donorystė

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Biuras) informuoja apie dar vieną sėkmingai atliktą tarptautinį organų donorystės procesą. Birželio 17 d.  įvyko jau antras šiais metais tarptautinis organų donorystės procesas Lietuva – Latvija (Vilnius – Ryga). Latvijoje, vienoje iš Rygos ligoninių konstatavus asmeniui smegenų mirtį ir gavus jo artimųjų sutikimą, buvo pradėtas tarptautinis organų donorystės procesas.

Nacionalinis transplantacijos biuras dėkoja žmonėms, kurie sutinka papasakoti savo sėkmės istoriją, kai transplantacija pakeitė jų gyvenimą. Žemyna šiuo metu sėkmingai medicinos mokslus studijuojanti būsima gydytoja, būdama 19 metų, susirgo akies ragenos uždegimu, kuris grėsė vienos akies apakimu. „Mane, jauną studentę, tik pradėjusią studijas, ši liga užgriuvo visiškai netikėtai. Viskas prasidėjo vieną rytą nuo akies paraudimo ir jausmo, jog kažkas į ją įkrito.

Lietuvoje įvedus karantiną penktadaliu sumažėjo kraujo donorų, penktadienį pranešė Higienos institutas. Jo duomenimis, nuo karantino pradžios iki gegužės 31 dienos kraujo donorystės įstaigose apsilankė 15 984 donorai, atliktos 16 559 donacijos: tai penktadaliu mažiau nei iki kovo 16 dienos ir ketvirtadaliu mažiau nei ankstesnių dvejų metų atitinkamu laikotarpiu. Nuo šių metų pradžios iki karantino paskelbimo 20 046 donorai kraujo davė 20 496 kartus.

Lietuvos medikai skelbia kritinę padėtį – gyvybiškai trūksta dviejų kraujo grupių donorų. Nacionalinis kraujo centras prašo prisidėti prie pagalbos ir paaukoti kraujo. „Skelbiame kritinę padėtį. Kraujo donorai, susidūrėme su didžiule problema. Mums reikia jūsų pagalbos jau dabar! Ištuštėjus O RhD – (pirmos neigiamos) ir A RhD + (antros teigiamos) kraujo grupių rezervui, susidarė ekstremali kraujo trūkumo situacija Lietuvos ligoninėse.

Po savaitgalio medikai kreipiasi į Lietuvos žmones – šalyje itin trūksta kraujo donorų. Medikai kviečia visus geros valios žmones prisidėti prie pagalbos ir paaukoti taip reikalingo kraujo. „Labai trūksta O RhD- ir A RhD+ kraujo grupių donorų. Kiekviena diena mums atneša naujų iššūkių. Deja, po savaitgalio jų padaugėjo – šiandien herojais kviečiame tapti tuos, kurie turi O RhD- (pirmą neigiamą) ir A RhD+ (antrą teigiamą) kraujo grupes.

Išaugus kraujo poreikiui, gyventojai kviečiami atvykti jo paaukoti. Kaip trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, kraujo poreikis ženkliai padidėjo atnaujinus planinių paslaugų teikimą. Šiuo metu imamasi mobiliųjų kraujo donorystės akcijų organizavimo proceso, donorai taip pat kviečiami į stacionarius Nacionalinio kraujo centro padalinius, esančius didžiuosiuose šalies miestuose.

Praėjus šventiniam savaitgaliui, Nacionalinis kraujo centras prašo žmonių pagalbos ir bendro susitelkimo. Atnaujinus planinių paslaugų teikimą gydymo įstaigose, kritiškai išaugo kraujo poreikis, tad kiekvieno donoro skiriamas laikas donorystei yra be galo svarbus. Didžiųjų šalies miestų padaliniuose labai laukiami visi, kurie yra sveiki ir jaučiasi gerai.

Pirmadienį, minint Medicinos darbuotojų dieną, Diana Nausėdienė nuvyko į Nacionalinį kraujo centrą ir davė kraujo. „Kad medikai būtų įgalinti išgelbėti kiekvieno iš mūsų sveikatą ir gyvybę, jiems reikia išteklių. Šiandien trūksta kraujo atsargų. Todėl noriu parodyti asmeninį pavyzdį ir paraginti: pasitikiu Nacionaliniu kraujo centru ir nebijau duoti kraujo. Nebijokite ir jūs“, – ragina pirmoji ponia. Prieš mėnesį Diana Nausėdienė inicijavo potencialių kraujo donorų duomenų banko sukūrimą.

