edmundas ganusauskas

Seime baigiamos rengti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos, jomis siūloma nustatyti naują LRT tarybos sudarymo ir atsakomybės tvarką. Šios pataisos lemtų ir nacionalinio transliuotojo vadovybės pasikeitimą. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai gerą mėnesį puse lūpų užsimindavo, kad parlamentui ketinama teikti įstatymo pataisas, leisiančias performuoti dabartinę LRT tarybą, o naujajai - suteikti daugiau galių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą nusprendė deleguoti BNS naujienų agentūros vadovą Artūrą Račą. Jis pakeis iš šio posto pasitraukusį žurnalistą Romą Sakadolskį. Šis D. Grybauskaitei ir pasiūlė 44-erių A. Račo kandidatūrą. "LRT taryba yra sustabarėjusi struktūra, iš dalies impotentiška", - tąsyk pareiškė ilgametis "Amerikos balso" žurnalistas. LRT taryba - aukščiausiasis visuomeninio transliuotojo valdymo organas, atstovaujantis visuomenės interesams.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą palieka jos narys žurnalistas Romas Sakadolskis. Apie tokį savo sprendimą penktadienį jis informavo Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Pasak šalies vadovės atstovo spaudai Lino Balsio, R. Sakadolskis Prezidentei pranešė, kad norėtų palikti savo postą. R. Sakadolskis LRT taryboje buvo trejus metus.

Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį priėmė Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos narius. Nors LRT taryba yra visa suformuota, į susitikimą su kadenciją baigiančiu valstybės vadovu atvyko ne visi tarybos nariai. Dalyvavo ir LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Susitikimo dalyviai pasikeitė nuomonėmis apie nacionalinio transliuotojo veiklą, kalbėjo apie ekonominiu sunkmečiu iškilusias problemas.

Perskaitęs Edmundo Ganusausko knygą apie prieš metus žuvusį talentingą lietuvių oro akrobatikos lakūną Vytautą Lapėną (E. Ganusauskas, „Vytautas Lapėnas“. – Vilnius: Interkelias, 2008, 213 p.), pagalvojau: kodėl taip yra, kad mūsų kultūros tradicijoje talentingo, kilnaus, kraštui reikalingo, nusipelniusio žmogaus pirmiausia turi nelikti, kad visuomenė apie jį sužinotų plačiau? Daugelis žino, kad V. Lapėnas (1958-2008) buvo talentingas pilotas, laimėjęs Lietuvos, Sovietų Sąjungos, Europos bei p...

Prieš metus, sausio keturioliktąją, pilotuodamas malūnsparnį ELA žuvo legendinis Lietuvos lakūnas Vytautas Lapėnas. Šiandien, sausio 17-ąją, 17 valandą Vilniaus planetariume vyks V. Lapėno atminimo vakaras.

Nacionalinis transliuotojas, turintis tenkinti visuomenės kultūrinius poreikius, kultūrą naikina. Mat ji „nebeapsimoka“. Tačiau tokia natūrali atranka kažkodėl draugelių laidų vedėjų neliečia, - skelbia „Vakaro žinios“. Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė nusprendė panaikinti septynias kultūros, istorinės dokumentikos, socialines sritis atstovaujančias laidas.

Į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą Seimas paskyrė kadenciją baigiančią parlamentarę, „darbietę“ Audronę Pitrėnienę. Seimas penktadienį priėmė nutarimą, kuriuo A.Pitrėnienė deleguojama į LRT tarybą. Teisės departamento specialistai, vertinę nutarimą, akcentavo, kad nutarimo priėmimas šios kadencijos Seime suponuotų situaciją, kad užimanti pareigas Seimo narė balsuotų dėl savęs, o kiti Seimo nariai - dėl savo esamos kolegės pareigų ateityje.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė „darbietės“ Aldonos Pitrėnienės kandidatūrai į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą, nors ši vis dar yra Seimo narė. Nutarimo projektui, kuriuo į LRT tarybą deleguojama A. Pitrėnienė, pritarta bendru sutarimu. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data numatyta lapkričio 14 dieną. Teisės ir teisėtvarkos departamentas, vertindamas nutarimą, pastebėjo, jog jis gali prieštarauti teisės aktams.

Trečiąkart keičiama Seimo atstovo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje kandidatūra - pirmieji du kandidatai, svarstyti anksčiau, pateko į Seimą. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) trečiadienį nusprendė į LRT tarybą siūlyti „darbietę“, šio komiteto narę Audronę Pitrėnienę. A.Pitrėnienė kandidatavo į parlamentą Skuodo-Mažeikių bei daugiamandatėje apygardose, tačiau išrinkta nebuvo. Už tokį sprendimą balsavo visi komiteto nariai, išskyrus pačią A.Pitrėnienę, kuri susilaikė.

