emmanuelis macronas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), kuriam buvo nustatytas koronavirusas, yra „stabilios būklės“, o tyrimų rezultatai yra „raminantys“, teigiama šeštadienį paskelbtame prezidentūros pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užsikrėtė koronavirusu. Lyderio komanda jo būklės nekomentuoja, tik sako, kad testą jis pasidarė pajutęs simptomus. Tuo metu „Pfizer“ vakcina Europoje bus patvirtinta jau kitą savaitę, o skiepijimas visose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, prasidės iškart po Kalėdų – gruodžio 27-ąją. Koronavirusas jau ir Prancūzijos prezidento rūmuose. 42-ejų šalies lyderiui Emmanueliui Macronui virusas nustatytas šįryt.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį sakė, kad po kelių šalyje įvykdytų teroro atakų, įskaitant išpuolį Nicos bažnyčioje, dėl kurio kaltinamas imigrantas tunisietis, stiprins sienų apsaugą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį transliuotame interviu apkaltino Turkiją laikantis „karingos“ pozicijos NATO sąjungininkių atžvilgiu, pareiškęs, jog įtampa gali sumažėti tik tuo atveju, jeigu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas parodys pagarbą ir nustos meluoti. „Turkija laikosi priešiško požiūrio į savo sąjungininkes iš NATO“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas kanalui „Al-Jazeera“, pasmerkęs Turkijos elgesį Sirijoje, Libijoje ir Viduržemio jūroje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad bus „stiprinami veiksmai“ kovojant su islamistiniu ekstremizmu. Tai jis pareiškė praėjus keturioms dienoms po to, kai jaunas islamistas brutaliai nužudė istorijos mokytoją Samuelį Paty. Po šalį sukrėtusio išpuolio, kai buvo nupjauta galva mokytojui, savo mokiniams rodžiusiam pranašą Muhammadą vaizduojančias karikatūras, Prancūzijos policija surengė reidus dešimčių įtariamų islamistų namuose.

Vyras, įtariamas nukirtęs galvą prancūzų mokytojui, kuris mokiniams neseniai buvo parodęs pranašo Mohamedo karikatūras, buvo 18-metis, gimęs Maskvoje ir kilęs iš Rusijos Čečėnijos regiono, šeštadienį pranešė naujienų agentūros AFP teisminis šaltinis.

Vilniaus universitete patvirtinti dar du nauji koronaviruso atvejai. Šįkart nauji užsikrėtimai užfiksuoti Gyvybės mokslų centre ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Užsikrėtė dar du studentai. Trečiadienio rytą Vilniaus universiteto (VU) komunikacijos skyrius naujienų portalui tv3.lt patvirtino žinią apie du naujus užsikrėtimus koronavirusu.

Turkija pirmadienį sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono planą apginti savo šalies pasaulietines vertybes nuo islamiškojo radikalizmo ir pavadino tai populistiniu įžeidimu musulmonams. Antrą dieną iš eilės Turkijos reiškiamas pasipiktinimas E. Macrono planu „išvaduoti islamą Prancūzijoje nuo užsienio įtakos“ dar labiau padidino įtampą, tvyrančią dėl Prancūzijos lyderio ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano virtinės nesutarimų.

Pirmadienio vakarą į Lietuvą pirmąkart atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo žmona Brigitte. Po oficialių susitikimų, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė pakvietė E. Macroną ir jo žmoną šventinės vakarienės į Valdovų rūmus, kurios nepraleido ir kiti garbūs svečiai. Iš viso vakarienėje dalyvavo 150 kviestinių svečių, tarp kurių – ir TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, kuri tv3.lt atpasakojo savo įspūdžius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį informavo savo Saugumo tarybą, kad jis, Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ir JAV lyderis Donaldas Trumpas  rengia pareiškimą dėl konflikto Kalnų Karabache, pranešė Kremlius.  „Vladimiras Putinas informavo posėdžio dalyvius, kad ruošiamas bendras ESBO Minsko grupei pirmininkaujančių valstybių (Rusijos, JAV ir Prancūzijos) vadovų pareiškimas dėl situacijos Kalnų Karabache“, – rašoma Kremliaus išplatintame pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vizito metu Lietuvoje įvardindamas strateginio dialogo su Rusija ypatybes paminėjo pagarbą ir skaidrumą. Tokį jo pasisakymą įvertino vienas garsiausių Lietuvos politikų, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, kuris teigė, kad iki tokio lygio valstybių vadovai nusileisti nereikėtų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po trečiadienį Rygoje įvykusio susitikimo su Latvijos premjeru Krišjaniu Kariniu pareiškė, kad reikia būti labai griežtiems kalbantis su Rusija apie Ukrainą ir reikšti aiškią nuomonę per dialogą dėl Baltarusijos. Pasak E. Macrono, per susitikimą buvo aptarta virtinė klausimų, pirmiausia geopolitinių ir regioninių.