Per karantiną gerokai sumažėjus donorų, šiuo metu trūksta visų grupių kraujo, praneša Nacionalinis kraujo centras. „Šiai dienai susiduriame su situacija, kai labai reikalingas visų kraujo grupių kraujas“, – teigia direktorius Daumantas Gutauskas. Pasak centro gydytojos Ievos Linkevičiūtės, nors per karantiną planinės operacijos sustabdytos, kraujo poreikis lieka itin didelis. „(...) kraujas reikalingas komplikuotų gimdymų, traumų, nudegimų ir kitais skubiais atvejais, gelbėjant žmogaus gyvybę.

Nacionalinis kraujo centras trečiadienio dieną kreipiasi į visuomenę – reikalinga ypač skubi pagalba. Šiuo metu itin trūksta ketvirtosios neigiamos kraujo grupės. „SOS! AB RhD – (ketvirta neigiama) kraujo grupė!!! Mielieji, kreipiamės į visus, kas turite KETVIRTĄ NEIGIAMĄ kraujo grupę ir prašome jūsų suskubti atvykti dar šiandien – pacientui reikalinga skubi pagalba“, – rašoma kraujo centro feisbuko puslapyje.

Transplantacijos laukiantys žmonės ir gyvenantys su transplantuotu organu  priklauso rizikos grupei, nes jų imuninė sistema yra silpna, virusinės infekcijos yra žymiai pavojingesnės nei sveikiems žmonėms. Pacientų skaudulius ir žmones varginančius klausimus išklauso ir patarimų duoda Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ narės, į kurias dažniausiai ir kreipiasi pacientai, kasdien susiduriantys su iššūkiais.

Šiuo metu visuomenė yra sunerimusi dėl COVID-19 pandemijos. Šio nerimo rezultatas – mažėjantis kraujo donorų skaičius ir senkančios kraujo atsargos. Santaros klinikų medikai, jausdami atsakomybę už visus pacientus, telkia pajėgas ir ruošiasi COVID-19 pasekmių suvaldymui, rašoma pranešime. „Ligoninėse mažinami planiniai gydymai, tačiau kas dieną atliekamos neatidėliotinos, gyvybę gelbstinčios medicininės procedūros, operacijos, kraujo perpylimai. Kraujas reikalingas nuolat.

Kaune – kritinė padėtis dėl kraujo trūkumo. Kauno klinikose gydomiems pacientams skubiai reikalinga jūsų pagalba, informuoja medikai.  „Svarbu! Šiuo metu Kauno klinikose gydomiems pacientams skubiai reikalinga jūsų pagalba. Kviečiame padovanoti kraujo Eivenių g. 2, Kaunas Kraujo donorams parkavimas prie Kauno klinikų Kraujo centro yra nemokamas. Pageidaujantiems atvykti iki Kraujo centro automobiliu, prašome apie tai pranešti tel. nr.

Baigiantis vasariui Kaune, „Žalgirio“ arenoje, vykusi paroda „Sveikatos dienos 2020“ jau 12-ąjį kartą sukvietė visus, neabejingus savo ir artimųjų sveikatai. Parodoje buvo galima susipažinti su sveikatos priežiūros, gydymo, reabilitacijos įstaigų, įvairių organizacijų teikiamomis paslaugomis, sveikatai ir sveikai gyvensenai skirtais gaminiais.  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr.

Santaros klinikose metų pradžia pažymėta išskirtiniu įvykiu – mažiau nei per dvi paras čia atliktos 6 organų transplantacijos. Persodinta viena širdis, vienos kepenys ir net 4 inkstai. Tokia ypatinga situacija pareikalavo neeilinio personalo susiklausymo, preciziško veiksmų koordinavimo, atsidavimo ir sutelktumo bei glaudaus bendradarbiavimo su Nacionaliniu transplantacijos biuru ir kitomis tiek Lietuvos, tiek užsienio ligoninėmis bei jų personalu.

