es

Teigiama, kad Europos Sąjunga turėtų kaip tik galima greičiau apsvarstyti naujų greitojo reagavimo pajėgų įkūrimą. Tai būtų ne karinės pajėgos -jų uždavinys būtų padėti įveikti tokio tipo nelaimes kaip žemės drebėjimas Haityje. Taip teigia Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy. Jo manymu, ES turi kuo skubiau galvoti apie humanitarinę pagalbą teiksiančių greitojo reagavimo pajėgų suformavimą.

Apie 17 proc. Europos Sąjungos šalių gyventojų yra atsidūrę už skurdo ribos, o 10 proc. neturi pakankamai pinigų, kad šią žiemą galėtų susimokėti už būsto šildymą, pranešė „Eurostat“. ES statistikos žinybos duomenimis, skurdo lygis 27 Europos Sąjungos šalyse praktiškai nepasikeitė nuo 2005 metų. Šiuo metu iš beveik 500 mln. ES gyventojų nuo 17 iki 18 proc. skursta. Naujausiais duomenimis, labiausiai skurdas kamuoja Latviją – už skurdo ribos čia gyvena 26 proc. žmonių, Rumuniją (23 proc.

Šiandien Europos Parlamente (EP) baigiasi naujųjų Europos komisarų klausymai ir iki sausio 26 dienos turės būti nuspręsta, tinkami jie užimti tokį svarbų postą ar ne. Kiekvienas pretendentas tris valandas sėdėdamas ant "karštos" kėdės turėjo pademonstruoti kompetenciją ir ryžtą dirbti visos Europos labui. Net patyrusiems politikos vilkams tai nebuvo lengva. Pirmoji ant "karštosios kėdės" sėdo būsimoji užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinė Catherine Ashton.

Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) įsigijo 2 tūkst. SEPURA radijo ryšio terminalų, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Daugiau nei 6,3 mln. Lt kainavusios ryšio priemonės buvo įsigytos baigiant įgyvendinti du Europos Sąjungos Išorės sienų fondo ir šio fondo dalies „Specialioji tranzito schema“ 2007 m. programos lėšomis finansuojamus projektus, teigiama pranešime.

Europos Sąjunga (ES) susirūpinusi, kad ekonomikai atsigaunant gali labai pabrangti maistas. Europos Komisija nusprendė, kad praėjusių metų rudenį atpigus maisto žaliavoms Europos vartotojai iš to nieko nelaimėjo - kainos vartotojams liko tokios pačios, o tai kelia susirūpinimą šio vieno svarbiausių ekonomikos sektorių veikimu. ES vidaus rinkoje atskirose šalyse tų pačių produktų kainos neretai labai skiriasi, pavyzdžiui, mineralinio vandens, duonos, kiaušinių, ledų.

Paramą Moldovos glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga (ES) siekiams ir šalies vidaus reformoms Lietuvos užsienio reikalų ministras aptarė su Moldovos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrais Jurije Lianka (Iurie Leanca) ir Teodoru Bakonskiu (Teodor Baconschi). V. Ušackas pasveikino Rumunijos Senato sprendimą ratifikuoti susitarimą su Moldova, kuriuo supaprastinamas pasienio gyventojams taikomas vizų režimas.

Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskichas teigia turintis žinių, kad Europos Sąjungos (ES) pinigai yra panaudojami ne taip gerai, kaip giriasi Premjeras Andrius Kubilius ir eurokomisaras Algirdas Šemeta. Europarlamentaro žiniomis, Lietuva ne pirmauja ES lėšų panaudojimo srityje, o velkasi kaimynams iš paskos, tuo tarpu Vyriausybė manipuliuoja skaičiais, klaidindama visuomenę ir verslininkus. "Pagal oficialius rodiklius Lietuva šiandien panaudojo 3 mlrd.