Antra Prancūzijos vadovo Emanuelio Macrono vizito diena. Po vakarykštės puotos Valdovų rūmuose šiandien jo laukė darbingas rytas – susitikimas su Sviatlana Cichanouskaja bei premjeru Sauliumi Skverneliu. Emmanuelis Macronas patikino, kad darys viską, ką gali, kad padėtų Baltarusijos žmonėms. Tiesa, metodas, kaip to pasieks, dalies ekspertų neįtikino. Prancūzijos vadovo laukė ir archajiškos iškilmės Vilniaus universitete, čia jam suteiktas garbės daktaro vardas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienio pavakarę atvyko į Ruklą susitikti su NATO bataliono kovinės grupės vadovybe ir joje tarnaujančiais prancūzų kariais. Atvykęs į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką, E. Macronas kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda pasisveikino su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, šalia stovinčiais Lietuvos kariais, prancūzų delegacijos atstovais, iš įvykio vietos pranešė BNS korespondentas.

Lietuvoje vieši Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Dvišalio Lietuvos ir Prancūzijos prezidentų susitikimo metu abu prezidentai aptarė Baltarusijos, bendradarbiavimo su Rytų valstybėmis klausimus, diskutuota ir apie klimato kaitą, ekonomiką bei kibernetinį saugumą. Emmanuelis Macronas susitiko ir su Sviatlana Cichanouskaja, kuriai pažadėjo padėti siekti derybų dėl politinės krizės Baltarusijoje sureguliavimo ir politinių kalinių paleidimo.

Pirmadienio vakarą į Lietuvą pirmąkart oficialiai atvyko pirmoji Prancūzijos pora – prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo sutuoktinė Brigitte Macron. Porą pasitiko Gitanas Nausėda ir jo žmona Diana Nausėdienė. Tiesa, susitikimo metu daug dėmesio teko ir abiejų šalių pirmosioms damoms, mat visai netyčiomis jos pasipuošė ganėtinai panašiai – pasirinko mėlynos spalvos apdarus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kartojo, kad Europos Sąjungoje turi būti daugiau  integracijos, suverenumo, nes tai Bendrijai suteiks daugiau galių veikti. Prezidento nuomone, tai, kad Europai reikia daugiau integracijos, parodė koronavirusas ir įvykiai Baltarusijoje. Lietuvoje viešintis politikas tikino, kad visa Europa nepripažįsta Aliaksandro Lukašenkos legitimumo, tačiau šių įvykių kontekste būtina kalbėtis ir su Rusija, ir su Vladimiru Putinu.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako per susitikimą Vilniuje sulaukusi Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pažado padėti siekti derybų dėl politinės krizės sureguliavimo ir politinių kalinių paleidimo. „Jis pažadėjo mums padaryti viską, kad padėtų derybose (sprendžiant) politinę krizę mūsų šalyje“, – žurnalistams antradienį sakė S. Cichanouskaja.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį atvyko oficialaus vizito į Lietuvą. BNS pristato 10 svarbiausių citatų iš jo bendros spaudos konferencijos su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda: Pagarba Lietuvos pažangai: „Paskutinis oficialus Prancūzijos prezidento vizitas dvišaliame formate įvyko su Jacques'u Chiracu (Žaku Širaku) 2001 metų liepos mėnesį – prieš 19 metų. Tai buvo išties per seniai, bet tas ilgas laikas leidžia man pasakyti, kokį kelią nuėjo Lietuva.

Šio pirmadienio vakarą į Lietuvą pirmąkart oficialiai atvyko pirmoji Prancūzijos pora – prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo sutuoktinė Brigitte Macron. Visą vakarą jie lankėsi oficialiuose renginiuose, o 21 valandą Gitano Nausėdos ir Dianos Nausėdienės buvo pakviesti apsilankyti šventinėje vakarienėje Valdovų rūmuose. Tiesa, renginys nepraėjo be netikėtumų – į Valdovų rūmų kiemą atvyko ir greitosios pagalbos automobilis. Vis dėlto kam jis iškviestas, aišku nebuvo.

