emocinė būklė

Socialinis nerimas – itin paplitęs reiškinys, su kuriuo susiduria beveik kiekvienas mūsų. Nors daugumai jis netrukdo gyventi pilnavertį gyvenimą, išraudęs veidas ar drebantis balsas kalbant net prieš nedidelę auditoriją, vargina ne vieną. Gydytojo psichiatro-psichoterapeuto Adomo Bieliausko teigimu, šios reakcijos, nors ne visuomet malonios, – itin natūralios ir dažniausiai galime sau padėti labai paprastais būdais.

Emocinės pagalbos ir paramos reikia didelei daliai vaikų ir jaunuolių. Natūralu, kad pirmąja jų užuovėja ir priebėga turėtų tapti patys artimiausi – tėvai. Vis dėlto, ką daryti, jeigu patys tėvai susiduria su emocinėmis problemomis? Kur slypi raktas į produktyvų tėvų ir vaikų bendradarbiavimą emocinės sveikatos klausimais? Psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio teigimu, esminis sprendinys – klausymasis, siekiant įsigilinti ir pajusti, o ne bandymas spręsti problemą čia ir dabar.

Apie emocinės sveikatos svarbą kalbama vis daugiau, tačiau vis dar gajūs stereotipai, kad dėl „menko liūdesio“ kreiptis į specialistus nereikia arba kad „visas depresijas išvaikyti galima fiziniu darbu“. Iš tiesų nuo emocinės sveikatos būklės priklauso mūsų fizinė sveikata ir bendrai gyvenimo kokybė. „WoW University“ kurso „Naujas sveikatos kodas“ dėstytojai sutiko pasidalinti patarimais, kaip sustiprinti emocinę sveikatą.

Mes neretai galvojame, kad jeigu kažkas mus stipriai myli, ta meilė savaime turėtų išspręsti ar palengvinti ne vieną problemą. Pastebime kitus, kurie, atrodo, turi daug draugų ir gerbiantį partnerį, ir manome, kad jie vien dėl to jaučiasi geidžiami, priimti ir todėl patenkinti savo vieta pasaulyje.

Tik daugiau nei pusė Vilniuje gyvenančių vaikų jaučiasi laimingi, rodo sostinės miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Šis rodiklis uždega raudoną šviesą ir verčia suklusti, kadangi prieš ketverius metus laimingų vaikų skaičius buvo penktadaliu didesnis. Kas tai galėjo lemti? Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ketvirtadienį pristatyta Vilniaus miesto mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo ataskaita.

Apie psichinę sveikatą šiais laikais žmonės išmano daug daugiau, nei prieš maždaug dešimtį metų – dabar jau visi žino, kad depresija tikrai nėra „tik kažkoks liūdesys“. „Mental Health First Aid England“ duomenimis, kiekvienais metais su psichinės sveikatos problemomis susiduria kas ketvirtas žmogus. Ši institucija teigia: „Psichinės ligos yra antras pagal dažnumą susirgimas Anglijoje.

Daugelis žmonių, atėjus rudeniui, mėgsta sakyti, kad užklupo rudeninė depresija. Tačiau ar galime taip laisvai vartoti sunkios ligos pavadinimą? Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus vedėjas gydytojas psichiatras dr. Edgaras Dlugauskas sako, kad ruduo – nėra depresija.

Psichologai prognozuoja, kad per pandemiją smarkiai pablogėjusi žmonių emocinė būklė tvarkytis pradės tik po metų. Esą žmonėms emocinės pagalbos poreikis, nuslūgus pandemijai tik didės – dėl karantino metu slopintų emocijų ir baimės grįžti į normalų gyvenimą lietuviai dar labiau ieškos specialistų pagalbos. O labiausiai nerimą specialistams kelia tai, kad 98 procentai besikreipiančių pas psichinės sveikatos specialistus – moterys.

Lietuvoje tęsiantis karantinui, nors jo ribojimai ir švelninami, dalis visuomenės jaučia nepasitenkinimą ir vis mažiau laikosi reikalavimų. „Baltijos tyrimų“ vadovė sako, kad didžioji dalis apklaustų žmonių supranta karantino svarbą, tačiau daugumos nuomone, jis tęsiasi per ilgai. Ekspertų teigimu, dėl per ilgo karantino kenčia žmonių emocinė būklė bei sveikata, situacija nedžiugina ir verslų.

Pasaulį užklupusi pandeminė situacija gyventojus privertė pasilikti namuose dėl savo ir kitų saugumo. Visgi gydytojai pastebi, kad dabartiniu metu ypač būtina pasirūpinti savo vidine sveikata, todėl vardija svarbiausius veiksnius, kurie gali padėti pagerinti emocinę būseną kiekvienam iš mūsų.

Karantinas ir COVID-19 pandemija pridarė žalos ne tik ekonomikai ir sveikatos sistemai, bet ir pačių lietuvių psichologinei būsenai. Specialistai tikina, kad visuomenės emocinė būklė priartėjo prie pavojingos ribos. Plačiau apie tai domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. Vilniečiai Natalija ir Andrejus Gorochovai augina tris vaikus. Visi jie – mokyklinio amžiaus.

Vienas didžiausių žmogui tenkančių išbandymų yra žinia apie sunkią ligą, kuria serga jis pats arba artimasis. Kaip nepalūžti, kaip išgyventi neviltį, nerimą dėl ateities, kaip padėti sau ir savo artimiesiems?  Patarimais sutiko pasidalyti VšĮ „Šeimos santykių institute“ ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje dirbanti medicinos psichologė Agnė Garmuvienė. Ji Lietuvos sveikatos mokslų universitete baigė magistrantūros studijas, įgijo onkopsichologijos specializaciją.

Šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje nuolat patiriamas aukštas streso lygis daug ką išveda iš pusiausvyros ir kenkia sveikatai, santykiams su aplinkiniais bei darbui. Negana to, gyvenimas, kupinas įvairiausių dirgiklių bei atsakomybės reikalaujančių užduočių, ilgainiui sukelia nuovargį.

Emocinio valgymo problema, kada norint save nuraminti, griebiamės maisto, šiandien gana dažna. Nesveiki užkandžiai, saldumynai, greitas maistas – visu tuo bandome šalin nuvyti blogą nuotaiką ar užpildyti vidinę tuštumą. Ilgainiui tai gali tapti taip nesuvaldoma, kad ims kamuoti įvairios ligos ir dar blogesnė emocinė būsena. Psichologė Kristina Piročkinienė pasakoja, kada ir dėl kokių priežasčių žmones ima kamuoti emocinis valgymas ir kaip su juo savarankiškai kovoti.

Devyni iš dešimties gyventojų pastaraisiais metais kentė neigiamus streso simptomus. Tokius duomenis atskleidė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog vietoj efektyvios kovos su stresu, gyventojai emocijas išlieja bardamiesi ar šaukdami ant artimųjų, įninka į alkoholį. Gydytojai įspėja apie streso žalą ir kviečia savarankiškai pasitikrinti streso lygį, atliekant paprastą testą.

Skyrybos – labai didelis gyvenimo įvykis. Staiga suprantate, kad esate viena ir turite tvarkyti finansinius klausimus, prižiūrėti vaikus, rūpintis karjera ir dar namais. Patyrę gydytojai Philas ir Libby Gillai pataria, kaip po skyrybų pradėti gyventi iš naujo. Jei jums sunku paleisti praeitį... • Po šios santuokos gyvenimas tęsiasi. Kad ir kaip būtų sunku tuo patikėti dabar, vieną dieną suvoksite, kad ši santuoka – jau praeitis.