Vilniaus gatvėse – neeilinis įvykis. Iš Latvijos atskraidinta donoro širdis, skirta lietuviui, šiuo metu organo laukiančiam Vilniaus Santaros klinikose. Ankstų vasario 3-iosios rytą Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos gavo Nacionalinio transplantacijos biuro prašymą dėl skubaus donoro organo  pergabenimo iš Rygos į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.

Akademikai teigia, kad imti mirusių vyrų spermą jų prostatas stimuliuojant elektros šoku neprieštarautų etikai, nes tai padėtų nevaisingoms poroms, rašoma dailystar.co.uk. Medikai spermos donorų trūkumą Jungtinėje Karalystėje nori kompensuoti mirusių vyrų sperma. Akademikai teigia, kad ši liguistai skambanti praktika, prostatų stimuliavimas elektros šoku arba speciali chirurginė procedūra, „etikai neprieštarautų“, nes taip būtų padedama nevaisingoms poroms. Dr.

Praėjusiais metais organų donorais tapo apie 3,5 tūkst. žmonių – tai didžiausias skaičius per visą nepriklausomybės laikotarpį, teigia Nacionalinis transplantacijos biuras. Jo skaičiavimu, 2019 metais organų donorais tapo 3536 žmonės, tai beveik trečdaliu daugiau nei užpernai, kai tą padarė 2772 asmenys.  Anot Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vedėjos Rasos Pekarskienės, tokį pokytį galima sieti su visuomenės sąmoningumu bei dažnesniu temos viešinimu.

Socialiniame tinkle plintantis įrašas apie netikėtai planuoto donoro nesulaukusią moterį išjudino diskusiją – ko verta donoro kortelė, jei artimųjų valia yra viršesnė? Laukusi galimybės gauti donoro inkstą vilnietė Brigita prieš kelias dienas pasiguodė likusi it musę kandusi.   Į Kauno transplantacijos centrą moteris atvyko su didele viltimi. Ji, kaip ir dar keturi kiti žmonės, tikėjosi sulaukti transplantacijos.

Žmonių gyvenimas, kuriems prireikia vienokio ar kitokio organo transplantacijos, tiesiogiai priklauso nuo visuomenės pritarimo organų donorystei. Per 20 metų pritarimą donorystei išreiškė beveik 32 tūkst. Lietuvos piliečių, išreiškę savo valią įsigydami donoro kortelę.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) trečiadienį skelbia, jog dėl itin didelio kraujo poreikio susidarė ekstremali situacija. Pasak NKC, šiuo metu labiausiai trūksta pirmos, antros, bei trečios neigiamų grupių kraujo (O RhD-, A RhD-, B RhD-). NKC aprūpina krauju didžiąją dalį Lietuvos gydymo įstaigų, todėl užtikrinti kraujo poreikiui reikia bent 300 kraują aukojančių žmonių per dieną. „Pastarosiomis savaitėmis tiek norinčiųjų nesusirenka“, – teigia centras.

Santaros klinikose kasdien atliekama beveik pusantro šimto planinių operacijų bei apie 25 ekstrines. Deja, šiuo metu Santaros klinikų Kraujo centre  II grupes kraujo atsargos baigia išsekti – belikę 15 kraujo vienetų, kurių gali nepakakti net vienai sudėtingai operacijai, jeigu prasidėtų stiprus kraujavimas. „Kreipiamės pagalbos į Nacionalinį Kraujo centrą dėl II grupės kraujo, bet, mūsų žiniomis, jų atsargos irgi mąžta.

Vaisingumo centruose Latvijoje ir Estijoje – vienišų ar homoseksualių lietuvaičių antplūdis. Negalinčios susilaukti mažylių, moterys keliauja gydytis, taip pat apvaisinimo procedūroms į vaisingumo klinikas kaimyninėse šalyse ar toliau. Mat Lietuvos įstatymai gyvenančioms be vyro ar nesusituokusioms ir vaikų negalinčioms susilaukti poroms neleidžia naudotis jokiomis gydymo procedūromis. Neturi Lietuva, kaip guodžiasi medikai, ir valstybinio spermos banko.