Nepaisant prezidento rinkimų Ukrainoje rezultatų, Europos Sąjunga turėtų pasiūlyti Ukrainai mentorystę, tai yra aktyvesnį dalyvavimą formuojant savo ekonominę, socialinę politiką. Prie tokios nuostatos, pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko, priėjo Trakuose į neformalaus susitikimo "Snow meeting" dalyviai, tarp kurių - trečdalis Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų, taip pat kiti aukšto lygio valstybinių institucijų atstovai, ekspertai iš Jungtinių Valstijų ir Europos.

Europos Sąjunga (ES) per pusę amžiaus išsiplėtė nuo 6 valstybių ekonominės bendrijos iki 27 šalis jungiančio klubo, kuriame, be ekonomikos, vis didesnį vaidmenį ėmė vaidinti ir politiniai aspektai. ES plėtra tęsiasi ir toliau. Nors kai kurios ES narės reiškia nepasitenkinimą bendrijos ribų plėtimu, ES išlieka atvira naujų šalių narystei ir deklaruoja kiekvienos senojo žemyno valstybės teisę pareikšti norą prisijungti prie bendrijos.

Pranešama, kad Europos plėtros ministrai pirmadienį rengs neeilinį susitikimą, kuriame aptars visus galimos pagalbos variantus žemės drebėjimo nusiaubtam Haičiui. Apie tai žurnalistams pranešė ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton. Kaip jau skelbta, Haičio valdžios atstovai užsimena, kad žuvusiųjų skaičius šioje Karibų jūros saloje gali pasiekti net100 tūkstančių.

Lietuvos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai Vygaudas Ušackas ir Peteris Balažas (Peter Balazs) išsakė viltį, kad po prezidento rinkimų Ukrainoje įsivyraus politinė santarvė, susitelkimas, bus nuosekliai vykdomos reformos. Nepaisant sausio 17-ąją vyksiančių Ukrainos prezidento rinkimų rezultatų, santykiai su Ukraina turi užimti prioritetinę vietą Europos Sąjungos (ES) darbotvarkėje.

Briuselyje pasigirdo balsų, kad pirmąja Europos Parlamento (EP) auka per naujosios Europos Komisijos (EK) narių prisistatymus gali tapti lietuvis Algirdas Šemeta. EP nariai bene vieningai įvertino lietuvio pasirodymą: silpnas, nuviliantis ir nedavęs aiškių atsakymų į rūpimus klausimus. "Stipriausias jausmas buvo nusivylimas, tad kyla klausimas, ar jis tinkamas tokiam svarbiam Komisijos portfeliui. Tai buvo labai prastas pasirodymas", - pareiškė Austrijos socialdemokratas Hannes Swoboda.

Europos Sąjungos Regionų komitete Lietuvai atstovaus ir Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. Iš viso ES Regionų komitete darbuosis devyni Lietuvos atstovai. Komiteto nariai galės pasirinkti dirbti šešiose komisijose: Teritorinės sanglaudos politikos, Ekonominės ir socialinės politikos, Pilietybės, valdymo, institucinių ir išorės reikalų, Natūraliųjų resursų, Aplinkosaugos, mokslinių tyrimų ir energetikos, Švietimo, jaunimo, kultūros ir sveikatos reikalų.

Šį penktadienį Turkijos ministras pirmininkas R. T. Erdoganas dar kartą atmetė ES pasiūlymus suteikti jo šaliai privilegijuotą, tačiau nevisavertę narystę Europos šalių bendrijoje. Pasak Turkijos premjero, jo šalies netenkina toks nepilnavertės narystės variantas. Tai jis per pokalbį su Vokietijos užsienio reikalų ministru Guido Westerwelle. Vokietijos užsienio reikalų ministras yra linkęs sutikti su Turkijos pozicija, tačiau tam aktyviai priešinasi šalies kanclerė Angela Merkel.

