emmanuelis macronas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį paragino skubiai parengti tarptautinį aprūpinimo maistu planą, siekiant išvengti „bado“ pažeidžiamose šalyse dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Kalbėdamas po NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimų Briuselyje, E. Macronas paragino Rusiją parodyti atsakomybę ir leisti gaminti žemės ūkio produkciją Ukrainoje, kuri yra svarbi grūdų eksportuotoja.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį per daugiau nei valandą trukusį pokalbį su Rusijos kolega Vladimiru Putinu išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl Ukrainos Mariupolio likimo ir paragino „nutraukti apgultį bei užtikrinti humanitarinę prieigą“ prie miesto. E. Macronas vaidina svarbų vaidmenį bandydamas numalšinti krizę ir deda diplomatines pastangas: nuo karo pradžios su V. Putinu asmeniškai arba telefonu jis kalbėjosi keliolika kartų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, ketvirtadienį pristatydamas savo rinkimų manifestą, pažadėjo toliau mažinti mokesčius, reformuoti socialinės apsaugos sistemą ir vykdyti dideles valstybės investicijas. 44 metų E. Macronas, kuris aktyviai dalyvavo Vakarų diplomatinėse pastangose stabdyti Rusijos invaziją Ukrainoje, savo rinkimų manifestą paskelbė iki prezidento rinkimų likus mažiau nei mėnesiui. Apie tai, kad sieks antros kadencijos, jis paskelbė tik kovo 3 dieną.

Panašu, kad Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis ne tik užkariauja širdis savo drąsa, bet ir tampa stiliaus įkvėpimu kitiems politikams. Štai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas visus abstulbino, kai savo darbo vietoje pasirodė užsivilkęs džemperį ir džinsus. Palyginti su tuo, kaip Macronas įprastai apsirengia – kostiumas, marškiniai ir lakuoti batai – tai visiškai priešinga jo išvaizda.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per pokalbį telefonu paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną tęsti derybas dėl karo Ukrainoje, pranešė vokiečių ir prancūzų šaltiniai. „Vokietija ir Prancūzija pareikalavo iš Rusijos nedelsiant nutraukti ugnį“ ir „pabrėžė, kad bet koks šios krizės sprendinys privalo būti rastas derybų tarp Ukrainos ir Rusijos keliu“, sakė Vokietijos vyriausybės šaltinis.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį turi surengti vaizdo konferenciją su Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderiais, kad aptartų „naujausius įvykius, susijusius su Rusija ir Ukraina“, pranešė Baltieji rūmai. Pokalbis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir JK ministru pirmininku Borisu Johnsonu prasidės 10 val. 30 min. Vašingtono (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Pasaulis turi pasiruošti ilgam karui tarp Rusijos ir Ukrainos, Maskvai pradėjus įsiveržimą į savo provakarietišką kaimynę, šeštadienį perspėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Šįryt galiu pasakyti jums vieną dalyką – kad šis karas užsitęs“, – per kasmetinę Prancūzijos žemės ūkio mugę sakė E. Macronas. „Ši krizė tęsis, šis karas tęsis, ir visos su tuo susijusios krizės sukels ilgalaikių padarinių. Privalome būti pasiruošę“, – perspėjo prezidentas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį sakė, kad naudinga palikti dialogo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pradėjusiu didelio masto invaziją į Ukrainą, galimybę.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasmerkė Kremliaus sprendimą pripažinti Maskvos remiamų separatistinių regionų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir paragino Europos Sąjungą (ES) pritarti naujoms sankcijoms Maskvai. „Prezidentas smerkia sprendimą (...). Jis reikalauja neeilinio JT Saugumo Tarybos susitikimo ir tikslinių europinių sankcijų priėmimo“, – pranešime spaudai paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltarusijos ir Rusijos sprendimas tęsti karines pratybas bei šių šalių pajėgų judėjimas „reikalauja imtis papildomų atgrasymo ir saugumo stiprinimo priemonių Lietuvoje ir visame rytiniame NATO flange“. Apie tai G. Nausėda sekmadienio vakarą parašė savo „Facebook“ paskyroje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sekmadienį susitarė siekti paliaubų Rytų Ukrainoje, pranešė Eliziejaus rūmai.