Seimo Švietimo ir kultūros komitetas (ŠMKK) į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą siūlys ekonomistą, buvusį socialinės apsaugos ir darbo viceministrą Mečislovą Zasčiurinską. Antradienį posėdžiavęs komitetas jau antrąkart balsavo dėl kandidatūrų į LRT tarybą, šįkart daugiausiai balsų surinko Darbo partijos siūlomas M.Zasčiurinskas - jo kandidatūrą palaikė 5 komiteto nariai.

Seimo Švietimo ir kultūros komitetas (ŠMKK) nutarė neskubėti spręsti dėl kandidato į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą. Pirmadienį posėdžiavę parlamentarai nusprendė klausimą dėl naujojo LRT tarybos nario atidėti kitam komiteto posėdžiui - jis vyks spalio 14-ąją, antrą dieną po rinkimų.

Parlamentarai pirmadienį grąžino tobulinti Seimo nutarimą projektą, kuriuo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos nariu siūlyta skirti psichologą Gediminą Navaitį. Už šią kandidatūrą po pateikimo balsavo 17 Seimo narių, prieš buvo 2, 26 susilaikė. Daugeliui parlamentarų užkliuvo tai, kad G.Navaitis kandidatuoja į Seimą. „O kas bus, jeigu jis bus išrinktas į Seimą?“ - klausė ne vienas Seimo narys.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ketvirtadienį nutarė, kad Seimo opozicijos atstovu Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje turėtų būti psichologas Gediminas Navaitis.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ketvirtadienį turėtų nuspręsti, kuris iš keturių opozicinių partijų pasiūlytų kandidatų taps Seimo opozicijos atstovu Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos kandidatu į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą tapo poetas ir vertėjas, savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis. Kaip BNS ketvirtadienį sakė TS frakcijos narė Irena Degutienė, ši kandidatūra buvo pasiūlyta dar Seimo pavasario sesijos pabaigoje liepą. K.Platelis tapo ketvirtuoju ir paskutiniuoju opozicinių parlamentinių partijų kandidatu į LRT tarybą.

Daugiau nei šimtas įvairių nevyriausybinių organizacijų aktyvistų, šiandien susirinkę į mitingą prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pastato, reikalavo panaikinti cenzūrą ir politikų bei interesų grupių įtaką nacionaliniam transliuotojui. Kai kurie  piketo dalyviai kalbėjo apie tai, kad reikėtų keisti LRT tarybos formavimo  principą ir įstatymiškai apriboti politikų įtaką visuomenės interesams turinčiam atstovauti transliuotojui.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku išrinktas Gediminas Ilgūnas. Neeiliniame tarybos posėdyje jis išrinktas pasitraukus Valentinui Milakniui. Antradienį neeiliniame tarybos posėdyje perskaitytas V. Milaknio atsistatydinimo pareiškimas, kuriame jis dar kartą pareiškė išeinantis po nesugebėjimo  išsaugoti Dariaus Kuolio laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“ ir dėl nepasitikėjimo LRT vadovu Audriumi Siaurusevičiumi.

Ketvirtadienį iš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos atsistatydinti nutaręs jos pirmininkas Valentinas Milaknis portalui „Balsas.lt“ nurodė du pasitraukimo motyvus: jam nepavyko apginti Dariaus Kuolio laidos, be to, jis nepasitiki LRT generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi. V. Milaknis sakė, kad sprendimas galutinis. „Jau išsiunčiau pareiškimą apie savo atsistatydinimą mane delegavusiam Seimui ir informavau tarybos narius. Motyvai yra du.

Pirmadienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku išrinktas verslininkas Valentinas Milaknis, kuris šiose pareigose pakeis Romą Pakalnį.  Tarybos pirmininkas išrinktas slaptu balsavimu.

Naujasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius – žurnalistas, LTV laidos „Spaudos klubas“ vedėjas Audrius Siaurusevičius. Jį šiandien iš kandidatavusių Lietuvos radijo direktoriaus Rimgaudo Geleževičiaus, ligšiolinio vadovo Kęstučio Petrauskio ir muzikinių grupių vadybininko Artūro Butkevičiaus išrinko LRT taryba. Teisininko Kęstučio Ruplevičiaus kandidatūra atmesta, jam nepateikus reikiamo prašymo. Naujienų portalui „Balsas.

Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis prieš mėnesį Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje surengtoje konferencijoje Druskininkuose pristatė LRT pasiekimus: gerėja laidų kokybė, didėja vartotojų auditorija ir įstaigos pajamos, visuomeninis transliuotojas labiau įsiklauso į visuomenės reikmes bei lūkesčius.

Prisiminti sovietinio rusiško filmo pavadinimą paskatino pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje vykstantys keisti dalykai. Praėjus penkiolikai metų po Nepriklausomybės atkūrimo santykis su sovietine praeitimi mūsų valstybėje vis labiau primena šešėlių teatrą vidury baltos dienos. Pilietine, vis labiau demokratėjančia, europėjančia save vadinanti visuomenė savo pačios prokurorų tokia, regis, jau nelaikoma. Sakysite, netiesa. Anaiptol.

