dienos pjūvis

Pirmadienį, po Europos Sąjungos paskelbtų sankcijų Rusijos centriniam bankui įsigaliojimo, rublio kursas krito daugiau nei 20 procentų. Vis daugiau užsienio įmonių sustabdo savo verslo veikimą Rusijoje, o rusai apgulė ne tik beužsidarančias parduotuves, bet ir bankus bei bankomatus. O ką šis ekonominis Rusijos krachas reikš Lietuvai? Kaip tai atsilieps mums? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ su Europos Parlamento nariu Andriumi Kubiliumi ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu.

Ukraina jau savaitę atlaiko Rusijos invaziją į savo teritoriją, o pasaulio lyderiai pripažįsta, kad nesitikėjo, tiek atkaklumo ir drąsos iš ukrainiečių. Vis dėlto politikai įspėja, kad Rusija kelia grėsmę toli gražu ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui.

Vladimiro Putino elgesys, sprendimai ir nepamatuota rizika – pasikeitę ir kitokie negu ankščiau, teigia Linas Kojala. Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas aiškino, kad pradeda nykti naratyvai, kuriais ankščiau V. Putinas galėjo neva pateisinti savo sprendimus. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ gynybos ekspertas Egidijus Papečkys aptarė ir Rusijos galimybes panaudoti branduolinį ar cheminius ginklus.

Vladimiras Putinas Ukrainoje sukėlė karą. Nors visoje Rusijoje, nuo Maskvos iki Sibiro, aktyvistai rengia protestus prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, gyventojai į gatves. neina masiškai protestuoti. Kodėl taip yra? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su buvusiu Lietuvos ambasadoriumi Rusijoje Remigijumi Motuzu ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį nurodė padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos Federacijos atžvilgiu. Tarptautinė įtampa yra smarkiai išaugusi dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, o šis V. Putino įsakymas neabejotinai dar labiau padidino nerimą.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos šaliai atsiliepė greitai ir skaudžiai – pirmadienį Rusijos rublis nuvertėjo jau beveik 30 procentų. Ekonomistai prognozuoja, kad per ateinančius mėnesius infliacija Rusijoje gali siekti net iki 70 procentų, o šalies negelbės net didžiulis centrinio banko rezervas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Rusijos rublis krito į istorines žemumas.

Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį nuvertėjo beveik 30 proc., kai virtinė pasaulio valstybių įvedė naujų, griežtesnių sankcijų Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą. Ekonomistai sako, kad per kelias savaites Vakarų taikomos sankcijos gali sukelti Rusijos finansų krachą.

Pastaraisiais metais Lietuvoje labai išryškėjo skirtingos lietuvių nuomonės įvairiais klausimas, todėl dauguma ekspertų ėmė teigti, kad susidarė „dvi Lietuvos“, tačiau sociologė Rūta Žiliukaitė aiškino, kad „Lietuvų“ yra daug daugiau. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ R. Žiliukaitė teigė, kad dvi Lietuvos – tik dvi ryškiausiai išsiskiriančios nuomonės, kurių didžiausias konflikas išryškės rinkimų ciklo metu.

Pasaulį supurčiusi žinia apie karą Ukrainoje kelia nerimą ne tik dėl saugumo, bet ir kainų šuolio. Naftos kainos penktadienį toliau kyla Rusijos agresijos prieš Ukrainą fone ir jau pasiekė beveik 100 dolerių už barelį. Tad kaip karas Ukrainoje paveiks Lietuvos energetiką? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su energetikos ekspertu Vidmantu Jankausku ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu. Naujausią informaciją apie įvykius Ukrainoje rasite čia.

Rusijos priešpriešai su Ukraina tapus kariniu konfliktu, vis daugiau kalbama apie kibernetinių atakų galimybę, kuri gresia Lietuvai. Šalyje jau padidintas saugumo rizikos lygis, o kibernetinio saugumo ekspertas teigia, kad juodžiausiame scenarijuje Lietuva būtų atkirsta nuo pasaulio. Kad plataus masto atakos yra įmanomos rodo ir istorija, kai be elektros likdavo šimtai tūkstančių gyventojų, sutrikdavo bankų veikla.

