emmanuelis macronas

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje atsirado tvirtinimų, kad šių metų masyvūs gaisrai kelia grėsmę „mūsų planetos žaliesiems plaučiams“ – didžiuliam miškų plotui, kuris sukuria ženklią deguonies kiekį, kuriuo mes visi ir kvėpuojame.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis aptarė galimybę surengti naujas taikos derybas po svarbaus apsikeitimo kaliniais. Abiejų prezidentų kanceliarijos pranešė, kad V. Putinas ir V. Zelenskis vėlų šeštadienio vakarą pasikalbėjo telefonu po ilgai laukto apsikeitimo 70 kalinių.

Degantys Amazonės miškai – „Planetos plaučiai“ – sukėlė tikrą susijaudinimą daugeliui žmonių. Ne išimtis ir pasaulio garsenybės, kurios palaikymą išreiškė besidalijančios šia žinia. Visgi garsus aktorius Leonardo DiCaprio nusprendė imtis veiksmų. Vyras paaukojo 5 mln. dolerių nykstantiems miškams, kuriuos niokoja ilgą laiką besitęsiantis gaisras. Aktorius kartu su Laurene Powell ir Brianu Shethu įsteigė labdaros organizaciją Amazonės miškams apsaugoti.

Didžiajam septynetui sprendžiant, kaip padėti kovoti su miškų gaisru Amazonėje, Brazilijos prezidentas ne tik pasišaipė iš Emmanuelio Macrono žmonos amžiaus, bet ir atsisakė priimti didžiųjų šalių milijoninę paramą gaisrams gesinti. Brazilų lyderis pareiškė, kad pinigų nepriims, nes pasaulio galingieji su Brazilija bando elgtis kaip su kolonija. Degančių Amazonės miškų vaizdai šiomis dienomis viso pasaulio dėmesio centre.

Įtempta diena Didžiojo septyneto susitikime Prancūzijoje. Donaldas Trumpas čia lyg vienas prieš visus, kadangi jis vienintelis pareiškė, kad Rusija turėtų būti grąžinta į pasaulio galingųjų klubą. Trumpas taip pat ignoravo šalių vadovų susitikimą dėl klimato kaitos. Trečią Didžiojo septyneto dieną jau nuo pat ryto vyko principinius nesutarimus demonstruojančios diskusijos. Viena jų – ar turėtų Rusija būti grąžinta į galingųjų valstybių klubą, iš kurio buvo pašalinta po Krymo aneksijos.

Naujasis Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas lanko ir Berlyną, ir Paryžių, tikintis, kad abu Europos Sąjungos lyderiai suteiks nuolaidų derantis dėl Brexit’o sutarties. Tačiau tiek Emmanuelis Macronas, tiek Angela Merkel britų premjerui nei pažadais, nei viltimi dosnūs nebuvo, tad chaotiškas Britanijos pasitraukimas jau spalio pabaigoje atrodo vis realesnis. Perpiet Paryžiuje, B. Johnsonas sutiktas šiltu rankos paspaudimu ir plačia E. Macrono šypsena.

Prancūzijoje – retas Vladimiro Putino susitikimas su vienu iš Europos lyderiu – Emmanueliu Macronu. Šalių vadovai pasikalbėti susėdo prieš šią savaitę įvyksiantį vadinamojo didžiojo aštuoneto viršūnių susitikimą, iš kurio V. Putinas buvo išmestas po Krymo aneksijos. Uždaras lyderių pokalbis truko pusantros valandos, o pristatydami žurnalistams apie ką kalbėjosi, abu prezidentai viešai apsikeitė ir kandžiomis replikomis.

Už Prancūzijos istorinių paminklų restauravimą atsakingas architektas Philippe'as Villeneuve'as ketvirtadienį perspėjo, kad dėl karščių padidėjo per gaisrą nukentėjusios Paryžiaus Dievo Motinos katedros skliautų griuvimo rizika, pranešė šalies žiniasklaida. „Mano susirūpinimas susijęs su tuo, kad skliautų sandūros ir akmens mūras gali prarasti tvirtumą dėl išdžiūvimo, o tada sugriūti“, – televizijai „France 2“ sakė Ph. Villeneuve'as.