Nežabotas nusikalstamumas ir korupcija toliau veši Bulgarijoje, kuri dėl to gali netekti milijardų eurų Europos Sąjungos (ES) paramos. Bulgarijoje nušautas radijo laidų vedėjas, parašęs knygą apie gangsterius. Tai pirma tokia žmogžudystė Bulgarijoje nuo liepos mėnesio, kai buvo sudaryta nauja vyriausybė. Centro dešiniųjų kabinetas patiria spaudimą ir šalies viduje, ir ES vykdyti savo pažadą pažaboti organizuotas nusikalstamas gaujas ir nubausti korumpuotus politikus.

Lietuva atsisako planų Briuselyje pirkti naują pastatą, kuriame įsikurtų mūsų šalies atstovybė Europos Sąjungoje (ES). Sunkmečio letenos prislėgta Lietuva priversta koreguoti ne tik krašto vidaus gyvenimo realijas, bet ir tikslinti kai kuriuos su užsienio politika susijusius planus. Ypač tuos, kurie buvo sukurti sąlyginio klestėjimo laikotarpiu. Lietuva po pusketvirtų metų stos prie ES vairo. Skaičiuoti, kiek mūsų kraštui tai kainuos, pradėta prieš pora metų.

Naujasis Europos prezidentas Hermanas van Rompuy ir Ispanijos premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero paskelbė atvirą laišką, kuriame išdėstė, kad jie dirbs kartu ranka rankon siekdami įgyvendinti Lisabonos sutarties nuostatas. Jie kartu koordinuos ūkio politiką ir stengsis, kad Europos Sąjunga (ES) užimtų matomą vietą pasaulio arenoje. Nuo sausio 1 dienos Ispanija perėmė pirmininkavimą ES, tačiau jai tenka dirbti naujomis sąlygomis, nes gruodžio 1-ąją įsigaliojo Lisabonos sutartis.

Vokietija pagaliau patikino netrukdysianti Turkijai siekti narystės Europos Sąjungoje (ES). Tačiau šalies diplomatai paragino daryti Turkijai didesnį spaudimą dėl būtiniausių reformų įgyvendinimo. Tai patvirtino Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle. Jo teigimu, galioja Turkijos ir ES bendrijos susitarimas. Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel nepalaiko visateisės Turkijos narystės ES.

Euro zonos valstybių laukia nelengvi metai. Sunkiai begalinčios atgauti kvapą po ekonomikos krizės jos turės gelbėti savo nacionalinius biudžetus ir finansus. Po dvejų metų ekonomikos nuosmukio ir masinio bankų žlugimo euro zona Naujuosius pasitiko paskendusi skolose.

Lietuva vykdo savo įsipareigojimus Europos Sąjungai uždaryti seno tipo atominę jėgainę, nors tai daryti ekonominės recesijos sąlygomis nėra lengva. Tai dar kartą pakartojo Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, paskutinę metų dieną duodamas interviu "BBC World Service" - vienai didžiausią auditoriją pasaulyje turinčių radijo stočių.

Sausio 1 d. NATO greitojo reagavimo pajėgų keturioliktoje pamainoje (angl. NATO Response Force, NRF-14) pradeda budėti trišalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos Baltijos batalionas. Pusmečio budėjimą Lietuvos kariai taip pat pradės ir Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgų kovinėje grupėje (angl.

Liepos mėnesį darbą pradėjo septintosios kadencijos Europos Parlamentas (EP). Jame Lietuvai atstovauja dvylika narių, iš kurių trys dirbo ir ankstesnėje kadencijoje. Praėjus beveik pusei metų nuo šio EP darbo pradžios galime bandyti įvertinti mūsų europarlamentarų veiklą. Šiame straipsnyje apžvelgiami Lietuvoje išrinktų europarlamentarų pasisakymai EP plenarinėse sesijose, jų pateikti klausimai Europos Komisijai ir ES Tarybai, taip pat jų parengtos ir EP priimtos rezoliucijos.