Pagal senovės papročius sakoma, kad iki metų pabaigos būtina užbaigti visus darbus ir jų nenukelti ateinantiesiems. Svarbu ne tik laiku susitvarkyti profesinius reikalus, bet dar iki Naujųjų metų rasti laiko ir geriems darbams, todėl Nacionalinis kraujo centras (NKC) dar šiais metais kviečia tapti kraujo donorais ir padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia.

Praėjusį penktadienį Vilniaus Rotušėje buvo pagerbti dosniausi Lietuvos kraujo donorai. Jau tradicija tapusio Nacionalinio kraujo centro šventinio vakaro metu susirinko keli šimtai žmonių – donorų dosnumo dėka pasveikę pacientai, patys donorai ir jų artimieji, žymūs sportininkai ir visuomenininkai, užsikrėtę donorystės idėja. Vakaras prasidėjo nuo jautraus Patricijos Šarknickaitės pasirodymo.

Pratybos, fizinis pasiruošimas, griežtas grafikas – tokia kiekvieno karinę tarnybą atliekančio lietuvio kasdienybė. Nepaisant sustyguotos dienotvarkės, kariai kas pusę metų tvarkingai išsirikiuoja į eilutę ir tampa kraujo donorais. Juokaujama, kad kario kraujyje glūdi išskirtinis komponentas – meilė ir atsidavimas šaliai.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centre kritiškai trūksta visų grupių kraujo, trečiadienį pranešė gydymo įstaiga. „Reikalinga skubi jūsų pagalba – atvykite padovanoti pacientams trūkstamo kraujo ir paraginkite tai atlikti kitus“, – rašoma Santaros klinikų pranešime. Jame taip pat teigiama, kad per dieną Santaros klinikų pacientams perpilama virš 200 vienetų įvairių kraujo komponentų. „Pagalbos laukia patys įvairiausi pacientai.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sudarė valstybės institucijų ekspertų, nevyriausybinių organizacijų darbo grupę, sieksiančią skatinti organų donorystę. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, grupė sudaryta Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva ir sieks keisti įstatyminę bazę, pritaikant kitų šalių patirtį, analizuos, kokios pagalbos reikia medikams, kuriems tenka ypatingai sunkus uždavinys kalbėti apie donorystę su pacientų artimaisiais.

Artėjant Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienai, Nacionalinis transplantacijos biuras kviečia prasmingo pokalbio apie mirtį. Pašnekovė – psichologė, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap.  „Žinote, būsiu atvira: ne kartą girdėjau, jog daug žmonių laukia donoro ir jų gyvybė priklauso tik  nuo to, ar artimiausiu metu bus paaukotas jiems tinkamas organas.

Prezidentūroje Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ kvietimu susirinko donorų artimieji, medikai, slaugytojai, pacientai ir organų donorystės skleidėjai. Padėkos renginyje įteiktos 24 padėkos už kilnų sprendimą ir besąlyginį atsidavimą. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė didžiulį palaikymą organų donorystei ir iškėlė ją kaip vieną svarbiausių sveikatos politikos prioritetų.

Kasmet antrąjį spalio šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena. Šiemet ši diena – spalio 12-oji. Visame pasaulyje šią dieną organizuojami įvairūs renginiai, akcijos, parodos ir bus pagerbiami donorai, jų šeimos ir medikai, kurie sunkiai dirba dėl kitų žmonių gyvybės.

Visuomet skaudu matyti sunkiai sergančius artimus žmones. Atrodo, kad galėtume padaryti bet ką, kad palengvintume juos užklupusias bėdas, net atiduotume dalelę savęs. Vidai (42 m.) ir Dariui (46 m.) Svetlikauskams, tai nėra tik skambi metafora. Susirgus vyrui, Vida nusprendė jį išgelbėti pati – dovanoti jam savo inkstą. Darius visą laiką gyveno Ukmergėje, o Vida – Varėnos rajone esančiame Matuizų kaime, bet kas vasarą vasarodavo pas močiutę Ukmergėje.

