Po susitikimo G. Nausėda feisbuke parašė, kad jo iniciatyva atgaivinti nuolatiniai Baltijos šalių prezidentų susitikimai yra geriausia platforma strateginio bendradarbiavimo gairėms, ateities vizijoms ir einamiesiems iššūkiams aptarti.
„Latvijos Prezidentui Egilui Levitui ir Estijos Prezidentei Kersti Kaljulaid pasiūliau aukščiausią politinį prioritetą suteikti Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijai su žemynine Europa ir „Rail Balticai“, maksimaliai spartinant jų įgyvendinimą. Taip pat konsoliduoti Baltijos valstybių pozicijas dėl nesaugiai plėtojamo Astravo AE projekto, ypač nesudarant sąlygų „nešvariai“ prekybai elektra“, – rašė Lietuvos prezidentas.
Lietuvos prezidentas dar kartą paprašė Latvijos ir Estijos nepirkti elektros iš Baltarusijoje baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės.
„Informavau apie Lietuvos sprendimą taikyti embargo jų elektrai ir pakviečiau Latviją bei Estiją prisijungti prie Vilniaus“, – bendroje spaudos konferencijoje su Latvijos ir Estijos prezidentais sakė G. Nausėda.
Lietuva nuo 2016 metų pradžios siekia įtikinti ES šalis prisidėti prie baltarusiškos elektros embargo, tačiau Latvija ir Estija to nesiėmė.
Ekspertai pripažįsta, kad Astravo AE elektra teoriškai galės patekti į bendrą rinką per Rusiją ir Latviją.
Pasak G. Nausėdos, padaryti Astravo jėgainę saugia yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos iššūkis.
Lietuvos prezidentas taip pat pabrėžė, kad elektrinės darbo nepalankiomis sąlygomis (vadinamieji „stress“) testų rekomendacijos turi būti įgyvendintos dar iki jėgainei pradedant veikti, o jos saugumas yra ir pačios Baltarusijos labui.
„Iš esmės visi prezidentai pritarė tam, kad negali būti nesaugių atominių elektrinių ES pašonėje, kad elektros energija turi būti gaminama naudojant saugias technologijas ir įsiklausant į tarptautinių organizacijų reikalavimus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Baltarusijos valdžia teigia, kad jėgainė gali pradėti veikti kitų metų pirmąjį ketvirtį. Ji atmeta Lietuvos priekaištus dėl nepakankamų saugumo standartų.