Šią savaitę baigiasi Švedijos pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES), šalis gruodžio 31 d. vadovavimo Bendrijai vairą perduos Ispanijai. Švedija pirmininkavimą ES parėmė iš Čekijos, kurios vadovavimas ES Tarybai daugiau pasižymėjo chaotiškumu, Vyriausybės žlugimu ir Čekijos prezidento Vaclavo Klauso nenoru ratifikuoti Lisabonos sutartį. Todėl Švedijai teko ne pats dėkingiausias „palikimas“: ekonominė ir institucinė krizė.

Per savo pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) laikotarpį Ispanija sutelks visą dėmesį į ekonomikos reformą. Nuo sausio pusmetį ES pirmininkausiantis Madridas pareiškė sieksiantis, kad šalys narės prisiimtų įsipareigojimus reformuoti savo ekonomikas. Tai būtina norint įgyvendinti naują 10 metų strategiją, dėl kurios vyriausybės turėtų susitarti kitais metais. Jos tikslas - pagerinti ES ekonomikos plėtrą ir konkurencingumą.

Europos Parlamentas pritarė siūlymui sukurti ES instrumentą, kuris leis teikti paskolas esamiems bei potencialiems bedarbiams, norintiems įkurti mažąją įmonę ir pradėti savo verslą. Už tokį siūlymą balsavo 516 EP narių, prieš 82, o susilaikė 4. Iki 25 tūkst. eurų paskolą savo verslui galės gauti darbo netekę asmenys arba tie, kurių įmonė planuoja užsidaryti per artimiausius tris mėnesius. Jie taip pat galės lankyti mokymus bei gaus pagalbą rengdami verslo planą.

Euras kitų valiutų atžvilgiu šiuo metu pervertintas ir tolesnis jo stiprėjimas gali tapti rimta problema atviresnėms euro zonos ekonomikoms. Tai sakoma pirmadienį paskelbtoje ketvirtinėje Europos Komisijos ataskaitoje, skirtoje dabartinei euro zonos šalių ekonomikai. Ataskaitoje pastebima, kad pastaruosius ketvirčius finansinės rinkos buvo ypač nestabilios ir, augant rinkos rizikoms, kilo euro kursas kitų šalių valiutų atžvilgiu.

Nepaisant ankščiau nuskambėjusių pareiškimų, kad Slovėnija atšaukė savo veto dėl Kroatijos narystės Europos Sąjungoje (ES), derybos tarp šių šalių vis dar stringa. Gruodžio 21 d. Kroatija baigė derybas dėl dvejų sričių, būtinų norint prisijungti prie Bendrijos, tačiau Slovėnija blokuoja derybų pradžią dėl dar trijų derybinių punktų. „Kroatijos derybos dėl narystės pasiekė galutinę stadiją,“ – teigė Kroatijos Europos reikalų ministras Gordonas Jandrokivičius.

Serbija jau oficialiai prašo priimti ją į Europos Sąjungą (ES). Šalies prezidentas Borisas Tadičius antradienį Stokholme Švedijos ministrui pirmininkui Fredrikui Reinfeldtui įteikė atitinkamą prašymą. Analitikai spėja, kad Serbija ES nare galės tapti tik 2014–2018 metais. Dar gruodžio pradžioje Serbija įveikė vieną paskutiniųjų kliūčių kelyje į ES. Šį gruodį Nyderlandai atsisakė Laisvosios prekybos sutarties su Serbija blokavimo.

Europos Komisijos Pirmininko Jose Manuelio Barroso teigimu, susitarimas yra teigiamas žingsnis, tačiau jame iškelti tikslai, Europos Sąjungos požiūriu, nepakankamo užmojo. J. M. Barroso pareiškė esąs nusivylęs Kopenhagos klimato konferencijoje paskutinę minutę šiaip ne taip priimtu susitarimu ir teigia, kad jis toli gražu neatitinka ES lūkesčių. Trumpesniame nei trys lapai pakte nėra ES itin svarbiais laikomų aspektų.