Viešėdamas Lietuvoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sako, kad net jei Lietuvą skaudina istorija, su Rusija reikėtų bendradarbiauti. Rusija yra geografiškai ir istoriškai Europai svarbi šalis, tad draugystė ir derbybos yra būtinos. Dvišalio Lietuvos ir Prancūzijos prezidentų susitikimo metu abu prezidentai aptarė Baltarusijos, bendradarbiavimo su Rytų valstybėmis klausimus, diskutuota ir apie klimato kaitą, ekonomiką bei kibernetinį saugumą.

Vilniuje nusileido Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris dar palygti neseniai propagavo glaudų bendradarbiavimą su Rusija kuriant bendrą Europos saugumo architektūrą. Ar keisis E. Macrono politika Rusijos atžvilgiu po Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įvykių Baltarusijoje, kalbamės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktore Margarita Šešelgyte.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasirengęs susitikti derybų su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja, paprašiusia jo tarpininkauti sprendžiant politinę krizę jos šalyje, pirmadienį pranešė Prancūzijos vyriausybės atstovas spaudai.

Europos Sąjungai (ES) atsisakius pripažinti Aliaksandrą Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu, buvusios sovietinės respublikos lyderis privalo pasitraukti, sekmadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Akivaizdu, kad jis turi trauktis“, – pareiškė E. Macronas prancūzų savaitraščiui „Journal du Dimanche“ prieš vizitą į Lietuvą ir Latviją, kurios ribojasi su Baltarusija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šį mėnesį planuoja atvykti vizito į Lietuvą, BNS patvirtino informuoti šaltiniai. BNS žiniomis, vizitas numatomas rugsėjo 28-29 dienomis.  Šią vasarą Prancūzija dislokavo kelis šimtus karių Vokietijos vadovaujamame NATO batalione Lietuvoje, ji ne kartą yra vykdžiusi oro policijos misiją Baltijos šalyse, Lietuva savo ruožtu atsiliepdama į prancūzų prašymą siunčia karius į Malį Vakarų Afrikoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį naujuoju šalies premjeru paskyrė už karantino priemonių švelninimą atsakingą vyriausybės pareigūną Jeaną Castex. Palyginti menkai žinomas pareigūnas tapo anksčiau penktadienį atsistatydinusio Edouard'o Philippe'o įpėdiniu.  Ministrų kabineto pertvarkymas buvo daugelio prognozuotas, E. Macronui pažadėjus nubrėžti naują kursą savo kadencijos paskutiniams dvejiems metams.

Prancūzijos vyriausybė, vadovaujama premjero Edouard'o Philippe'o, penktadienį pateikė prašymą atsistatydinti, o prezidentas Emmanuelis Macronas jį patenkino, nurodė prezidentūra. Trumpame Eliziejaus rūmų pranešime jokia pasitraukimo priežastis nenurodoma, bet kabineto pertvarkymas buvo daugelio prognozuotas, E. Macronui pažadėjus nubrėžti naują kursą savo kadencijos paskutiniams dvejiems metams.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra įsitikinęs, kad įmanoma pasiekti pažangos daugelyje santykių su Rusija sričių, įskaitant aktualų Libijos krizės klausimą, po penktadienį įvykusios vaizdo konferencijos su rusų prezidentu Vladimiru Putinu paskelbė Eliziejaus rūmai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad esama „pilkųjų zonų“, susijusių su tuo, kaip Kinija tvarkėsi su koronaviruso protrūkiu, ir kad „įvyko dalykų, apie kuriuos nežinome“. Tai jis sakė leidiniui „Financial Times“ ketvirtadienį paskelbtame interviu. „Nebūkime tokie naivūs, kad sakytume, jog ji daug geriau su tuo tvarkėsi“, – sakė E. Macronas apie koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkio valdymą Kinijoje. „Mes nežinome.

Koronaviruso COVID-19 pandemija Prancūzijoje išprovokuos didelių finansinių ir ekonominių problemų, sekmadienį pareiškė šalies prezidentas Emmanuelis Macronas. „Tai – karas [prieš koronavirusą] ir jis dar kurį laiką tęsis“, – pažymėjo valstybės vadovas, kurį cituoja laikraštis „Le Figaro“ ir kiti Paryžiaus leidiniai. Jis paragino saugoti gyventojus, kuriems koronavirusas kelia didžiausią grėsmę, taip pat paremti prancūziškąją sveikatos apsaugos sistemą.

