energetikos ministerija

Uždaryta Ignalinos atominė elektrinė tapo milijonų eurų švaistykla ir priebėga kadenciją baigiantiems konservatoriams palankiems valdininkams. Tuo socialdemokratai kaltina energetikos ministrą Dainių Kreivį. Elektrinėje darbą pradėjo buvusi Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė, o atleidžiami 2 darbuotojai įsigudrino gauti net 150 tūkstančių eurų išeitines.  Demontuojamoje Ignalinos atominėje elektrinėje vadovų ir eilinių darbuotojų atlyginimai skiriasi dešimteriopai.

Paramos lėšų renovacijai prašantiems viešųjų pastatų valdytojams – nauji reikalavimai. Renovuojant pastatus turės užsitikrinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių bei numatyti galimybę įsirengti priedangą.   Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, iš Europos Sąjungos Modernizavimo fondo skirti 30 mln. eurų padės spręsti ilgalaikes problemas. Šiuo metu valstybės institucijos valdo beveik 3000 pastatų, iš kurių du trečdaliai – 65 proc.

Nuo trečiadienio juridiniai asmenys, siekiantys įsirengti saulės elektrines iki 500 kW, vėl gali teikti paraiškas paramai gauti. Tam Energetikos ministerija ketina skirti 72,8 mln. eurų. Pranešama, kad parama bus skirta ne tik labai mažoms ir mažoms įmonėms, ūkininkams bei bendrijoms, bet ir vidutinėms įmonėms.

Bendra saulės ir vėjo galia Lietuvoje per keturis metus išaugo daugiau nei keturis kartus ir peržengė simbolinę 3 GW ribą, skelbia Energetikos ministerija. Perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ duomenimis, šiuo metu bendra saulės ir vėjo elektrinių galia yra 3029 MW, iš jų saulės –  1707 MW, vėjo – 1322 MW.

Jau skelbta, kad nuo kitų metų pradžios didės akcizai, taikomi degalams. Be ilgamečio didinimo prisidės ir papildoma saugumo dedamoji kuro akcize benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui bei atitinkamai ir transporto naftos dujoms. Tačiau degalai brangs ne tik dėl to. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos, yra įsipareigojusi mažinti įprastinių degalų suvartojimą ir didinti biodegalų vartojimą. Šie yra gaminami naudojant atsinaujinančius šaltinius (pvz.

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai artimiausiu metu ketina informuoti Rusiją ir Baltarusiją apie sprendimą nepratęsti BRELL sutarties ir pasitraukimą iš rusiškos elektros sistemos (IPS/UPS) 2025 metų vasarį, praneša Energetikos ministerija.

Siekdama stiprinti kibernetinį saugumą, Energetikos ministerija siūlo uždrausti Kinijoje pagamintų valdymo sistemų, naudojančių programinę įrangą ar debesijos paslaugas, naudojimą didesnių nei 100 kilovatų (kW) galios saulės ir vėjo elektrinių parkuose bei baterijose.

Gaminančių vartotojų, savarankiškai apsirūpinančių elektra iš nuosavų saulės ar vėjo jėgainių, skaičius Lietuvoje viršija 100 tūkst., pirmadienį skelbia Energetikos ministerija.

Turto bankas už beveik 10 mln. eurų sostinės Gedimino prospekte rekonstruos pastatą, į kurį po statybos darbų ketina sugrįžti Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Planuojama, kad jame taip pat įsikurs Valstybės duomenų agentūra. „Jau parengti ir su Vilniaus miesto savivaldybe suderinti projektiniai pastato atnaujinimo pasiūlymai.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtam projektui ir nutarė pripažinti Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimą ypatingos valstybinės svarbos projektu. Minėtą tinklą sudaro 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai–Varduva–Mūša statyba, 330 kV elektros perdavimo linijos Panevėžys–Mūša statyba ir 330 kV transformatorių pastotės „Varduva“ statyba.

Energetikos ministerija kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl nepriklausomų elektros energijos tiekėjų atsisakymo sudaryti sutartis su gaminančiais vartotojais.