Europos Sąjungos vadovai antradienį įspėjo Didžiąją Britaniją, kad naujoji Bendrijos vadovybė nekeis kurso ir nesiūlys nuolaidų dėl „Brexit“ susitarimo su Londonu. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė esąs „visiškai tikras“, kad nauji Bendrijos vadovai, dėl kurių buvo sutarta po kelias dienas trukusio derybų maratono, elgsis ryžtingai.

 Europos Sąjungos Taryba ketvirtadienį pranešė, kad pratęsia ekonomines sankcijas Rusijai iki 2020 metų sausio 31 dienos. „2019 metų birželio 21 dieną Taryba pratęsė prieš atskirus Rusijos ekonomikos sektorius nukreiptas sankcijas iki 2020 metų sausio 31 dienos“, – sakoma ES Tarybos pranešime.

Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedroje šį savaitgalį bus aukojamos pirmosios mišios, praėjus beveik dviem mėnesiams po didžiulio gaisro, nuniokojusio vienu iš šalies simbolių laikomą šventovę, antradienį pranešė miesto vyskupija. Mišios, kurioms vadovaus Paryžiaus arkivyskupas Michelis Aupetit, vyks vėlų šeštadienio vakarą, sakoma pranešime. Jos bus aukojamos „šoninėje koplytėlėje, dėl suprantamų saugumo priežasčių žmonių skaičius bus ribotas“, nurodoma jame.

Nuotrauka, kurioje matyti, kaip Baltųjų rūmų sode JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas sodina ąžuoliuką, simbolizavo abiejų valstybių vadovų rodytą draugystę. Tačiau vėliau jųdviejų santykiai – dėl tokių klausimų, kaip Iranas ir prekyba – atšalo, o medelis, kaip šią savaitę sakė vienas diplomatinis šaltinis, nunyko.

Vokietija ir nemaža dalis Europos Sąjungos valstybių pasirengusios iki 2020 metų pavasario atidėti „Brexit“ – nepriklausomai nuo to, kas taps naujuoju Jungtinės Karalystės ministru pirmininku, rašo britų laikraštis „The Times“, remdamasis šaltiniu Briuselyje. „Nekenčiame (šio scenarijaus), bet esame pasirengę suteikti jiems (Britanijai) dar vieną atidėjimą. Galų gale, niekas nenori atrodyti taip, lyg būtų į viską numojęs ranka“, – sakė šaltinis.

Prancūzijos vyriausybė pirmadienį pareiškė esanti nusivylusi šalies prezidento Emmanuelio Macrono centristų judėjimo pralaimėjimu Europos Parlamento rinkimuose, bet premjeras dėl to esą atsistatydinti neketina. Radijui RMC vyriausybės atstovė Sibeth Ndiaye rinkimų rezultatus pavadino „nuviliančiais“. „Akivaizdu, kad mes šiuose rinkimuose ne pirmi. Mes nelaimėjome, mes – pralaimėjome“, – sakė ji.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad būtina pakeisti Šengeno zonos taisykles, įskaitant galimybę prireikus sumažinti ją sudarančių šalių skaičių. „Reikia pakeisti Šengeno zoną. Galime netgi padaryti, kad ją sudarytų mažiau valstybių“, – per spaudos konferenciją sakė prezidentas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad norėtų likviduoti vieną prestižiškiausių šalies universitetų – Nacionalinę administravimo mokyklą ENA. „Tarp kitų, mums reikės likviduoti ENA, kad galėtume sukurti ką nors kito“, – sakė E. Macronas. ENA yra įsikūrusi Strasbūre, joje nuo 1945 metų mokėsi aukščiausi Prancūzijos politikai ir viešojo sektoriaus darbuotojai.