Prancūzija pirmadienį užfiksavo dar 21-ą naujuoju koronavirusu užsikrėtusių pacientų mirtį, pranešė Sveikatos apsaugos generalinis direktoratas. Per ankstesnę parą COVID-19 nusinešė 29 prancūzų gyvybės. Bendras koronaviruso infekcijos COVID-19 aukų skaičius šalyje išaugo iki 148. Per pastarąją parą Prancūzijoje taip pat užfiksuota 1210 naujų užsikrėtimo atvejų (trečdaliu daugiau nei ankstesnę parą), nuo sausio jų šalyje užregistruota iš viso 6,6 tūkstančio.

Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga visus Lietuvos žmones pasveikino ne tik vietos valdžia, bet ir užsienio šalių vadovai. Sveikinimuose Lietuvai ir lietuvių tautai linkima laimės, santarvės ir klestėjimo. Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II taip pat mūsų šaliai siuntė šilčiausius linkėjimus ir linkėjo visa ko geriausia Lietuvos žmonėms ateinančiais metais.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį perspėjo, kad Rusija „toliau bandys destabilizuoti“ Vakarų demokratijas kišdamasi į rinkimus, manipuliuodama socialine žiniasklaida ir imdamasi kitų kibernetinio karo veiksmų. „Galvoju, kad Rusija toliau bandys destabilizuoti arba per privačius veikėjus, tiesiogiai per savo agentūras, arba kitų rankomis“, – sakė E. Macronas Miuncheno saugumo konferencijoje.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pasirašė kontroversišką įstatymą, numatantį nuobaudas teisėjams, kritikuojantiems vyriausybės vykdomas teismų reformas. Europos Sąjunga tvirtina, kad šios reformos neatitinka įstatymo viršenybės principo. Lenkijos žmogaus teisių komisaras ir opozicijos politikai netrukus sukritikavo šį prezidento sprendimą tvirtindami, kad jis kenkia teismų nepriklausomumui, ir pavadino tai pirmu žingsniu Lenkijos išstūmimo iš ES teisinės sistemos link.

Mūsų kaimyninėje Lenkijoje prasidėjo dvi dienas truksiantis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitas. Ne itin draugiškai pastaraisiais metais bendraujanti Varšuva ir Paryžius ieško sąlyčio taškų. Lenkijos prezidentas pareiškė norintis kartu su prancūzais ir vokiečiais kurti naujos kartos europietišką tanką. Prezidento rūmuose Varšuvoje Andžejus Duda džiugiai priima 40 min. vėluojantį svečią iš Paryžiaus.

Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai sekmadienį paragino Iraną atsisakyti priemonių, prieštaraujančių 2015 metų branduoliniam susitarimui, Teheranui paskelbus, kad jis daugiau nebesilaikys apribojimų dėl urano sodrinimo. „Raginame Iraną atšaukti visas priemones, neatitinkančias branduolinio susitarimo“, – bendrame pareiškime sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JK premjeras Borisas Džonsonas.

Jungtinėms Valstijoms nukovus svarbų Irano sukarintų pajėgų vadą Qasemą Soleimani, pasaulis tapo pavojingesnis, penktadienį pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministrė Amelie de Montchalin, taip pat paraginusi stengtis deeskaluoti augantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose. „Pabudome pavojingesniame pasaulyje“, – radijui RTL sakė A. de Montchalin.

Ar nemažas amžiaus skirtumas gali būti kliūtis mylėti? Ar įmanoma sukurti patvarius santykius, kai amžius skiriasi keliolika ar daugiau metų? Ar tokios poros gyvuoja tik iš išskaičiavimo, ar vis tik gali būti tikri jausmai ir pagarba? Nuomonių yra visokių, vis tik dažniau pasitaiko neigiama, nei palaikanti, ypač jei gerokai vyresnė yra moteris.

Prancūziją drebina dar vienas visuotinis streikas. Šimtai tūkstančių žmonių, išėjusių į didžiųjų miestų gatves, sako, kad protestuos tol, kol prezidentas Macronas atsisakys pensijų reformos planų. Tačiau jis į derybas nesileidžia – esą istorinės reformos valstybei būtinos. Vos tik įsidienojus, šimtai prancūzų šiauriniame Nanto mieste išėjo į gatves protestuoti dėl prezidento Emmanuelio Macrono stumiamos pensijų reformos.