Panašu, kad po 80 metų pasaulis ir vėl stovi ant didžiulio karo slenksčio. Vakarų šalys antradienį paskelbė Rusijai griežtas finansines sankcijas dėl agresijos prieš Ukrainą ir Rytų Ukrainoje suformuotų teritorinių darinių pripažinimą. Kremlius žada atsaką, „adekvatų, bet nebūtinai simetrišką“. Tuo metu Ukraina jau skelbia nepaprastąją padėtį ir šaukia daugiau nei 36 tūkst. rezervininkų.

Kai kurios šalys skiepija ketvirtąja vakcinos nuo koronaviruso doze, tačiau Lietuva šiuo keliu žengti neketina. Svarstoma, kad vakcina nuo COVID-19 rizikos grupėms priklausantys asmenys bus skiepijami kasmet, panašiai, kaip nuo gripo. Virusų tyrinėtojas svarstė, kad vakcinų daugeliui gyventojų gali prireikti, jei atsirastų nauja viruso atmaina, kuri keltų grėsmę ir anksčiau persirgusiems ar vakcinuotiems žmonėms. Tačiau, pasak jo, dabar skaičiuoti vakcinos dozes yra paprasčiausiai kvaila.

Lenkija pusei metų sumažino PVM tarifą kurui, tad lietuviai į kaimyninę šalį patraukė ne tik pigesnės dešros, bet ir pigesnio benzino ir dyzelino. Tą jau pajautė pasienio regione esančios degalinės, kurių apyvarta šiomis savaitėmis krito per pusę. Ir nors verslininkai dar nekalba apie uždaromas degalines, tačiau jau imasi trumpinti darbo laiką ir puse lūpų užsimena, kad gali tekti atsisakyti dalies darbuotojų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį įsakė savo šalies kariuomenei „palaikyti taiką“ Maskvos remiamuose separatistiniuose regionuose Rytų Ukrainoje, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pripažino jų nepriklausomybę.

Lietuvoje kyla ne tik maisto produktų, bet ir degalų kainos – kai kuriose degalinėse litras benzino kainuoja daugiau nei pusantro euro. Ekspertų teigimu, degalų kainą kelia ir neramus geopolitinis kontekstas bei Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmė. Pasak jų, jei Kremlius galiausiai nuspręstų pradėti invaziją, kuro kainos Lietuvos degalinių švieslentėse iškart šoktų į viršų.

Nesibaigiantys protestai Lietuvoje ir nepasitenkinimo demonstravimas net ir per valstybines šventes rodo, kad lietuviai yra be galo susikaldę. Kuo toliau, tuo labiau žmonės darosi vis piktesni, tačiau taip ir neaišku, kas tai iš tiesų lemia. Ar dėl to kalta pandemija, karantinai? Gal ekonominė žmonių padėtis? Kodėl lietuvių tauta negeba kalbėti vienu balsu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su sociologe Rūta Žiliukaite ir ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene.

Panašu, kad koronaviruso situacija Lietuvoje netrukus pasieks lūžį ir įžengsime į popandeminį laikotarpį. Visgi ekspertai pabrėžia, kad prie to, kad omikron atmainos banga praėjo lengviau, daug prisidėjo visuomenės imunizacija, o teiginys, kad omikron yra panašus lengvumo kaip sloga ar gripas, yra nesąmoningas ir klaidingas. „Situacija Lietuvoje atkartoja kitų šalių patirtis vyraujant omikron viruso atmainai.

Šiais laikais karas kariaujamas ne tik mums visiems įprastais ginklais. Šią savaitę Ukrainos Gynybos ministerija, ginkluotųjų pajėgų sistemos ir du valstybiniai bankai tapo kibernetinės atakos, galbūt susijusios su Rusija, taikiniais. Tuo metu Lietuvos centrinis bankas nurodė šalies bankams būti pasiruošusiems galimam elektros tiekimo nutraukimui ir kibernetinėms atakoms.