Baltarusijai paskelbus, kad kartu su Rusija vykdomos karinės pratybos nesibaigs, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, jog tai yra aiškus pasirengimas pulti Ukrainą. Apie tai ministras paraė savo „Twitter“ paskyroje. „Rusijos kariai lieka Baltarusijoje, taip pažeisdami garantijas pasitraukti. Tai aiškus pasiruošimas atakuoti Ukrainą link Kijevo ir ateinanti Baltarusijos ankesija“, – rašė G. Landsbergis.

Jei Vladimiro Putino nesustabdysime, jis gali taikytis į Baltijos šalis, sako Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. Apie tai ji kalbėjo dienraščiui „Mail On Sunday“. „Turime sustabdyti Putiną, nes jis nesustos su Ukraina“, – kalbėjo L. Truss. Pasak jos, V. Putinas gali kesintis aneksuoti daugiau buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų. „Baltijos šalys yra rizikoje. Vakarų Balkanai taip pat“, – sakė L. Truss.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu apie padėtį Ukrainoje, pranešė Eliziejaus rūmai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį telefonu kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru, siekiant išvengti Maskvos invazijos į Ukrainą. Savaitgalį iš vis labiau apšaudomų regionų prie kovų su Rusijos remiamais separatistais fronto linijos buvo evakuojami civiliai gyventojai, o Kijevas šeštadienį pranešė, kad per ataką žuvo du Ukrainos kariai – pirmosios konflikto aukos per daugiau nei mėnesį.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį per vizitą Maskvoje atsisakė Kremliuje atlikti COVID-19 testą ir pageidavo, kad tepinėlį jam paimtų vienas iš Berlyno medikų, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Vokietijos vyriausybėje.    Į Maskvą atvykusiam O. Scholzui „testą atliko Vokietijos ambasados gydytojas“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį įspėjo, kad iškilo reali naujo ginkluoto konflikto Europoje grėsmė, ir Aljansui, ir Rusijai didinant savo karių skaičių prie Ukrainos. Maskva prie Ukrainos sienos sutelkė per 100 tūkst. karių, o Vakarų lyderiai, baimindamiesi Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, bando derėtis su Rusija. Šią savaitę į Rumuniją atvyksta 1 tūkst. papildomų JAV karių, turinčių pastiprinti NATO rytinį sparną.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad po susitikimų su Rusijos ir Ukrainos lyderiais mato galimybių įtampai mažinti. „Dabar turime galimybę pajudinti šias derybas“ tarp Rusijos ir Ukrainos, sakė jis po derybų Kijeve su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Išvakarėse su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitikęs E. Macronas pridūrė, kad taip pat mato „konkrečių, praktinių sprendimų“, kaip sumažinti įtampą tarp Maskvos ir Vakarų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė sugebėjęs įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „neeskaluoti“ krizės dėl Ukrainos, Vakarų šalims perspėjant, kad Rusija galėtų ruoštis įsiveržti į savo kaimynę. E. Makronas sakė, kad per ilgiau kaip penkias valandas pirmadienį Kremliuje vykusias derybas pasiūlė V. Putinui „konkrečių saugumo garantijų“. „Buvo kalbama apie stabdžio paspaudimą, apie padėties deeskalaciją ir galimybę atverti naujas perspektyvas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį aptarė Ukrainos krizę su JAV prezidentu Joe Bidenu, ruošdamasis susitikimui Maskvoje su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, pranešė abiejų prezidentų kanceliarijos. E. Macronas ir J. Bidenas „aptarė vykdomas diplomatines ir atgrasymo pastangas atsakant į Rusijos tęsiamą kariuomenės stiprinimą prie Ukrainos sienų, taip pat patvirtino savo paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad aktyvus dialogas su Rusija ir pirmadienį numatytas jo vizitas į Maskvą skirti sutrukdyti kilti galimam ginkluotam Rusijos ir Ukrainos konfliktui. „Jau kelias savaites skaitau ar girdžiu aukšto rango pareigūnų pareiškimus apie bet kurią savaitę įvyksiančias operacijas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas apsikeitė nuomonėmis apie su Ukraina susijusią padėtį ir susitarė tęsti bendradarbiavimą sankcijų Rusijai klausimu, sakoma šeštadienį paskelbtame Dauningo gatvės pranešime. „Lyderiai informavo vienas kitą apie aktualias diskusijas su tarptautiniais partneriais, taip pat ir apie ministro pirmininko vizito Kijeve rezultatus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu kalbėdamasis su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi pabrėžė, kad būtina sparčiau siekti pažangos derybose dėl daugiašalio susitarimo Irano branduolinės programos klausimu, sekmadienį pranešė padėjėjai. „Keli mėnesiai po to, kai Vienoje buvo atnaujintos derybos, [E. Macronas] primygtinai akcentavo būtinybę spartinti [pastangas], kad greitai būtų pasiekta apčiuopiamos pažangos“, – sakoma Prancūzijos prezidentūros pareiškime.