Kai kuriems britams, stebėjusiems Paryžiaus Dievo Motinos katedrą nuniokojusį smarkų gaisrą, siaubas susimaišė su nerimu, kad vieną iš Prancūzijos sostinės simbolių ištikusi nelaimė galėtų lengvai pasikartoti ir parlamento rūmuose Londone. Ekspertai perspėja, kad Didžiosios Britanijos valdžios būstinė yra byrantis ir graužikų knibždantis pastatas kiauru stogu ir pilnas degių medžiagų, kuriame apskritą parą privalo budėti ugniagesiai, kad būtų išvengta gaisro.

Rusijos liberaldemokratų lyderis pasmerkė lėšų rinkimą Rusijoje, kuris buvo paskelbtas po gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedroje. Savo nuomonę politikas išsakė „Telegram“ paskyroje: „Sudegė Notrdamas – aišku, nieko gero. Tačiau kam čia tie siūlymai padėti prancūzams? Pamiršot, kad jie Maskvą 1812-ais sudegino?“ – pareiškė Rusijos politikas. Jis taip pat prisiminė, kad Prancūzai yra kalti ir dėl Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių žmonių kiekio.

Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras iškėlė kelis pagrindinius klausimus: kiek užtruks atstatymas, kiek tai kainuos ir kodėl taip, atrodytų, lėtai vyko pastato viduryje Prancūzijos sostinės gesinimas. Ekspertai atskleidė kai kurias detales, kurios padės surasti atsakymus į šiuos klausimus. Pirmadienio vakarą įsisiautėjęs didžiulis gaisras, nuniokojęs Paryžiaus Švč.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino puoselėti „stiprią Europos ir Kinijos partnerystę“ po derybų su Paryžiuje viešinčiu kinų lyderiu Xi Jinpingu. Ši partnerystė privalo būti paremta „stipriu daugiašališkumu“ ir „sąžininga bei subalansuota“ prekyba, žurnalistams sakė E. Macronas. Antradienį vyks tolesnės Prancūzijos prezidento derybos su Xi Jinpingu. Jose taip pat dalyvaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

Brentonas Tarrantas, buvęs sporto klubo treneris iš kaimiškos vietovės Australijoje, per keliones Europoje susižavėjęs neofašistine ideologija, vadindavo save „paprastu baltuoju vyru“. 49 gyvybes nusinešusios atakos dviejose Naujosios Zelandijos mečetėse vykdytojas šeštadienį trumpam stojęs prieš teismą pademonstravo baltųjų viršenybės ženklą, bet prieš ataką jo vardo nebuvo jokiuose įtariamų teroristų sąrašuose ir, atrodo, kad jis niekada nebuvo teistas.

Prancūzijoje jau 13 savaitgalį iš eilės tęsiantis vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ protestams, Paryžiuje per demonstrantų susirėmimą su policija šeštadienį vienam protesto dalyvių buvo nutraukta plaštaka, pranešė šalies žiniasklaida. Remiantis kai kuriais šaltiniais, protesto akciją fotografavęs 30-etis vyras taip pat buvo sužeistas į galvą. Incidentas įvyko netoli Nacionalinės Asamblėjos rūmų, kai pareigūnai prieš demonstruotojus panaudojo specialiąsias priemones.

Mirus dar vienam per antradienį įvykusias šaudynes Strasbūro kalėdinėje mugėje sužeistam žmogui šio išpuolio aukų padaugėjo iki keturių, pranešė Prancūzijos žiniasklaida, remdamasi Paryžiaus prokuratūros informacija. Anksčiau buvo skelbta apie tris žuvusius žmones. Per antradienį vakare įvykusią ataką rytiniame Prancūzijos mieste dar daugiau kaip 10 žmonių buvo sužeisti, o daugelio jų būklė tebėra kritinė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį kreipsis į tautą dėl keturias savaites trunkančių „geltonųjų liemenių“ protestų ir susitiks su profesinių sąjungų bei verslo lyderiais, ieškodamas galimybių užbaigti šalį supurčiusias demonstracijas. Prezidentūra pranešė, kad šalies vadovas į prancūzus kreipsis 21 valandą Lietuvos laiku.