Jau kitą savaitę, vasario 27 d., gyventojai sulauks naujo paramos kvietimo nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Šiam kvietimui Energetikos ministerija skyrė 12 mln. eurų iš visų mokesčių mokėtojų surinktų biudžeto pinigų. Paskelbtą paramos priemonę kaip ir anksčiau administruos Aplinkos projektų valdymo agentūra. Parama skiriama vienam namų ūkiui įsirengti saulės elektrinę iki 10 kW.

Gyventojų saulės elektrinėms įrengti skirta dar 12 mln. eurų paramos, pranešė Energetikos ministerija.  Anot jos, papildomų lėšų skirta, kai iki šiol skirtus 8 mln. eurų gyventojai rezervavo per vieną dieną – sausio 30-ąją.  „Iš viso gauta 2,8 tūkst. paraiškų. Iš jų 2,5 tūkst. namų ūkių siekia gauti paramą naujai įrengtoms saulės elektrinėms, 260 namų ūkių kreipėsi paramos jau turimos saulės elektrinės galios didinimui“, – teigiama pranešime.

Artimiausiu metu gyventojai vėl galės gauti paramą iškastinio kuro katilų pakeitimui. Paaiškinama, kas galės pasinaudoti tokia galimybe ir gauti iki 3,5 tūkst. eurų.   Energetikos ministerijos atstovai teigia, kad iškastinio kuro katilų pakeitimui numatyta skirti papildomus 4 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų. „Gyventojų tarpe neefektyvių katilų keitimo priemonė populiari ne tik dėl skiriamos paramos.

Pernai vidutinė elektros kaina NPS Lietuvos kainų zonoje sumažėjo daugiau nei dvigubai iki 94 Eur/MWh, pranešė Energetikos ministerija. „Po pasaulinės energetinės krizės šoko vidutinė 2023 m. elektros kaina Lietuvoje nukrito daugiau dvigubai ir beveik pasiekė 2021 metų kainų lygį, kai ji buvo apie 90 Eur/MWh. Daugiausiai tam įtakos turėjo pasaulinė stabilizavusi energetinių išteklių rinkoje ir sparti atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje: vietinė energija jau užtikrina 45 proc.

Augant Lietuvoje pagaminamos elektros daliai bendrame vartojime, prognozuojama, jog savarankiškai apsirūpinti elektra Lietuva galės 2027-aisiais – trejais metais anksčiau nei planuota iki šiol, teigia Energetikos ministerija. Pernai Lietuvoje pagaminamos elektros dalis bendrame vartojime padidėjo nuo 35 iki 48 proc., rodo elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ duomenys. Augimą lėmė dukart išaugusi elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) – dabar ji siekia apie 30 proc.

Energetikos ministerija nepasiturintiems gyventojams siūlo skirti 100 proc. siekiančią paramą atnaujinant šildymo sistemas. Kaip šeštadienį pranešė ministerija, tokia finansinė parama siūloma gyventojams, kurie gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Ministerija taip pat siūlo iki 60 proc. finansinę paramą gyventojams šilumos punktų ir kitų vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų modernizavimui.

Beveik trys ketvirtadaliai daugiabučių, maisto gamybai naudojusių nesaugius dujų balionus, jau pakeitė juos elektrinėmis viryklėmis arba centralizuotai tiekiamomis gamtinėmis dujomis. Pasak Energetikos ministerijos, šiemet tam bus skirta 3,8 mln.

Trečdalyje Lietuvos savivaldybių jau įdiegtas šiuolaikiškas gatvių apšvietimas, o artimiausiu metu, atlikus baigiamuosius darbus, kokybiškas apšvietimas bus įdiegtas daugiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių, praneša Energetikos ministerija.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl galimybės už 17,5 mln. eurų atnaujinti pastatą sostinės Gedimino prospekte, kuriame įsikūrusios Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos ministerijos, nuomojasi ir Valstybės duomenų agentūra. Kaip teigiama Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte, patalpos neatitinka efektyvumo rodiklių, todėl pastatą siūloma atnaujinti. Darbai būtų pradėti šiemet, o užbaigti – 2026 metais. Projektui būtų skiriama 3,1 mln. eurų valstybės lėšų, 4,7 mln.

Energetikos ministerija žada atsižvelgti į Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą byloje dėl iki 2 gigavatų (GW) apribotos maksimalios bendros komercinių saulės jėgainių galios ir įstatyme numatyti tolimesnį atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros reguliavimą.