Lietuvoje kyla ne tik maisto produktų, bet ir degalų kainos. Kaimyninė Lenkija pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą sumažino ne tik maistui, bet ir kurui, tad neretas tautietis pas kaimynus važiuoja ne tik pigesnės dešros, bet ir pigesnio benzino ir dyzelino.

Pasaulis, atrodo, po truputį atsikvepia ir žvelgia į gyvenimą po koronaviruso pandemijos. Paskutinė ryškesnė jo atmaina – omikron – privertė valstybes įvesti griežtesnius ribojimus, tačiau besibaigianti omikron banga gali reikšti atlaisvinimus. Ne išimtis ir Lietuva, Vyriausybėje diskutuojama, kada būtų galima panaikinti ribojimus. Premjerės patarėja pažymi, kad į normalų gyvenimą įžengsime tik tuo atveju, jei neatsiras nauja grėsminga viruso atmaina.

Rusija antradienį pranešė, kad dalis netoli Ukrainos dislokuotų pajėgų pradeda grįžti į savo bazes, Maskvai prie Ukrainos sienų sutelkus dešimtis tūkstančių karių išprovokavus būgštavimus dėl galimos invazijos. Ar tai reiškia, kad Vladimiras Putinas pasiduoda? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su buvusiu užsienio reikalų ministru, diplomatu Antanu Valioniu ir VU TSPMI docente, vadove Margarita Šešelgyte.

Vasario 16-ąją dalis žmonių rinksis ne tik švęsti valstybinę šventę, bet ir išreikšti nepasitenkinimą valdžia. Tikėtina, kad protestuotojų sostinėje nebus daug, tačiau šalinininkai įsitikinę, kad tik tokia forma jie gali būti išgirsti. Pastariesiems valdantieji kritikos negaili, esą tokiam dialogui, galinčiam baigtis neramumais, paaukoti valstybines šventes – per didelė kaina.

Lietuvoje metų pabaigoje daugiausia brango maistas visoje Europos Sąjungoje, tačiau valdantieji nelinkę reguliuoti maisto produktų kainų ir kištis į laisvąją rinką. Tą padarė kaimyninė Lenkijoje, kurioje nuo vasario panaikintas PVM maistui.

Šalį sukrėtę protestai neketina liautis – mitingų taikiniu tapo valstybinės šventės. Kita stotelė bus Vasario 16-oji, kai protestuos ne tik „Šeimų sąjūdis“, bet ir antimitinguotojai. Praėjo daugiau nei 10 metų nuo tada, kai prie Seimo prapliupo riaušės, kurias policija malšino guminėmis kulkomis.

Išaugusi infliacija kerta per gyventojų kišenes ir valdžia ieško būdų, kaip augančių kainų smūgį sušvelninti. Nors Vyriausybė pasiūlė sumažinti PVM šildymui, galutinis sprendimas gali būti priimtas tik kovą, tiesa, jis būtų taikomas atbuline data. Idėjų, kaip padėti kylančių kainų smaugiamiems gyventojams, turi ir prezidentas.

Užsienio valstybės jau garsiai kalba, kad netrukus atšauks koronaviruso ribojimus ir įžengs į gyvenimą po pandemijos. Kalbos, kad netrukus COVID-19 taps įprasta liga pasigirsta ir Lietuvoje. Premjerės patarėja teigia, kad artimiausiu metu jau gali būti priimti sprendimai dėl atšaukiamų ribojimų, o virusų tyrinėtojas pažymi, kad koronavirusas ateityje gali tapti sezonine liga, panašia į gripą.

Britų premjeras Borisas Johnsonas paskelbė apie vyriausybės planus mėnesiu anksčiu atšaukti visus ribojimus, įskaitant ir teisinį įsipareigojimą saviizoliuotis. Kad situacija gali pasikeisti ir Lietuvoje, prakalbo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kuris teigė, kad jau pavasarį į koronavirusą galbūt pradėsime žvelgti kaip į įprastą ligą.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Seimui pateikė siūlymus didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Prezidento siūlymus mažinti infliacijos pasekmes valdantieji kritikuoja, o ir patys projektai dar negreitai pasieks Seimo salę – idėjos kitą savaitę šaukti neeilinę Seimo sesiją galiausiai atsisakyta.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir siaubą varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu valstybė turi būti solidari su savo piliečiais ir jiems padėti. Jis siūlo didinti neapmokestinamų pajamų dydį dirbantiesiems ir išdalyti vienkartines išmokas skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms: pensininkams, daugiavaikėms šeimoms.