  Prancūzijos premjeras Edouard'as Philippe'as antradienį paskelbė naujų nuolaidų „geltonųjų liemenių“ protestų judėjimui ir nurodė, kad planuotas kuro akcizo padidinimas bus įšaldytas šešiems mėnesiams.   „Jokie mokesčiai neverti to, kad būtų sukeltas pavojus tautos vienybei“, – E. Philippe'as sakė kreipdamasis per televiziją.

Prancūzijoje jau keletą savaičių tęsiasi protestai prieš aukštas degalų kainas. Tai sutrikdė kasdienį prancūzų gyvenimą, tačiau įtakos tai gali turėti ir Lietuvai. Protestuotojams blokuojant kelius, gali vėluoti siuntos ir laiškai siųsti į Lietuvą arba iš jos į Prancūziją. Protestai Prancūzijoje prasidėjo prieš keletą savaičių, kai žmonės, vilkėdami geltonosiomis liemenėmis, išėjo į gatves. Prancūzai pasipiktino aukštomis degalų kainomis ir planais dar kelti akcizą kurui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas į Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmečio minėjimą susirinkusius dešimtis pasaulio lyderių sekmadienį paragino susivienyti bendrai „kovai už taiką“. „Puoselėkime savo viltis, o ne išnaudokime savo baimes vieni prieš kitus“, – pareiškė jis prie Triumfo arkos Paryžiuje susirinkusiems lyderiams.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino kurti „realią Europos kariuomenę“, turinčią užtikrinti galimybių apsisaugoti nuo Rusijos ir netgi Jungtinių Valstijų E. Macronas, nuo pat savo atėjimo į valdžią raginantis kurti bendras Europos Sąjungos pajėgas, sako, kad Europai reikia mažinti priklausomybę nuo Amerikos karinės galios.

Rusija vienu savo palydovu praeitais metais mėgino šnipinėti Prancūzijos palydovą, teikiantį saugųjį ryšį šios šalies kariuomenei, penktadienį pareiškė prancūzų gynybos ministrė Florence Parly.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas interviu švedų televizijai SVT pareiškė, kad V. Putinas svajoja apie Europos Sąjungos griūtį. Nepaisant to jis pripažino, kad „gerbia Rusijos prezidentą ir siekia bendradarbiauti“. „Aš gerbiu Vladimirą Putiną ir esu vienas iš tų, kurie mano, kad mes kartu su Rusija turime kurti naują saugumo architektūrą – mums tokioje diskusijoje reikia ir Rusijos. Tačiau Vladimiro Putino svajonė – Europos Sąjungos demontažas,“ – pareiškė E. Macronas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį kalbėdamas apie Europos Sąjungos plėtrą ragino pagalvoti, kokią Europą nori matyti europiečiai. Šia tema jis iškėlė klausimą dėl tokių Balkanų valstybių kaip Albanija stojimo į ES.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad pateiks Europos Sąjungai naująjį siūlymą dėl saugumo stiprinimo, ir pabrėžė, kad blokas turi nebepriklausyti nuo Amerikos karinės galios. „Europa nebegali kliautis Jungtinėmis Valstijomis saugumo srityje. Būtent mes turime užtikrinti Europos saugumą“, – savo kalboje apie naujus Prancūzijos diplomatijos tikslus pažymėjo E. Macronas.

Prancūzų moksleiviai nuo rugsėjį prasidėsiančių naujų mokslo metų turės palikti savo išmaniuosius telefonus namie arba laikyti juos išjungtus, nes pirmadienį šalies parlamentas uždraudė mokyklose naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Išmaniųjų telefonų, planšečių ir kitų įrenginių draudimas galios mokiniams iki 14-15 metų amžiaus.

