuselį bei „savižudiškus“ Vakarus. Vengrija šiuo metu derasi su kitomis Europos Sąjungos narėmis, siekiančiomis prastumti rusiškos naftos draudimą dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį spaudė Vengriją nebesipriešinti dėl Maskvos karo Ukrainoje siūlomam rusiškos naftos embargui, bet Budapeštas nurodė tokio sprendimo kainą – 15 mlrd. eurų. Vengrija priešinasi daugumos ES narių remiamam Briuselio siekiui uždrausti Maskvai labai svarbų rusiškos naftos importą. Toks draudimas būtų esminis elementas bloko šeštajame sankcijų Rusijai pakete, bet Vengrija įrodinėja, kad tai labai smarkiai pakenktų jos ekonomikai.

Europos Sąjunga pasirengusi finansuoti naftotiekio į Vengriją tiesimą – tai dar vienas bandymas įtikinti Budapeštą paremti ES šeštąjį sankcijų Rusijoje paketą ir įvesti embargą jos naftai, pirmadienį skelbia Ispanijos leidinys „El Pais“. Jis pažymi, jog dėl Budapešto balso ketinama perskirstyti finansavimą pagal planą „REPowerEU“, o Vengrija galės  importuoti naftą iš Rusijos laikinai – kol neturės naujos infrastruktūros.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, jog nėra jokių garantijų, jog 27 šalių Bendrijai pavyks greitai sutarti dėl naujų sankcijų Rusijai, nes nedidelė Vengrijos vadovaujama šalių grupė prieštarauja naftos embargui. Europos Komisija gegužės 4 dieną pristatė šeštąjį sankcijų Rusijai už karą Ukrainoje paketą, kuriame, be kita ko, numatytas embargas rusiškai naftai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje Briuselyje, kur numatoma aptarti Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir ES santykius su Vakarų Balkanais.   ES užsienio reikalų ministrai su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir Kanados užsienio reikalų ministre Melanie Joly aptars karinę, finansinę ir humanitarinę paramą Ukrainai, bus kalbama apie karo siaubiamos šalies rekonstrukciją.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Rusija planuoja į šalies teritoriją perkelti 2,5 tūkst. rezervistų. Kviečiame svarbiausias sekmadienio karo naujienas sekti tv3.lt: 23:39 | Žuvo beveik 30 tūkst. okupantų Ukrainos gynybos ministerija apskaičiavo, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. žuvo apie 27 400 okupantų, rusai prarado 200 lėktuvų, 1 220 tankų ir 164 sraigtasparnius.

Ukraina penktadienį perspėjo, jog jeigu į tolesnį Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketa nebus įtrauktas rusiškos naftos embargas, tai reikštų blok vienybės pabaigą „kritiniu momentu“. „Jei šis sankcijų paketas bus priimtas be naftos embargo, manau, kad [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas galės švęsti, nes tai bus pirmas atvejis, kai Europos Sąjungos vienybė bus sutrikdyta dėl vienos šalies – Vengrijos – pozicijos“, – perspėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį per Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą Vokietijos šiaurėje pažadėjo papildomą 500 mln. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai. Su šiais papildomais pinigais bendra ES karinė pagalba Ukrainai padidės iki 2 mlrd. eurų, sakė J. Borrellis.

Baltijos šalių ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai ragina Europos Sąjungos (ES) institucijas koordinuoti paramos teikimą Ukrainos išminavimo darbams bei finansuoti juos ES lėšomis.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, Lietuvoje įšaldyta apie 61,6 mln. eurų: 50,15 mln. eurų, 12,1 mln. JAV dolerių ir 285 tūkst. Rusijos rublių, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Praėjusią savaitę įšaldytų lėšų suma siekė 22,6 mln. eurų. Anot FNTT, dėl sankcijų Rusijai Lietuvoje finansinės sankcijos taikomos septyniems juridiniams asmenims – bendra jų įšaldytų lėšų sąskaitose suma yra daugiau nei 18,95 mln. eurų ir beveik 3 mln.

Europos Sąjungoje nuo kitos savaitės atšaukiamas reikalavimas dėl apsauginių kaukių dėvėjimo lėktuvuose bei oro uostuose, trečiadienį pranešė Bendrijos aviacijos agentūra, žemyne slūgstant pandemijai.  ES aviacijos saugos agentūra (EASA) nurodė, kad pagal naujas rekomendacijas, parengtas drauge su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC), oro linijų bendrovės vis tiek galės tam tikrais atvejais reikalauti, kad keleiviai ir įgulos nariai [kaukėmis] dengtų burną ir nosį.

Europos Sąjungos šalims derantis dėl sankcijų rusiškai naftai, esminio proveržio nėra, sako užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis. „Proveržis yra tikrai nedidelis, nekritinis. (...) Kyla įvairių minčių dėl vertybinių dalykų, dėl noro kai kurių šalių gyventi taip, lyg nieko nebuvo, kad karas ne mūsų“, – žurnalistams trečiadienį sakė politikas.