egidijus simonis

Nesulaukdami iš vyriausybės kompensacijų, pieno gamintojai grasina naujais protestais. Tuo metu Žemės ūkio ministerija ūkininkus ragina savimi pasirūpinti patiems ir pradėti kaupti pinigus juodiems laikams specialiuose rizikos fonduose. Iš tokių savišalpos fondų žemdirbiai esą gautų ir priedus iš europinės paramos. Tačiau daugybė ūkininkų į tokius fondus žvelgia nepatikliai – baiminasi, kad ne tik negaus paramos, bet dar ir praras savo pinigus.

Gyventojams taupant ir parduotuvėse perkant vis mažiau, didieji prekybininkai griebiasi naujų vilionių. Vienas paskui kitą skelbia jau ne tik akcijas, bet ir mažinantys pradines būtiniausių prekių kainas. Pirkėjai priekaištauja: vos kelis procentus siekiančio kainų sumažinimo jiems neužtenka. Na, o pieno gamintojai kerta iš peties – pieno produktų kainos lentynose turi mažėti iš esmės, mat jiems už karvių pieną perdirbėjai dabar moka perpus mažiau nei pernai.

8 mėnesius iš eilės mažėjusi, liepą mėnesio vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje, palyginti su birželiu, padidėjo 0,7 proc. iki 257,7 eurų už toną. Lietuvos stambiems pieno ūkiams, iš kurių superkama apie 60 proc. viso pieno šalyje, perdirbimo įmonės liepą už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 303,8 eurus už toną. Per mėnesį ši kaina ūgtelėjo 0,9 proc.

Pieno supirkimo kainos po balandžio augimo, nutraukusio penkis mėnesius trukusį kainų smukimą, gegužę vėl krito. Pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis tvirtina, jog kainas mažino sausra. „Neįprastai sausi orai šį pavasarį baltymų ir riebalų kiekį piene dar labiau sumažino. Jų kiekis piene yra vienas svarbiausių rodiklių žaliavos kainodaroje“, – pranešime spaudai cituojamas E. Simonis. Anot jo, kainoms įtakos turėjo ir išaugusi smulkiųjų ūkininkų pieno gamyba.

Nors šiais metais numatoma, kad labiausiai Lietuvoje brangs paslaugos, o ne maisto produktai, pastarųjų kainų šuolių taip pat neišvengsime. Koją bus pakišęs prastas ūkininkų derlius. Derybos tarp prekybos tinklų ir gamintojų bei tiekėjų vyksta nuolatos, tad ir kainų svyravimai yra neišvengiami. Visgi pastebima, kad kainai mažėti vargu ar be įmanoma.

Kainų augimas Lietuvoje lenkia kitas Europos šalis, o ypač visus stebina pieno produktų kainų augimas. Patys gamintojai pastebi, kad tai turėjo įtakos vartojimui, tačiau pienininkai jau užsimena apie mažėsiančias kainas, o ekonomistas dalinasi įžvalgomis, kas kitais metais infliacijos rodiklius kels į viršų. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad 2017 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausia padidėjo kai kurių daržovių kainos.

Praeitais metais ne vieną gyventoją piktinusios daržovių kainos, sukėlusios net „kalafiorų skandalą“, šiais metais turėtų pradžiuginti. Jos pigesnės net keliasdešimčia procentų. Tuo tarpu pieno produktai brangsta. Ar ir toliau laikysis tokios tendencijos? Maisto produktų kainų pokyčius stebinčio Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto puslapyje matyti, ne tik kaip kainos kito per savaitę, bet ir per metus.

Per šių metų birželio ir liepos mėnesius Lietuvoje stabilizavosi pieno supirkimo kaina, o per ateinančius du mėnesius tikimasi didesnio jos augimo, teigia Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais prognozuojama vidutinė pieno supirkimo kaina augs, palyginti su ankstesniais mėnesiais, tačiau ji bus vis dar mažesnė, palyginti su atitinkamais 2015 metų laikotarpiais.

Kinijos bei kitų užsienio šalių žiniasklaidos susidomėjimas, kaip vystosi šaldytų maisto produktų „Judex“ bei Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo skandalas, gali pakenkti kitiems Lietuvos maisto eksportuotojams. „Mes matome galimas grėsmes mūsų eksportuojamiems produktams, kai kitos šalys nesigilindamos į smulkmenas paprasčiausiai laikinai gali sustabdyti eksporto leidimus.

Pieno ir mėsos gamintojams ir perdirbėjams po Rusijos embargo nuolat kartojama ieškoti naujų rinkų. Į Europos Sąjungos (ES) šalis, Baltarusiją mėsos ir pieno išvežta daugiau, bet pelnus skaičiuoti sunku, sako pieno ir mėsos perdirbėjų asociacijų atstovai. LRT.lt pašnekovai apgailestauja, kad trečiųjų šalių rinkos uždarytos, nes valstybė neranda pinigų užsienio ekspertų, turinčių patikrinti valstybinę veterinarinės kontrolės sistemą, vizitams.

Maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams patikrinus Lietuvos turgavietes, aptikta, kad lenkiška mėsa ir paukštiena čia pardavinėjama kaip lietuviška. Daugiausia tokių pažeidimų rasta Vilniaus ir Kauno turgavietėse. Iš viso Lietuvoje yra 101 turgavietė. 60 iš jų patikrinus prekybą mėsa, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai nustatė, kad produkcijos kilmės šalis dažnai yra įvardijama neteisingai.

Į Lietuvą iš ES valstybių kasmet įvežama vis daugiau mėsos, jos gaminių ir subproduktų. Siekiant apsaugoti vartotojus nuo nekokybiškos produkcijos patekimo į rinką, sugriežtinta įvežamos mėsos kontrolė. Tikrinamos perdirbimo įmonės, tiekėjai, prekybininkai, turgaus prekeiviai. Į kovą stoja ir muitinė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lietuvoje yra vykdoma įvežamų maisto produktų valstybinė veterinarinė kontrolė.

Vienai didžiausių šalyje pieno perdirbimo įmonių „Pieno žvaigždės“ – smūgis iš Latvijos.Kaip rašo “Panevėžio rytas”, Kaimyninės šalies maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė šios bendrovės Pasvalio filialo produkcijoje aptikusi uždraustos antibakterinės medžiagos chloramfenikolo.Europos Sąjunga draudžia šiuo antibiotiku gydyti produkcijos gyvulius.