Paryžius planuoja nusiųsti kelis šimtus karių į Rumuniją, šeštadienį pareiškė Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly (Florans Parli), Vakarams baiminantis Rusijos invazijos į Ukrainą. Šalies prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) neseniai išreiškė Prancūzijos „pasirengimą eiti toliau ir NATO sistemoje įsipareigoti naujoms misijoms (...), ypač Rumunijoje“. „France Inter“ radijui F. Parly teigė, kad galimą papildomų pajėgų siuntimą ketvirtadienį aptarė vizito Rumunijoje metu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad europiečiai turi kurti savo kolektyvinio saugumo paktą ir iš naujo pradėti ginkluotis, atsižvelgdami į Rusijos karinius veiksmus. 44 metų lyderis, balandį sieksiantis perrinkimo, įstatymų leidėjus Europos Parlamente išdėstė savo prioritetus, Prancūzijai rotacijos tvarka pusmečiui perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungai. E. Macronas nurodė, kad jo darbotvarkė skirta „kartu kurti ateities Europos galią.

Europos Sąjungos dialogas su Rusija yra būtinas ir šis procesas neturėtų būti suvokiamas kaip nuolaida Maskvai, penktadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Esu įsitikinęs, kad ES reikia dialogo su Rusija. Pats dialogo faktas nereiškia, kad daromos nuolaidos“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono centristų partija antradienį buvo priversta raudonuoti iš pykčio, opozicinėms partijoms sujungus jėgas, kad sulaikytų įstatymo projektą, griežtinantį dėl COVID-19 epidemiologinės padėties taikomus suvaržymus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per pokalbį su Rusijos lyderiu Vladimiru Putino pažymėjo, kad per Baltarusiją į Europos Sąjungą keliaujančių nelegalių migrantų problema sėkmingai sprendžiama, ir paragino jį padėti spręsti šį klausimą, remdamasi Eliziejaus rūmų informacija pranešė prancūzų žiniasklaida. Pasak E. Macrono, nelegalių migrantų problema švelnėja dėl ES ir visos pasaulinės bendrijos veiksmų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas artimiausiomis dienomis su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu kalbėsis apie krizę Ukrainoje, antradienį pranešė E. Macrono biuras. Pranešimas pasirodė po V. Putino ir JAV prezidento Joe Bideno virtualaus susitikimo. Jo metu J. Bidenas pasakė V. Putinui, kad jei Rusijos pajėgos, sutelktos prie Ukrainos sienos, pultų šią valstybę, JAV į tai griežtai reaguotų.

Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė rūpestį dėl kaistančios situacijos prie Ukrainos sienos. Rusijai telkiant gausias karines pajėgas, Lietuvos prezidentas kreipėsi į Prancūzijos prezidentą su prašymu aptarti, kaip Vakarai galėtų užtikrinti, kad Ukraina jaustųsi saugi. G. Nausėda pabrėžė, kad Ukraina Europai itin svarbia kaip saugumo ir stabilumo garantas. Prezidentas Gitanas Nausėda nuo pirmadienio su darbo vizitu vieši Prancūzijoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė buvęs „nustebintas“ Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono pozicijos dėl Lamanšo sąsiaurį kertančių migrantų krizės. Jis pabrėžė, kad valstybių vadovai neturėtų bendrauti per socialinius tinklus. „Esu nustebintas metodų, tai nerimta. Lyderiai nebendrauja tarpusavyje tokiais klausimais per „Twitter“, viešu laišku“, – sakė E. Macronas žurnalistams per vizitą Romoje.