Nacionalinis transplantacijos biuras, koordinuojantis organų donorystės ir transplantacijos procesą, į pagalbą vėl pasitelkė orlaivio pilotus. Antradienį skrydžiui iš Kauno į Rygą kilo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sraigtasparnis. Iš Rygos į Lietuvos sveikatos universiteto ligoninę Kauno klinikas atskraidintas donorinis organas (inkstas) buvo transplantuotas čia laukusiam recipientui.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei už efektyvaus donoro identifikavimą, išlaikymą bei paruošimą ir informuoja, kad iš šio donoro buvo sėkmingai eksplantuoti kepenys, plaučiai ir širdis. Kepenys transplantuotos 41 metų moteriai, kuri donoro organo laukė 1,5 metų. Recipientės būklė gera. Širdis, neatsiradus tinkamų recipientų Lietuvoje, išsiųsta į Kroatiją ir transplantuota 60 metų vyrui.

Būdama studente Irma Juodienė galvojo, kad yra nemirtinga ir gyvenimas tęsis amžinai. Tačiau paprastas gripas privertė pakeisti šį įsitikinimą. Gripas komplikavosi ir moteriai nustojo veikti inkstai. Vienintele jos viltimi gyventi tapo šio organo transplantacija. Studentavimo laikais Irmos gyvenimas tekėjo įprasta vaga: ji studijavo, dirbo, džiaugėsi jaunyste, tad į užklupusį gripą nekreipė daug dėmesio ir manė, kad jis praeis savaime.

Viena diagnozė apvertė jaunos merginos gyvenimą. Gyvendama užsienyje Aistė Štaraitė sužinojo, kad jos širdis pavargo ir jai yra reikalingas transplantas. Po išgirstos diagnozės mergina grįžo į Lietuvą. Čia ji gyvena laukimu, o kol sulauks naujos širdies, krūtinėje plakimą palaiko dirbtinis skilvelis. A. Štaraitės diagnozė – širdies nepakankamumas.

Ką pasakytumėte, jeigu sužinotumėte, kad galite išgelbėti žmogaus gyvybę? Vienas žmogus po savo mirties galėtų suteikti naują gyvenimą ne vienam žmogui. Profesorius kardiologas Pranas Šerpytis mano, kad didžiausia kliūtis organų donorystės idėjos vystymuisi Lietuvoje yra nepasitikėjimas ir žinių trūkumas. Vieno žmogaus organai gali padėti septyniems žmonėms.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) atsiradęs donoras padovanojo gyvenimą trims vidutinio amžiaus lietuviams. Gavus mirusio donoro artimųjų sutikimą, recipientams, su viltimi laukusiems ne vieną mėnesį, transplantuoti inkstai ir kepenys. „Tam, kad užgesusi gyvybė taptų viltimi išgyventi kitam, neabejotinai reikalingas neišmatuojamas kilnumas.

Žmonės įpratę televizijos laidų ir renginių vedėją Arūną Valinską matyti juokaujantį su plačia šypsena veide. Tik nedaugelis žino, kad pramogų pasaulio grandas vaikystėje balansavo tarp gyvenimo ir mirties, o kiekviena nauja diena buvo tarsi dar vienas stebuklas. Laidoje „Visi mes žmonės“ A. Valinskas pasakoja, kad pirmą kartą ligoninėje atsidūrė dar trečioje klasėje. Tuomet pamokas vesdavo ligoninėje besilankantys mokytojai.

Lietuvoje neradus tinkamų recipientų donoro širdis ir plaučiai išgabenti į Kroatiją ir Vokietiją, pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. Anot jo, išsiaiškinus, kad Lietuvoje esančio donoro organai tinka ligoniams Kroatijoje ir Vokietijoje, reikėjo suderinti gydytojų chirurgų atvykimo laiką, kad komandos dirbtų tuo pačiu laiku. Šią savaitę į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę susirinko keturios medikų komandos, operacinėje dirbo beveik 30 žmonių.

Dabar su šypsena prie savęs glaudžianti savo dešimties mėnesių dvynukus, trakiškė Indrė Simonovienė dar prieš keletą metų net nebūtų pagalvojusi, jog ji taps pirmoji moteris Lietuvoje, susilaukusi dvynukų po organų transplantacijos. Ne tik už savo, bet ir savo berniukų gyvybes moteris iki šiol yra dėkinga mirusio šešiolikmečio vaikino motinai. Trakuose gyvenanti Indrė Simonovienė (27) čia yra įsikūrusi drauge su savo šeima.