Biokuro, anglies ar kito iškastinio kuro katilų keitimui į penktos klasės biokuro įrenginius ar šilumos siurblius skirta 14,2 mln. eurų paramos. Energetikos ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas.  Kompensacijos – ne daugiau kaip 50 proc. išlaidų – bus mokamos prie centralizuoto šilumos tiekimo neprijungtų namų gyventojams, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Gyventojų nutolusioms saulės elektrinėms skirta dar 32 mln. eurų paramos. Energetikos ministerija paskelbė naują kvietimą teikti paraiškas.  Kompensacijos bus mokamos iki 10 kW galios elektrinėms, skiriant apie 323 eurus už 1 kW galios, ketvirtadienį pranešė  ministerija. Iš 32 mln. eurų 10 mln. eurų bus skirta Vilniaus apskričiai, 22 mln. eurų – vidurio ir vakarų Lietuvos regionui – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskritims.

Gyventojai turimus neefektyvius ir senus biokuro arba iškastinio kuro katilus kviečiami pasikeisti į naujus šilumos siurblius arba reprezentatyvius energijos efektyvumo ir taršos emisijų reikalavimus atitinkančius biokuro katilus. Gyventojams bus mokama vidutiniškai 1,5 tūkst. eurų arba 3,5 tūkst. eurų.

Per pirmąjį metų pusmetį daugiau nei dvigubai šoktelėjo nutolusių gaminančių vartotojų skaičius – jų prijungta daugiau nei 13 tūkst., šeštadienį pranešė Energetikos ministerija. Bendras turinčių tokias elektrines skaičius šiuo metu siekia 22,6 tūkstančio. Ministerija skaičiuoja, kad gaminančių vartotojų skaičius pastaruosius trejus metus Lietuvoje išaugo septynis kartus ir absoliuti dauguma jų pasinaudoja skiriamomis dotacijomis. Gyventojams rugpjūti ketinama skelbti 32 mln.

Rengiantis greitesniam Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentinės Europos tinklais, sistemos stabilumas pagal visus nagrinėtus scenarijus būtų užtikrintas jau 2024 metais, rodo Lenkijos energetikos instituto Gdansko filialo atlikta sistemos stabilumo studija.

Energetikos ministerija pirmadienį paskelbė kvietimą teikti paraiškas investicijoms į žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų plėtrą  – tam numatyta skirti iki 50 mln. eurų iš Modernizavimo fondo lėšų.  Tikimasi, kad šios investicijos leis sukurti 65 megavatų (MW) žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų, o metinės jos apimtys sieks daugiau kaip 8 tūkst. tonų, pranešė ministerija.  Projektams bus skiriama ne daugiau kaip 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, tačiau neviršijant 770 tūkst.

Dalis gyventojų iki liepos mėnesio vis dar gali pasinaudoti kompensacija už elektros kainas, jei už energiją moka daugiau kaip 28 centus. Tačiau dabartinė tvarka jau netrukus turėtų pasikeisti. Seimui priėmus Elektros energetikos įstatymo pataisas, nepriklausomiems tiekėjams leista vienašališkai sumažinti energijos tiekimo kainą buitiniams vartotojams. Tiesa, apie šį ketinimą gyventojai privalo būti informuojami raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.

Energetikos ministerija derinimui pateikė siūlymą ir antrąjį šių metų pusmetį iš dalies kompensuoti gyventojams gamtinių dujų kainą, rašoma pranešime spaudai. Nurodoma, kad pritaikius kompensaciją UAB „Ignitis“ besišildantys dujomis buitiniai vartotojai mokėtų apie 0,91 EUR/m3 su PVM. Tam dar turės pritarti Vyriausybė.  Kompensacijos galiotų iki šių metų pabaigos. Planuojama, jog tam iš viso gali reikėti beveik 54,5 mln. eurų iš pirmąjį pusmetį nepanaudotų lėšų kompensacijoms.

Gyventojams smogusi elektros kainų banga nuslopo, o specialistai ragina keisti sudarytas brangias sutartis su elektros tiekėjais į pigesnes. Tačiau dabar žmonės atsidūrė kai kurių tiekėjų pinklėse ir tapo įkaitais, mat jiems už išėjimą pradėta grasinti baudomis. Advokatas įspėja nepasiduoti manipuliacijoms ir nebijoti imtis veiksmų patiems.