Didžiausias Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną) įtraukęs skandalas šeštadienį išsiplėtė – šalies vidaus reikalų ministras parlamente bus priverstas atsakinėti į klausimus dėl savo reakcijos į pasirodžiusį vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip valstybės vadovo apsaugininkas per gegužę vykusį protestą Paryžiuje smurtauja prieš jauną vyrą.

 Sekmadienį naujaisiais pasaulio futbolo čempionais tapę Prancūzijos futbolininkai rūbinėje šventė kartu su savo šalies prezidentu Emmanueliu Macronu. Futbolininkai taip džiaugėsi, kad apsikabino į rūbine jų pasveikinti atėjusį šalies vadovą. Atsipalaidavę naujieji futbolo karaliai ne tik gėrė šampaną, bet ir traukė pergalingas dainas bei pozavo prie taurės gražuolės. Po šios pergalės Prancūzija prisijungė prie elitinio klubo ir antrą kartą istorijoje laimėjo pasaulio čempionatą.

Viso čempionato metu FIFA prezidentas Gianni Infantino negailėjo pagyrų rusams už svetingumą pasaulio futbolo pirmenybėse, tačiau finišo tiesiojoje turnyro organizatoriai gerokai paslydo. Visų pirma, finalo rungtynėse tarp Prancūzijos ir Kroatijos metu nebuvo užtikrintas saugumas. Antrajame mačo kėlinyje į aikštelę netikėtai įsiveržė „Pussy Riot“ organizacijos aktyvistai, protestavę prieš Vladimiro Putino režimą: Tačiau tuo pasaulio čempionato organizatorių bėdos nesibaigė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vyks į Rusiją stebėti savo šalies rinktinės pasirodymo Pasaulio futbolo čempionato pusfinalyje, penktadienį patvirtino jo biuras. Ši kelionė įvyks, nors Paryžiaus sąjungininkė Didžioji Britanija siekia, kad Rusijoje vykstančiam čempionatui būtų taikomas diplomatinis boikotas dėl pietų Anglijoje anksčiau šiais metais įvykdyto apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, Londono nuomone, susijusio su Maskva.

ES lyderiai priėmė bendrą sprendimą dėl migracijos krizės, tačiau konkretaus pavienių valstybių indėlio nustatymo dar reikės palaukti. Nepaisant to, skelbiama, kad progresas pasiektas ir labiausiai pastaruoju metu dėl susidariusios situacijos pykusi Italija sveikina priimtus sprendimus. Dėl ko buvo sutarta: – stiprinti išorinės sienos kontrolę, didinti Turkijos ir Šiaurės Afrikos šalių finansavimą migrantų sulaikymo klausimais. – ištirti „regioninių išlaipinimų platformų“ galimybę.

Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras Euro zonos finansų ministrų sprendimą užbaigti aštuonerius metus trukusią šalies gelbėjimo programą pavadino „istoriniu“. Euro zonos valstybės ankstyvą penktadienio rytą paskelbė, kad nuo 2010 metų sunkiai Graikiją slėgusi skolų krizė pasibaigė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį išreiškė paramą idėjai finansinėmis sankcijomis bausti Europos Sąjungos (ES) valstybes, kurios atsisako įsileisti migrantus. „Mes negalime leisti šalims smarkiai pelnytis iš ES solidarumo, bet kalbai pasisukus apie migrantų problemą, skelbti apie nacionalinį interesą“, – spaudos konferencijoje su naujuoju Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu sakė E. Macronas.