Dvyliktą dieną Paryžių kaustantis transporto streikas, skandina miestą neregėtose spūstyse. Žmonės sako, kad jie tapo valdžios ir profsąjungų rietenų įkaitais. O jau rytoj į šalies gatves antrą kartą turėtų išeiti bemaž milijonas prancūzų, į šuns dienas dedančių prezidento Macrono pensijų reformą. Šiomis dienomis dauguma Paryžiaus ir jo priemiesčių gyventojų pamiršo, ką reiškia būti sutartoje vietoje sutartu laiku. Miesto transporto sistemą jau dvyliktą dieną kausto streikas.

Europos Sąjungos (ES) šalių, išskyrus Lenkiją, lyderiai po intensyvių derybų Briuselyje penktadienio naktį sutarė iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis džiaugėsi pasiektu susitarimu ir sakė, kad jis rodo „stiprų įsipareigojimą“ ir įtvirtina Europos lyderystę kovoti su klimato kaita. „Mes pasiekėme susitarimą dėl klimato kaitos.

Rusijos ir Ukrainos prezidentai Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis pirmadienį surengė pirmą dvišalį susitikimą Paryžiuje. Susitikimas įvyko po keturšalių derybų su Prancūzijos ir Vokietijos vadovais, kuriomis siekiama užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje, kuluaruose, pranešė Ukrainos ir Rusijos šaltiniai. Šaltinis iš Kremliaus sakė, kad V. Putinas, V. Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel vėliau dar kartą susitiks per vakarienę.

Svarbi žinia iš Londono – mūsų prezidentui Gitanui Nausėdai su kitomis Baltijos šalimis po derybų su Turkija pavyko susitarti dėl Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planų atnaujinimo, nors prasidedant deryboms dėl to dar buvo daug abejonių. Londone G. Nausėda pietavo ir su Amerikos prezidentu Trumpo sąskaita, o antradienį dalyvavo prašmatniame priėmime pas Karalienę Elžbietą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį išvyksta į Londoną dalyvauti NATO viršūnių susitikime. Anksčiau planuota, kad aljanso šalių lyderiai šventiškai be įtampos pažymės NATO įkūrimo septyniasdešimtmetį, tačiau sumaištį sukėlė kivirčai tarp Turkijos ir Vakarų šalių bei Prancūzijos prezidento pareiškimai apie NATO problemas ir santykius su Rusija.

Įtakingiausiu Europos lyderiu dabar vadinamas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas netikėtai smarkiai kirto per NATO garbę – esą aljansą ištiko smegenų mirtis. Macrono kritika, žinoma, sukėlė Kremliaus džiaugsmą, o kitiems NATO lyderiams dabar tenka prakaituoti dėl iš Paryžiaus nuskambėjusių karčių žodžių. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kritikos Aljansui pažėrė kalbėdamas su „The Economist“ savaitraščio žurnalistais.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sudrebino pasaulį, pareiškęs, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“. Jis skundėsi dėl nepakankamo Europos ir JAV planų koordinavimo, taip pat Aljanso narės Turkijos agresyvių veiksmų Sirijoje. „Tai, ką šiuo metu patiriame, yra NATO smegenų mirtis“, – E. Macronas sakė savaitraščiui „The Economist“.  „Nėra apskritai jokio koordinavimo priimant strateginius sprendimus tarp Jungtinių Valstijų ir NATO sąjungininkių. Jokio.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas puolė kritikuoti NATO, pareiškęs, kad aljansas atsidūrė „mirusių smegenų“ stadijoje. Jis įsitikinęs, kad aljansas neteisingai sureagavo į turkų operacijos Sirijoje pradžią ir, kad NATO iš esmės nepakankamai aktyvi strateginiu lygiu. Prancūzų lyderio mintis kritikavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paskelbtame interviu pareiškė manąs, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“, skundėsi dėl nepakankamo Europos ir JAV planų koordinavimo, taip pat Aljanso narės Turkijos agresyvių veiksmų Sirijoje. „Tai, ką šiuo metu patiriame, yra NATO smegenų mirtis“, – E. Macronas sakė savaitraščiui „The Economist“. „Nėra apskritai jokio koordinavimo priimant strateginius sprendimus tarp Jungtinių Valstijų ir NATO sąjungininkių. Jokio.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį bandė išsklaidyti būgštavimus dėl karo krečiamų separatistų kontroliuojamų teritorijų šalies rytuose ateities, Kijeve įsiplieskus protestams. Per 1 000 protestuotojų trečiadienį susirinko Ukrainos sostinės centre, ukrainiečių, rusų ir separatistų derybininkams anksčiau šią savaitę susitarus dėl taikos plano Kremliaus remiamų separatistų kontroliuojamiems regionams.