Niekada negali pasakyti, kad jau turi aiškiai apibrėžtą žurnalistinių temų ratą, kad rašysi tiktai apie tai, ką gerai išmanai: išbandymu ir naujove man tapo Edmundo Ganusausko apybraižų knyga „Aukštumos“. Ši knyga – apie lakūnus ir lėktuvus, taigi apie tą sritį, apie kurią mažai teišmanau, o ir aukščių, atvirai pasakius, bijau. Tačiau tokį aiškų trūkumą gal kiek kompensuoja smalsumas, bandymas suprasti kitokius žmones, įsijausti į jų padėtį, mintimis susikeisti vietomis.

Naujajame Seime nebus radikaliosios Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) lyderio Vytauto Šustausko ir kitų šios partijos aktyvistų, taip pat radikalu vadinamo Visvaldo Mažono bei nacionalsocialisto Mindaugo Murzos. Vienmandatėse apygardose pralaimėjo ir dauguma už šiurkščius Konstitucijos pažeidimus nuo prezidento pareigų nušalinto Rolando Pakso bendražygių.

Į antrąjį Seimo rinkimų turą vienmandatėse apygardose daugiausiai pateko Darbo partijos (DP) ir Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) iškelti kandidatai. Dar penki politikai vienmandatėse apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame ture. Spalio 24 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture varžysis 49 Darbo partijos kandidatai, 20 Tėvynės sąjungos, 17 Liberalų ir centro sąjungos atstovų, 15 socialdemokratų kandidatų.

Nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas mato Lietuvoje cenzūros grėsmę ir nuogąstauja, kad knyga, kurioje jo buvęs patarėjas Edmundas Ganusauskas aprašo apkaltos eigą, gali būti uždrausta. Tai R. Paksas pareiškė pirmadienį per E. Ganusausko knygos "Taikinys Nr. 1" pristatymą. "Matau procesus, kurie dabar vyksta Lietuvoje. Matau veiksmus, kurie netoleruotini demokratinėje valstybėje, kaip vykdytas apkaltos procesas.

Liberalų demokratų partija antradienį pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškinius dokumentus dalyvauti Seimo rinkimuose ir kandidatų daugiamandatėje bei vienmandatėse apygardose sąrašus. Juose - ir politikų vaikai, ir buvę Rolando Pakso patarėjai. Liberaldemokratai daugiamandatėje apygardoje kelia 130 kandidatų, vienmandatėse apygardose - 66 kandidatus.

Už šiurkščius Konstitucijos pažeidimus bei priesaikos sulaužymą iš Prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas vėl sieks valstybės vadovo posto. Apie savo kandidatavimą pirmalaikiuose Prezidento rinkimuose R. Paksas patvirtino šeštadienį vykstančiame Liberalų ir demokratų partijos kongrese. Iš 355 kongreso delegatų 353 balsavo už tai, kad R. Paksas būtų iškeltas liberaldemokratų kandidatu į Prezidentus, 2 delegatai susilaikė, prieš nebuvo nė vieno delegato.

Šalies vadovas Rolandas Paksas savo artimai bendražygei, patarėjai socialinės politikos klausimais Daliai Kutraitei-Giedraitienei vėl patikėjo stiprinti ryšius su visuomene. Dienraščio "Lietuvos rytas" duomenimis, nuo šiol D.Kutraitė - Giedraitienė vadovaus vidaus politikos patarėjų grupei. Patarėjos teigimu, pagrindinis persitvarkymo tikslas - platesni prezidento ryšiai su visuomene. Tai D.Kutraitė - Giedraitienė darė, kai R.Paksas buvo Vilniaus meras, premjeras ir siekė prezidento posto.

Prezidentas Rolandas Paksas ketina ištesėti per vizitą Briuselyje duotą pažadą paskraidinti Europos Komisijos narius ir į akrobatinį lėktuvą penktadienį (04.25) planuoja pasisodinti šiuo metu Lietuvoje viešintį Europos Komisijos įgaliotinį plėtrai Gunterį Verheugeną (Giunterį Ferhoigeną). Kaip BNS sakė prezidento patarėjas Edmundas Ganusauskas, penktadienį vakare numatyta R. Pakso ir G. Ferheugeno vakarienė Dzūkijos kaimo sodyboje.

Prezidento patarėjai nacionalinio saugumo ir teisėtvarkos klausimais sukritikavo naująją eismo priežiūros taktiką Vilniaus mieste, dėl kurios, jų manymu, padaugėjo žuvusiųjų avarijose skaičius. Apie pastaraisiais mėnesiais išaugusį avaringumą sostinėje pirmadienį (03.24) Prezidentūroje kalbėjosi prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Remigijus Ačas, patarėjas teisėtvarkos klausimais Visvaldas Račkauskas ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius.

Vilniaus mero Artūro Zuoko eksperimentas atimti greičio matuoklius iš kelių policininkų, atrodo, artėja prie pabaigos. Generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius žada pradėti tarnybinį patikrinimą dėl avaringumo Vilniaus mieste ir davė nurodymą policijai laikytis Saugaus eismo automobiliais įstatymo nuostatų.