Praėjusį savaitgalį Panevėžyje vyko 51-osios bėgimo varžybos „Senvagė 2019“. Šiuo renginiu prasidėjo „Lietuvos bėgimo taurės“ sporto renginių ciklas, kurio tikslas – propaguoti sveiką gyvenseną ir sportą. Renginiuose taip pat bus siekiama visuomenę plačiau informuoti organų donorystės tema. „Lietuvos bėgimo taurės“ renginiuose dalyvauja ir Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ narys Rimvydas Vekerotas. Bėgimo teikiamą malonumą vyras atrado po to, kai jam prieš 12 metų buvo persodinta donoro širdis.

Daug vaikų svajoja tapti superherojais ir išgelbėti tuos, kuriems būna sunku. 11-metis Liangas Yaoyi neturėjo jokių ypatingų galių, tačiau jo poelgis visus sužavėjo tiek, kad vaikas jau tapo istorinio įvykio dalyviu. Nuotrauka, kurioje medikai lenkiasi mirusiam pacientui, dažnai dalijamasi socialiniuose tinkluose, kaip herojiško elgesio pavyzdį.

Išgyvendami netektį ir nepamatuojamą skausmą, gedėdami mylimo žmogaus, artimieji dovanoja gyvenimą kitiems. Taip galima apibūdinti organų donorystės procesą – kai vienam žmogui mirus, viltis gyventi suteikiama net ne vienam, o keliems žmonėms. „Po tokių laidų, kaip „Lietuvos Garbė”, Nacionalinis transplantacijos biuras sulaukė didelio skaičiaus žmonių, apsisprendusių donorystei po mirties.

Pirmosiomis šio pavasario dienomis Kauno „Žalgirio“ arenoje į jau 11 kartą organizuojamą sveikatingumo, sveikos gyvensenos ir medicinos parodą „Sveikatos dienos 2019“ rinkosi visi, kam rūpi sveikata ir sveika gyvensena. Kasmet organizuojamoje parodoje galima susipažinti su sveikatos priežiūros, gydymo, reabilitacijos įstaigų teikiamomis paslaugomis, sveikatai ir sveikai gyvensenai skirtais gaminiais, produktais.

Apie ką pirmiausiai pagalvojate, išgirdę siūlymą duoti kraujo? Taip, šis ganėtinai paprastas, tačiau kilnus darbas gali išgelbėti gyvybę. Ir padėti galite ne tik avarijose sužeistiems, operuojamiems ar nelaimingų atsitikimų metu nukentėjusiems žmonėms – didžiulę paslaugą, tapdami kraujo donoru, galite padaryti ir patys sau.

Vilniaus medikai skambina pavojaus varpais ir prisipažįsta – švenčių jie laukia su dideliu nerimu. Santaros klinikų medikai praneša: šiuo metu ypatingai trūksta A teigiamos kraujo grupės, o per šventes prisikviesti kraujo donorų tampa sunku. „Vieniems Kalėdos – begalinis džiaugsmas, kitiems – tai nerimo metas. Šiandien dalinuosi savo ir kolegų medikų rūpesčiu – labai neramiai laukiame švenčių. Nesiliaujame svarstę, kas bus, jeigu prireiks kraujo pacientui, o jo nebus.

Ar žinojote, 1999 metais, Santaros klinikų medikai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo naudoti dirbtines širdis? Tai didžiulė pažanga medicinos srityje, kadangi Lietuvoje labai trūksta donorų. Pasak medikų, dirbtinė širdis yra tarsi tiltas laukiant donoro širdies.

Internete žmonės dalijasi įvairiomis savo gyvenimo akimirkomis – jame apstu gražius prisiminimus keliančių vaizdo įrašų, atostogas primenančių nuotraukų, ar kitų laisvalaikio praleidimo akimirkų. Vis dėlto visai neseniai socialiniuose tinkluose išplito jausmingas vaizdo įrašas, kurį žiūrėję sunkiai tramdė savo ašaras. Akimirkai Šv. Luko ligoninėje, Aidaho valstijoje, JAV, stojo tyla.