Gaminančių elektros vartotojų skaičius Lietuvoje viršijo 50 tūkst., o bendra saulės elektrinių įrengtoji galia siekia daugiau nei 550 megavatų (MW), pranešė Energetikos ministerija.  Pasak ministerijos, daugiau nei 46 tūkst., arba 93,6 proc. šių vartotojų yra gyventojai, beveik 4 tūkst., arba 7,7 proc. – įmonės ar įstaigos.  Apie 45 proc. gaminančių vartotojų gyvena Vilniaus ir Kauno miestuose bei rajonuose. 2021-ųjų pabaigoje gaminančių vartotojų buvo 18,8 tūkst.

Valstybės ieškinys dėl daugiau nei 240 mln. eurų žalos atlyginimo Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“ bus iš naujo nagrinėjamas teisme, ketvirtadienį paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Jis pripažino, kad ankstesni teismai netinkamai nagrinėjo ieškinį, panaikino šiuos sprendimus ir įpareigojo bylą nagrinėti iš naujo.

Energetikos ministerija neigia Seimo nario, buvusio valstiečių premjero Sauliaus Skvernelio teiginius dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ įmonei „Agrokoncerno biometanas“ skirtos 2,368 mln. eurų paramos. Ministerija tikina, jog visa ES parama skirstoma tik vertinant, ar paraiškos atitinka reikalavimus, o jas vertino Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), rašoma penktadienį išplatintame pranešime.

2022-aisiais vėjo elektrinių galia, palyginus su 2021 metais, išaugo trečdaliu, šeštadienį pranešė Energetikos ministerija. „Įrengta 370 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių, o šiais metais numatomas tolimesnis plėtros augimas – prie perdavimo tinklo artimiausiu metu planuojama prijungti dar keturis vėjo jėgainių parkus, kurių bendra generuojama galia sieks 235 MW“, – nurodoma pranešime.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad konkurencija tarp nepriklausomų elektros tiekėjų jau yra ir ateityje dar aštrės. „Šiandien matome aktyvų nepriklausomų tiekėjų konkuravimą, kai kurie iš jų siūlo kainas ir 25 centus, kas yra žemesnė nei reguliatoriaus nustatyta kaina, virš kurios taikoma kompensacija“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Dujų balionų keitimui alternatyviais energijos šaltiniais daugiabučiuose Energetikos ministerija ketvirtadienį pranešė skyrusi dar 3,8 mln. eurų. Tai numatyta energetikos ministro Dainiaus Kreivio įsakyme. Kaip ir ankstesniais metais parama vienam butui sieks iki 726 eurų. Ministerijos teigimu, šiuo metu šalyje dar yra apie 570 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Tuo metu paramos priemone ankstesniais metais jau pasinaudojo daugiau kaip tūkstantis daugiabučių namų.

Valstybei pernai apribojus komercinių saulės elektrinių plėtrą, o verslui siūlant atsisakyti ją stabdančios dviejų gigavatų (GW) ribos, Energetikos ministerija žada jau artimiausiu metu Vyriausybei pateikti siūlymą, kaip toliau plėtoti tokias elektrines.  „Sparčiai išaugus saulės elektrinių paklausai, suprantame vystytojų norą išnaudoti galimybę verslo plėtrai.

Viešųjų pastatų energijos sistemų atnaujinimui numatoma skirti 40 mln. eurų paramos, pranešė Energetikos ministerija. Lėšos bus skirtos iš Modernizavimo fondo.  Teikti paraiškas galės centrinės valdžios institucijos – biudžetinės įstaigos, Turto bankas, ketinantys atnaujinti pastatus ir pagerinti jų energinį efektyvumą. Paraiškas bus galima teikti iki 2023 metų pabaigos arba kol baigsis kvietimui skirtos lėšos. Kvietimą artimiausiu metu paskelbs Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Lietuvos apeliaciniam teismui birželį atmetus daugiau nei 240 mln. eurų vertės valstybės ieškinį Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“ ir energetikos ministrui žadėjus prašyti prokurorų ginti viešąjį interesą, Generalinė prokuratūra, savo iniciatyva atlikusi tyrimą, atsisakė tai daryti.  Tuo metu ministerija jai nepalankų Apeliacinio teismo sprendimą apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti Energetikos ministerijos parengtą išvadą dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų. Vyriausybei siūloma pritarti jų tikslui, tačiau nepritarti priemonėms – pavyzdžiui, siūloma tvarka yra diskriminuojanti, nes vartotojai, kurių namas ar butas jau prijungtas prie ESO tinklų, norėdami prijungti dar ir elektrinę, mokėtų 50 proc. operatoriaus sąnaudų, o iš karto prijungiantys ir namą (ar butą), ir elektrinę – tik 20 procentų.