Internete sparčiai plinta vaizdo įrašas, kuriame Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) griežtai pamokė vieną paauglį, kuris kreipėsi į jį pravarde. „Kaip sekasi, Manu?“, – paklausė jaunuolis prezidento, kreipdamasis į jį vardo mažybine forma. Tai įvyko per oficialią ceremoniją, minint Charles'io de Gaulle'io 1940 metų birželio 18 dienos kreipimosi į tautą 78-ąsias metines. Šioje savo garsioje kalboje Ch.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį vyks į Vokietiją, kur su kanclere Angela Merkel planavo tartis dėl eurozonos reformų, bet nesutarimai tarp Europos Sąjungos (ES šalių dėl migracijos tikriausiai dominuos šio susitikimo darbotvarkėje. Mesebergo pilyje Berlyno šiaurėje vyksiantis Prancūzijos ir Vokietijos ministrų susitikimas laikomas vienu esminiu, siekiant suderinti pozicijas prieš artėjantį ES viršūnių susitikimą birželio pabaigoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė norintis, jog po „Brexit“ prancūzų kalba taptų pagrindine oficialiąja Europos Sąjungos kalba, penktadienį pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“. „Anglų kalbos, tikėtina, Briuselyje niekada nebuvo tiek daug kaip per „Brexit“ derybas. Tačiau toks dominavimas nėra būtinas“, – šių metų kovą sakė Prancūzijos prezidentas. Tačiau atsisakyti anglų kalbos kaip pagrindinės Bendrijos kalbos būtų itin sudėtinga, pabrėžia leidinys.

Šios nuotraukos, kuri išsyk tamo istorijos metraščio dalimi tą pačią akimirką, kai tik buvo paviešinta, autoriui pavyko genialiai perteikti tą atmosferą, kuri tvyravo pasaulio galingųjų susitikime Kvebeke. Daugelio esminių klausimų susirinkusiesiems taip ir nepavyko išspręsti. Fotografiją savo socialinio tinklo paskyroje paviešino Vokietijos kanclerė Angela Merkel, palikusi prierašą, kad nuotraukoje pavaizduotas „spontaniškas susitikimas tarp sesijų G7 derybų metu“, rašoma BBC.

Didžiojo septyneto (G7) lyderiai Kanadoje vykstančio viršūnių susitikimo kuluaruose surengs susitikimą, kuriame aptars su Šiaurės Korėja, Sirija ir Iranu susijusiius klausimus, žurnalistams penktadienį pranešė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas). „Šiandien vakare (Kanados laiku) surengsime grupinę diskusiją apie Šiaurės Korėją.

JAV žemės ūkio milžinė „Monsanto“, ketvirtadienį susijungusi su vokiečių farmacijos ir chemikalų gamintoja „Bayer“, yra itin prieštaringai vertinama įmonė, ne kartą sulaukusi kritikos ir ieškinių iš aplinkosaugininkų. „Bayer“ savaitės pradžioje oficialiai paskelbė, jog po susijungimo atsisakys „Monsanto“ prekės ženklo, kuris per ilgus dešimtmečius užsitarnavo neigiamą reputaciją. Naujienų agentūra AFP pateikia prieštaringiausiai vertinamus „Monsanto“ istorijos momentus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pasirašė Lietuvos prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos (EBPO) susitarimą. Jį ratifikavus Seimui, Lietuva oficialiai taps 36-ąja šios organizacijos nare. Lietuvą pasveikino ceremonijoje dalyvavęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), EBPO vadovas Angelo Gurria , pranešė Prezidentūra.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Sankt Peterburge susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti tokių opių klausimų kaip susitarimas su Iranu ir konfliktai Sirijoje bei Ukrainoje. Tai pirmoji E. Macrono prezidentinė kelionė į Rusiją, kur praėjusią savaitę lankėsi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Europa ir Maskva imasi diplomatinių iniciatyvų susitarimui su Iranu išsaugoti po JAV sprendimo pasitraukti iš šios sutarties dėl Teherano branduolinės programos.

Jungtinės Valstijos nori dirbti su savo partneriais Europoje dėl naujo susitarimo, kuriuo būtų užkirstas kelias Irano „piktybiniam elgesiui“, po to, kai Amerika pasitraukė iš istorinio Irano branduolinio susitarimo, sekmadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo.