egilas levitas

Dabartinis Latvijos prezidentas Egilas Levitas sako norįs siekti antros kadencijos šiame poste. Tai jis sakė žurnalistams trečiadienį po susitikimo su ministru pirmininku Krišjaniu Kariniu.

Latvijos valdančiojoje koalicijoje dirbanti konservatyvioji partija „Nacionalinis susivienijimas“ nusprendė kelti dabartinio šalies prezidento Egilo Levito kandidatūrą perrinkimui į šias pareigas. Dauguma „Nacionalinio susivienijimo“ tarybos narių balsavo už E. Levito kandidatūrą, po partijos posėdžio sakė jos lyderis Raivis Dzintaras. Verslininkas ir „Jungtinio sąrašo“ įkūrėjas Uldis Pilenas kol kas yra vienintelis kandidatas, paskelbęs apie savo dalyvavimą Latvijos prezidento rinkimuose.

Kreipdamasis į Europos Parlamentą Latvijos prezidentas Egilas Levitas antradienį pareiškė, kad Europa ir visi Vakarai nebegali daugiau daryti tokių strateginių klaidų kaip kryptingas artėjimas prie priklausomybės nuo Rusijos energijos šaltinių. Latvijos prezidentas europarlamentarams sakė, kad taip pat vertėtų susimąstyti, kaip tokia klaida, nepaisant perspėjimų, apskritai buvo įmanoma.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas „Naujosios vienybės“ partijos politiką ir dabartinį ministrą pirmininką Krišjanį Karinį antradienį oficialiai paskyrė į premjero postą. E. Levitas spaudos konferencijoje paskelbė apie K. Karinio paskyrimą ir pridūrė, kad vėliau antradienį pasirašys atitinkamą dokumentą.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas penktadienį atvyko į Kyjivą, kad patvirtintų Latvijos paramą Ukrainai, rašoma valstybės vadovo „Twitter“ žinutėje. E. Levitas sakė, kad atvyko į Kyjivą norėdamas patikinti ukrainiečius, jog Latvija ir toliau tvirtai rems Ukrainą, kol bus pasiekta pergalė šiame kare. „Latvija yra jūsų gynėja. Latvija padės atstatymo darbuose“, – tviteryje rašė prezidentas.

 Ketvirtadienį netoli Vilniaus oficialiai atidarytas vienas svarbiausių Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, ši jungtis padidins bendrą šalių nepriklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. „Šiandien labai svarbi, istorinė diena, žyminti labai glaudų Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą.

Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos yra labai griežtos, bet išnaudotos dar ne visos galimybės, penktadienio rytą sakė Latvijos prezidentas Egilas Levitas, komentuodamas sprendimus, priimtus skubiai sušauktame Europos Sąjungos viršūnių susitikime. Pasak Latvijos prezidento, Rusijai turi būti taikomos visos įmanomos sankcijos dėl jos agresijos Ukrainoje, ir apie tai yra toliau diskutuojama.

Skirtingai nei priimtina manyti, Lietuva nėra tokių jau mažų atlyginimų šalis. Bent jau prezidentinių atlyginimų. Nors savo uždarbiu nusileidžia Vakarų Europos lyderiams, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda uždirba gerokai daugiau nei kaimyninių valstybių vadovai. Portalas tv3.lt apžvelgė kai kurių Europos valstybių prezidentų atlyginimus ir juos palygino su šalyje gaunama minimaliąja mėnesine alga.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Rygoje susitiko su Estijos ir Latvijos prezidentais. Su Baltijos šalių vadovais G. Nausėda aptarė svarbiausius regiono klausimas, tarp jų – elektros tinklų sinchronizacija, „Rail Baltica“ ir Astravo elektrinės klausimas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybės eina ta pačia kryptimi – nori sukurti savo žmonėms orų ir gražų gyvenimą, užtikrinti jų teises, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Tai šalies vadovas pareiškė penktadienį Vilniaus Katedros aikštėje per vykusį šventinį, Baltijos kelio 30-mečiui paminėti skirtą koncertą „Vienybės banga“. „(Baltijos kelyje) sukabinome rankas ne tik mes su Diana (Diana Nausėdiene – BNS), bet ir Lietuva, Latvija bei Estija.

  Išrinktasis Latvijos prezidentas Egilas Levitas ketvirtadienį pareiškė, kad savo pirmojo užsienio vizito vyks į Estiją, o antrojo – į Lietuvą.   Interviu Latvijos televizijai E. Levitas sakė, kad tokia vizitų į kaimynines valstybes tvarka jau yra tapusi tradicine. Išrinktasis prezidentas sakė esąs gerai pažįstamas su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, nes anksčiau jiedu yra dirbę Liuksemburge.

Latvijos Seime per trečiąjį balsavimą nė vienam iš likusių trijų kandidatų į prezidento postą nepavyko užsitikrinti pergalei reikalingo 51 balso. Iš tolesnės rinkimų kovos pasitraukė opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ iškeltas kandidatas Sergejus Dolgopolovas, gavęs mažiausiai balsų.