Nuo birželio antros pusės, kai Europos Komisija rekomendavo atidėti šalies kandidatės į ES statuso suteikimą Sakartvelui, kol bus įvykdytos esminės politinės reformos, Juodosios jūros valstybę apėmė masiniai protestai.
Dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves per didžiausias per pastaruosius dešimtmečius demonstracijas, kurias organizavo svarbiausios šalies prodemokratinės grupės ir parėmė opozicinės partijos.
„Reikalaujame, kad (valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ įkūrėjas) oligarchas Bidzina Ivanišvilis atsisakytų vykdomosios valdžios ir konstituciniu būdu perduotų ją nacionalinio susitarimo vyriausybei“, – prieš sekmadienio demonstraciją socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jos organizatoriai.
Naujasis kabinetas „įvykdys ES reikalaujamas reformas, kurios automatiškai atneš mums kandidatės į ES statusą“.
Vyrauja nuomonė, kad B. Ivanišvilis savo rankose laiko valdžios vadžias, nepaisant to, kad neužima oficialių politinių pareigų.
Praėjusį mėnesį Europos Parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią ES įvesti asmenines sankcijas turtingiausiam Sakartvelo gyventojui B. Ivanišviliui dėl jo „destruktyvaus vaidmens“ šalies politikoje ir ekonomikoje.
Jis pats tvirtina pasitraukęs iš politikos.
„Aiškus kelias“
Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė prašymus dėl narystės ES praėjus kelioms dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Birželio 23-iąją ES lyderiai nusprendė Ukrainai ir Moldovai suteikti oficialų kandidačių statusą, tačiau pažymėjo, kad Sakartvelas galės oficialiai tapti šalimi kandidate tik tada, kai bus išspręsti prioritetiniai susirūpinimą keliantys klausimai.
Vis dėlto ES vadovai „pripažino Sakartvelo europinę perspektyvą“, o prezidentė Salomė Zurabišvili šį žingsnį pavadino „istoriniu“.
Ministras pirmininkas Iraklijus Garibašvilis teigė, kad jo vyriausybė yra „mobilizuota“ laiku įvykdyti ES reikalavimus, „kad kuo greičiau gautume kandidatės statusą“.
Pasak EK, tarp sąlygų, kurias Tbilisis turi įvykdyti, kad galėtų formaliai eiti narystės keliu – politinės poliarizacijos nutraukimas, pažanga žiniasklaidos laisvės, teismų ir rinkimų reformų srityse, taip pat „deoligarchizacija“.
„Jie (kartvelai) turi aiškų kelią... Kai šie kriterijai bus įvykdyti, kandidatės statusas bus suteiktas automatiškai“, – birželio 23 dieną sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Sakartvelo svajonės“ vyriausybė susilaukia stiprėjančios tarptautinės kritikos dėl demokratijos varžymo, smarkiai pakenkusio Tbilisio santykiams su Briuseliu.
Partija gina savo demokratiškumą ir kaltina opoziciją „planais nuversti valdžią organizuojant antivyriausybinius mitingus“.
Europinė ir euroatlantinė integracija įtvirtinta Sakartvelo konstitucijoje ir, kaip parodė kelios viešosios nuomonės apklausos, ją remia mažiausiai 80 proc. gyventojų.