Pokytis buvo toks subtilus, kad liko nepastebėtas beveik trejus metus, kai prezidento Emmanuelio Macrono nurodymu buvo kiek patamsinta viena iš Prancūzijos vėliavos spalvų, ieškant heroizmo atgarsių Prancūzijos praeityje.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono buvusiam apsaugininkui penktadienį teismas skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę už dviejų jaunų protestuotojų užpuolimą per antikapitalistinį protestą – incidentą, užtraukusį gėdą prezidentui. Nuteistasis Alexandre'as Benalla kol kas kalėjimo išvengs, nes du iš trijų bausmės metų jam buvo skirti lygtinai, tačiau vienerius metus turės nešioti elektroninę apykoję.

Šalia gamtos apsaugos problematikos, kuri buvo aptariama tiek G20 valstybių susitikime, tiek ir Glazgo aukščiausiojo lygio susitikime, didžiulio politikos apžvalgininkų dėmesio šiomis dienomis sulaukė ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimai su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Paryžiaus ginčas su Britanija dėl žvejybos teisių yra Jungtinės Karalystės patikimumo išbandymas pasaulyje po „Brexit“. Prancūzija piktinasi dėl apribotų leidimų žvejoti britams priklausančiuose vandenyse ir teigia, kad jie prieštarauja susitarimui, kurį JK pasirašė išstojusi iš Europos Sąjungos. Paryžius pagrasino nuo antradienio blokuoti britų laivus ir sugriežtinti jų patikras.

Valstybės gynimo taryba pirmadienį patvirtino, kad Lietuva siųs karių į Prancūzijos vadovaujamą operaciją Malyje. „Mes atsižvelgėme į Prancūzijos poreikį ir prašymus, ši operacija yra mandatuojama“, – per spaudos konferenciją po tarybos posėdžio sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Indėlis į ją priklausys nuo situacijos regione ir konkrečiai Malyje, ir nuo Prancūzijos bei sąjungininkų įsitraukimo į šią misiją ateityje“, – pridūrė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pasveikino 136 šalių „istorinį“ susitarimą dėl pelno mokesčio tarptautinio minimalaus tarifo nustatymo tarptautinėms bendrovėms, pavadindamas susitarimą didele pažanga fiskalinio teisingumo srityje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) tarpininkaujant pasiektas susitarimas, numatantis bendrą 15 proc.

Liono mieste Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui lankantis tarptautinėje gastronomijos mugėje į jį buvo mestas kiaušinis.  Incidentas įvyko „Eurexpo“ parodų centre, o į prezidentą kiaušinį metęs vyras garsiai sušuko frazę „tegyvuoja revoliucija“. Kiaušinis pataikė prezidentui į petį, tačiau nesudužo. Pažeidėjas buvo sulaikytas. Paaiškėjo, kad kiaušinį į prezidentą paleido 19-metis studentas, kuris po incidento buvo uždarytas į areštinę.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rizikavo įvesdamas naują reikalavimą ir tikėdamasis, kad visuomenė palaikys jo planą. Tačiau tai pasiteisino.  Prancūzijos vyriausybės viršūnių pareigūnams ši vasara tikrai nebuvo rami.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį apsilankė džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) buvusiame bastione Irake – Mosulo mieste. Diena anksčiau Prancūzijos lyderis pažadėjo ir toliau laikyti karių kontingentą šioje šalyje. Sekmadienį kalbėdamas nuniokotoje Mosulo Dievo Motinos bažnyčioje, kurią stengiasi atstatyti Jungtinių Tautų kultūros agentūra UNESCO, E. Macronas paragino Irako religines bendruomenes „drauge dirbti“ ir atstatyti šalį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dar kartą paragino paleisti kalinamą rusų opozicionierių Aleksejų Navalną, paskelbė Eliziejaus rūmai. „Respublikos prezidentas paragino paleisti Aleksejų Navalną pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimus, praėjus metams po bandymo... jį nužudyti“, – sakoma komunikate, paskelbtame Prancūzijos lyderio kanceliarijos interneto svetainėje.