Nors Lietuvos gyventojų perkamoji galia stabiliai didėja, mūsų šalis išlieka tarp penkių mažiausią perkamąją galią turinčių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartus Lietuvoje 2008 metais sudarė tik 62 proc. ES vidurkio. Tačiau Lietuva gali pasidžiaugti tuo, kad pagal šį rodiklį lenkia savo kaimynes - krizės alinamą Latviją (57 proc.) ir mažai jos paliestą Lenkiją (56 proc.

Pranešama, kad Serbija jau šį antradienį teiks prašymą dėl stojimo į Europos Sąjungą. Švedijos ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas, kurio vadovaujama šalis iki metų pabaigos pirmininkauja Europos Sąjungai pareiškė, kad „Serbija žengė istorinį žingsnį priimdama sprendimą siekti narystės“. Jis užsiminė, kad laukia susitikimo su Serbijos vadovu Borisu Tadičiumi Stokholme, kur pastarasis antradienį oficialiai įteiks prašymą.

Nevykusia savo ūkio politika Graikija visą Europos Sąjungą (ES) pavertė savo įkaite. Šalies biudžeto deficitas sudaro beveik 13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir ES neturi jokių priemonių Graikijai paveikti, todėl pasigirsta siūlymų išmesti ją iš euro zonos. Iki šiol europiečiai besąlygiškai pasitikėjo euru, nors ir ne visada juo džiaugėsi. Kiekviena euro zonos valstybė stengėsi užtikrinti jo stabilumą vadovaudamasi savo pačios interesais.

Gruodžio 17–18 d. susisiekimo ministras Eligijus Masiulis dalyvavo Briuselyje vykstančiame ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) tarybos posėdyje, kuriame Europos Sąjungos transporto ministrai priėmė politinį susitarimą dėl autobusų transporto keleivių teisių apsaugos. Ministrai svarstė rengiamą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių.

„Šalta ne tik Kopenhagoje, bet ir Bella konferencijų centre“, – apie įtemptą derybų atmosferą Kopenhagos klimato kaitos konferencijoje (COP15) kalbėjo pirmadienį į ją atvykusios Europos Parlamento delegacijos vadovas Jo Leinen. Netrukus paaiškės, ar pasauliui pavyks rasti kompromisą: galutinius sprendimus penktadienį priims 120 valstybių ir vyriausybių vadovai, tarp kurių bus ir JAV prezidentas B. Obama. „Apmaudu, kad Kopenhaga neatneš galutinio visapusiško susitarimo.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį patvirtino ES 2010 m. biudžetą.Didžiausia išlaidų dalis kitais metais bus sutelkta ekonomikos gaivinimo veiksmams bei tikslinėms programoms, padėsiančioms atremti iššūkius energetikos srityje. Patvirtintame ES 2010 m. biudžete iš viso numatoma per 141 mlrd. EUR išlaidų. Didžiausia dalis – 64,2 mlrd.

Savo svarstymus šia tema pateikia laikraštis "The New York Times". Leidinio nuomone, Europos Sąjunga (ES) turėtų drąsiai priimti į euro zoną visas tris Baltijos valstybes. Jei euro zonos šalių vyriausybės rimtai nori išplėsti finansinį stabilumą ir gerovę į Rytų Europą, jos jau kitąmet turėtų sutikti, kad 2011-aisiais į jų būrį įsilietų Estija.

Europos Komisijoje tarnauja neįkainojami ES valstybių tarnai. Jiems algos kitąmet nemažės nė centu. Ir žmonės dėl to protestuoja. Jie reikalauja... dar padidinti atlyginimus, siekiančius nuo 2 tūkst. eurų iki keliasdešimties tūkstančių. Nepavydu? Lietuva tikrai Europos Sąjungoje? Čia saviškė Vyriausybė protestuojančius pensininkus, neįgaliuosius ir varguolių šeimas įtikino, kad nieko neatsitiks sumažinus ir taip menkas (keleto šimtų litų) jų išmokas.

Europos biurokratai Briuselyje buvo kelioms valandoms išjungę savo kompiuterius, protestuodami prieš kai kurių Europos Sąjungos (ES) narių planus blokuoti žadėtą algų pakėlimą. Iš viso pirmadienį 3 valandas protestavo apie 2500 ES tarnautojų, pasipiktinusių, kad 15 iš 27 ES narių nori juos palikti be 3,7 proc. padidintų atlyginimų, kaip priklauso.

Europos Vadovų Taryba atsižvelgė į Lietuvos reikalavimą, kad Europos Sąjungos (ES) įsipareigojimuose finansiškai prisidėti prie kompensacijų trečiosioms šalims už taršos mažinimą ES valstybės narės mokėtų tik pagal kiekvienos narės galimybes, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ieškodami darbo, apsipirkdami parduotuvėje ar lankydamiesi pas daktarą, Europoje gyvenančių mažumų atstovai dažnai susiduria su diskriminacija, skelbia Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūra. Atsisakydama ES dokumentuose dažniausiai vartojamos sausos kalbos, agentūra, siekdama apibūdinti ES vyraujančias rasistines, antiimigracines ir islamofobiškas tendencijas, pavartojo žodį „šokiruojantis“. Pirmojoje per visą savo istoriją ataskaitoje agentūra apklausė 23 tūkst. asmenų.

Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių rūmų nariai susitarė surengti debatus ir balsuoti už siūlymą surengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), praneša BBC. Žemesniųjų parlamento rūmų nariai susitarė spalio 27-ąją surengti debatus dėl pasiūlymo 2013-ųjų gegužę surengti referendumą.

ES Transporto komisijos atstovas pareiškė, jog avialinijos neturi teisės neleisti į lėktuvą keleivių, įtariamų sergant kiaulių gripu, praneša naujienų agentūra AP. Antonio Tajani teigimu, remiantis įtvirtintomis keleivių teisėmis, jie gali reikalauti kompensacijos ar naujų bilietų, jei jie nebuvo įleisti į skrydį bet kurioje ES priklausančioje šalyje.

Baltarusija, ilgą laiką save vaizdavusi atsparia pasaulinei krizei, vis dėlto, tiesa, kiek pavėluotai, neria į jos akivarą. Žinoma, tai vyksta planinei centralizuotai ekonomikai būdingu stiliumi: brangsta būtiniausi produktai ir prekės, trūksta užsienio valiutos, krinta pragyvenimo lygis. Minskas karštligiškai ieško kreditorių ir todėl priverstas kreiptis pagalbos ir į Maskvą, ir į Vakarus. Kaip rašo Rusijos laikraštis „Viedomosti“, iki šiol Baltarusijoje valstybė kontroliuoja 75–80 proc.

Kovo 2 d., penktadienį, po metų pertraukos Kauno klubo „Exit“ scenoje pasirodys Satoshi Tomiie, vadinamas garsiausiu japonų kilmės diskžokėjumi pasaulyje. Niujorke, JAV, gyvenantis svečias pristatys kovo 12 d. kompanijos „Renaissance“ išleidžiamą prestižinės serijos „The Master Series“ šokių muzikos rinkinį. Žvaigždės pasirodymas klube „Exit“ bus vienintelis Baltijos šalyse. Kartu su svečiu gros Vidis ir Donatello.

Vokietijos ir Ispanijos politikams siūlant Europos Sąjungai (ES) permąstyti Europos Komisijos (EK) siūlymą taikyti aukštesnius tarifus kiniškiems elektromobiliams, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina – toks sprendimas reikštų Europos automobilių industrijos išnykimą. Jis pabrėžė, kad Kinija taiko dempinguojančias priemones, siekdama neigiamai paveikti Europos pramonę.