Mūšis su Švedija dėl šimtamilijoninių pigios elektros gamintojų viršpelnių krypsta ne Lietuvos vartotojų naudai. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad su Švedija derėtis nėra lengva, o Energetikos ministerija jau ruošiasi prašyti Europos Komisijos pagalbos. Tačiau Seimo opozicijos atstovai abejoja, ar net tarpininkaujant eurobiurokratams vyriausybei pavyks išsireikalauti iš švedų bent dalį elektros viršpelnių.

Energetikos ministerija skyrė dar 16,3 mln. eurų paramai gyventojų saulės elektrinėms įrengti. Žmonės pagal birželio 30 dienos kvietimą jau pateikė 16,8 tūkst. paraiškų saulės elektrinėms už 46,3 mln. eurų, tuo metu liepos mėnesį tam buvo numatyta tik 29,9 mln. eurų.  Skyrus papildomų lėšų, visi norintieji, įskaitant 10,7 tūkst. rezerviniame sąraše esančių prašytojų, gaus paramą ir raginami pradėti įsirengimo darbus, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Energetikos ministerijai kol kas neplanuojant keisti gaminantiems elektros vartotojams taikomo jos apskaitos modelio, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) sako, jog tokius pokyčius palaikytų jei jie būtų taikomi naujiems vartotojams, rašo portalas lrt.lt.

Iš energetikos ministro Dainiaus Kreivio bus reikalaujama rezultatų tiek dėl dujų kainų viršutinės ribos, tiek dėl susitarimo su Švedija pasidalinti perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  Pasak jo, šiuo metu derybos dėl vadinamųjų elektros „viršpelnių“ vis dar vyksta.  „Dėl viršpelnio derybos vyksta.

Rusijos griaunamos Ukrainos energetikos infrastruktūros atstatymui Lietuva jau suteikė paramos už 3 mln. eurų, o netrukus bus suteikta dar 2 mln. eurų vertės pagalbos, penktadienį pranešė Energetikos ministerija.   Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Rusija sąmoningai naikina Ukrainos energetikos infrastruktūrą. „Mūsų žiniomis, 40 proc. infrastruktūros yra sugadinta – tai yra daugiau nei 400 kritinės paskirties objektų visoje Ukrainoje“, – pranešime cituojamas D. Kreivys.

Seime antradienį žlugo nepasitikėjimo procedūra energetikos ministrui Dainiui Kreiviui. Šis procesas inicijuotas Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, dėl kurio pašoko energijos išteklių kainos, tarp jų ir Lietuvoje. Kadangi D. Kreivys šią procedūrą išgyveno, tai reiškia, kad jis turės pusę metų ramybės, nes Seimo Statutas neleidžia rengti interpeliacijos tam pačiam ministrui vienos sesijos metu – kita sesija bus tik kovo mėnesį.

Lenkijos Žešuvo technikos universitete (Rzeszów University of Technology ) vykusioje energetinio saugumo konferencijoje energetikos ministrui Dainiui Kreiviui įteiktas apdovanojimas už nuopelnus regiono energetiniam saugumui, rašoma ministerijos pranešime spaudai. Lenkija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių energetinio saugumo srityje, nurodo ministerija.

Energetikos ministerija siūlo trečiąjį mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Dabar numatytas terminas – 2023 metų sausis.  Vyriausybė trečiadienį ketina svartyti Elektros energetikos įstatymo pataisas.

Europiniai sprendimai, kaip skubiai sumažinti sparčiai augančias energijos kainas, gali būti priimti dar rugsėjį, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Tai jis teigė po penktadienį Briuselyje vykusio neeilinio Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdžio, kur aptartos skubios priemonės mažinti sparčiai augančias elektros ir dujų kainas.