dovilė šakalienė

Sutinku, kad mes esame tokios globalios erdvės dalis, kurioje terorizmas yra kasdieninis dalykas, „Žinių radijui“ sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovile Šakalienė. „Mes taip pat esame ant ribos su valstybe, kuri nesibodi jokių priemonių, tame tarpe teroristinių. Taip kad būti saugūs ir pasiruošę – mes turime, tiktai turėkime suvokimą, kodėl tai darome, kam tai darome, kokie bus saugikliai, kaip veiks parlamentinė kontrolė, kaip veiks teisminė kontrolė.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt JAV Senato žvalgybos komiteto paskelbta ataskaita apie CŽV per tardymą kankintus kalinius ir sustiprinto tardymo programą, vykdytą slaptuose įkalinimo centruose, iškart sulaukė žmogaus teisių gynėjų reakcijos. LRT televizijos laidos „Savaitė“ studijoje – Lietuvos Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Dauguma lietuvių vis labiau vertina savo teises į privatų gyvenimą socialiniuose tinkluose, bet nenutuokia, kokius veiksmus būtų galima traktuoti kaip pažeidimus. Skirtingas situacijas, kai vienoje apibūdinamas pažeidimas, o kitoje – nuo paties žmogaus priklausanti padėtis, dauguma vertina vienodai – kaip kišimąsi į privatumą. Tokias tendencijas pastebi Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė.

„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, beveik kas antras mūsų gyventojas mano, kad Lietuvoje yra paplitusi diskriminacija dėl amžiaus. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė įsitikinusi, kad to priežastis – mūsų šalyje dominuojantis jaunystės kultas. Esą iš viešosios erdvės daug sužinome apie jaunystę, bet daug mažiau – apie senatvę. O ko nepažįstame ir nesuprantame, to ir netoleruojame.

Vilniuje pristatytas naujas režisierės Aistės Ptakauskės dokumentinis filmas „Pasaulio virtuvė“, kviečiantis susipažinti su penkiomis į Lietuvą gyventi iš užsienio šalių atvykusiomis moterimis. Jį netrukus nemokamai galės pamatyti ir kitų šalies miestų gyventojai. „Tikiuosi, kad filmas padės lietuviams atidaryti savo namų duris ir širdis žmonėms, kurie yra skirtingi“, – per filmo pristatymą pažymėjo NVO programos Lietuvoje, parėmusios filmo sukūrimą, direktorė Dovilė Šakalienė.

 Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ „Užuot išmokę būti demokratine visuomene, gerbiančia žmogaus teises, pradėjome manyti, kad tai kažkaip prieštarauja mūsų kultūrai, tradicijoms ir mūsų vertybėms“, – pabrėžia Žmogaus teisių stebėjimo instituto laikinoji direktorė Dovilė Šakalienė.

Įsivaikinti Lietuvoje likimo nuskriaustą žmogutį gali būti daug sunkiau nei galima įsivaizduoti. Nors atrodytų, kad stengiesi daryti gera, sukrešėjęs biurokratijos aparatas tau parengs tiek išbandymų, jog įveikti sistemą pavyks tik labai daug kantrybės turinčioms šeimoms. Laikinai Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės pareigas einanti Dovilė Šakalienė interneto svetainei balsas.

Už uždarų Lietuvos vaikų globos namų durų verda toks gyvenimas, kokio greičiausia nesitikėtų net visko mačiusieji. Suprantama, kad didžioji dalis nemalonių incidentų lieka nutylėta, tačiau į viešumą vis tiek kartkartėmis iškyla itin skaudžios nelaimės. Išsekusi mergaitė Paskutinė – garsiausiai nuskambėjusi istorija Ventos socialinės globos namuose, kuriuose rasta visiškai išsekusi 8-metė. Į Kauno klinikas pristatyta mergaitė svėrė viso labo penkis kilogramus.

„Iš mūsų nori padaryti kultūringus ir dorus žmones, bet dažniausiai vaikai išeina morališkai sužaloti ir su polinkiu daryti bloga“, – sako šešiolikmetė Austėja, beveik dvejus metus besimokanti socializacijos centre. Patys paaugliai ir žmogaus teisių gynėjai sugriežtintą auklėjimo priemonę vadina bausme ir socializacijos centrus siūlo iš viso uždaryti. Daugiausiai – iš vaikų namų Austėja (vardas pakeistas – aut. past.) į socializacijos centrą perkelta iš vaikų namų.

Žmogaus teisių padėtį stebinčių institucijų atstovai skambina pavojaus varpais - šioje srityje padėtis Lietuvoje nuo įstojimo į Europos Sąjungos (ES) vis blogėja. Atkreipiamas dėmesys, kad daugėja etninio, rasinio nepakantumo, netolerancijos seksualinėms mažumoms, blogėja moterų, vaikų, neįgaliųjų padėtis.

Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, dvi nevyriausybinės organizacijos, sužinojusios apie Lietuvių tautinio centro (LTC) organizuojamas eitynes Vilniuje, nepanoro prie jų prisidėti.

Atliktos apklausos duomenimis, net 31 proc. apklaustų vaikų ir paauglių teigia, kad patyrė seksualinę prievartą. „Nebūtinai tą prievartą jie patyrė iš suaugusių, tai galėjo būti ir jų bendraamžiai. Smurtas tarp vaikų yra taip pat paplitęs“, teigė Žmogaus teisių stebėjimo instituto darbuotoja Dovilė Šakalienė. „Nors formaliai mūsų valstybė deklaruoja, kad vaikų teisės prioritetinės, tačiau praktikoje mažai, kas padaryta“, sakė D. Šakalienė.