Telefono numeriai, kuriais naudojosi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo vyriausybės aukšto rango nariai, galėjo būti tarp potencialių taikinių, šnipinėtų pasitelkiant programinę įrangą „Pegasus“, įsigytą keleto valstybių vyriausybių, antradienį pranešė nevyriausybinė organizacija, nutekinusi šių numerių sąrašą.

Oro linijų bendrovės „Ryanair“ vykdomasis direktorius Michaelas O'Leary Dubline susitiko su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja ir pateikė jai tyrimo dėl gegužės 23 dieną Minske nutupdyto lėktuvo ataskaitą.

Grupė Prancūzijos vyriausybę sveikatos apsaugos klausimais konsultuojančių mokslininkų penktadienį perspėjo, kad siekiant sustabdyti naujo užkrečiamesnio pandeminio koronaviruso delta varianto plitimą gali reikėti paskiepyti iki 95 proc. gyventojų. Spartėjant užkrato plitimui „gali greitai smogti ketvirtoji banga, susijusi su delta atmaina, sukelsianti padarinių sveikatos apsaugos sistemai nepaisant aukšto vakcinavimo lygio“, nurodė Mokslo taryba.

Europos Sąjunga turi „iš pagrindų naujai apibrėžti“ savo santykius su Rusija ir Baltarusija, nes „esame atsidūrę ties sankcijų politikos ribomis“, antradienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Progresyvinių sankcijų politika nėra veiksminga politika“, – pridūrė jis per spaudos konferenciją po Briuselyje įvykusio ES viršūnių susitikimo, kai buvo paklaustas dėl bloko veiksmų, siekiant užtikrinti, kad abiejose šalyse būtų paleisti politiniai kaliniai.

Tikras siaubas Prancūzijoje – šalis gedi vidury baltos dienos policijos nuovadoje nužudytos policijos pareigūnės, dviejų vaikų mamos. Policininkę nužudęs 36-erių tunisietis – įvykio vietoje nušautas. Teroro išpuolį įvykdęs jaunas vyras į šalį nelegaliai atvyko dar 2009 m. Policija skelbia po žmogžudystės sulaikiusi ir kelis jo sėbrus. Teroro išpuolį Paryžiaus pašonėje esančiame nedideliame miestelyje Rambujė, jaunas tunisietis įvykdė netrukus po 14 val. dienos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas interviu, kurio ištrauka paskelbta šeštadienį, sakė, kad tarptautinė bendrija turi „nustatyti aiškias raudonas linijas Rusijai“ ir kad šalys turi būti pasirengusios įvesti sankcijas „nepriimtino elgesio“ atveju. Interviu JAV televizijai CBS E. Macronas davė tvyrant didelei įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo prie savo sienos su Ukraina.

Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderiai penktadienį aptars augančią įtampą Rytų Ukrainoje ir didelio masto Rusijos kariuomenės telkimą pasienyje ir okupuotame Kryme, ketvirtadienį pranešė prancūzų prezidento Emmanuelio Macrono biuras. E. Macronas priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, o po bendrų pietų jiedu vaizdo ryšiu kalbėsis su Vokietijos kanclere Angela Merkel, sakoma pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, jog nesigaili, kad anksčiau šiais metais neįvedė trečio karantino, nors dabar dėl išaugusio sergamumo koronavirusine infekcija šalies ligoninės sunkiai tvarkosi su pacientų antplūdžiu ir ši liga kasdien pasiglemžia po daugiau nei tūkstantį gyvybių.    Antraisiais pandemijos metais E. Macrono vyriausybė akcentuoja kontaktinio ugdymo mokyklose svarbą ir būtinybę padėti išgyventi verslui.