Lietuvos konfliktas su Kinija nemažėja, o tik aštrėja. Dėl nesutarimų su Kinija verslai jau bėga iš Lietuvos. Ko dar galime sulaukti? Kiek tai kainuos Lietuvos valdtybei ir gyventojams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentu Sigitu Besagirsku ir Seimo nariu Andriumi Bagdonu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Tuo metu kai JAV bando maksimaliai spausti Rusiją, nerimaudama, kad ši puls Ukrainą, Kremliaus vadas Vladimiras Putinas ieško užtarimo pas savo galingąją partnerę tarptautinėje arenoje – Kiniją. Olimpinių žaidynių atidarymo dieną jam pavyko išgauti Xi Jinpingo palaikymą NATO „nesiplėtimo“ klausimu, o tai gali iš esmės pakeisti geopolitinę situaciją pasaulyje.

Lietuvai sustabdžius „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, Aliaksandro Lukašenkos režimas pranešė, kaip keršys mūsų šaliai. Baltarusijos premjeras sako pateikęs Lietuvai savo siūlymą, o jei atsakymo nebus, neįsileis traukinių iš Lietuvos. Tuo metu visas pasaulis toliau sulaikęs kvapą laukia, kam prie Ukrainos sienų ryšis Vladimiras Putinas, o Rusijos veiksmai kelia nemenką baimę ir dėl Baltijos valstybių saugumo.

Jau šiandien Pekine įvyks iškilminga žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija, duosianti oficialų startą svarbiausiam žiemos sporto renginiui. Į Kiniją Lietuva šiemet siunčia rekordinę sportininkų delegaciją – 13 olimpiečių. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ragina visus palaikyti mūsiškius ir džiaugtis net nedidelėmis jų pergalėmis.

Gyventojai ir įmonės skaičiuoja kelis kartus padidėjusias išlaidas tiek šildymui, tiek elektrai ir dujoms. Dėl to Vyriausybė galiausiai pažadėjo artimiausiu metu gyventojams laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centriniam šildymui ir karštam vandeniui, skirti daugiau pinigų saulės elektrinių įsirengimui.

Šalį sukrėtę protestai neketina liautis – mitingų taikiniu tapo valstybinės šventės. Kita stotelė bus Vasario 16-oji, kai protestuos ne tik „Šeimų sąjūdis“, bet ir antimitinguotojai.

Jau šį trečiadienį Vyriausybė žada priimti sprendimą dėl galimybių paso sustabdymo. Dalį visuomenės supriešinusi kovos su COVID-19 pandemija priemonė daugeliui politikų ir medicinos specialistų jau atrodo nebereikalinga dėl šalyje plintančios omikron atmainos, kuria užsikrečia ir paskiepyti asmenys. Tiesa, dalis politikų mano, kad kai kuriuos ribojimus išlaikyti yra būtina.

Dėl omikron atmainos fiksuojant susirgimus ir tarp paskiepytųjų, o ligos eigai tapus lengvesne, pastaruoju metu imta abejoti galimybių paso reikalingumu. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad sprendimą dėl galimybių paso sustabdymo Vyriausybė turėtų priimti trečiadienį.

Kol viso pasaulio akys nukreiptos į galimą karinį konfliktą Ukrainoje, susidariusia situacija gali pasinaudoti Kinija, kuri virš Taivano jau pasiuntė dešimtis karinių naikintuvų. Pasak saugumo ekspertės Eglės Murauskaitės, dialogas tarp Maskvos ir Pekino vyksta nuolat, ir nors ne visi Kinijos bei Rusijos interesai sutampa, abi didžiosios galios siekia sumažinti Vakarų ir konkrečiai JAV dominavimą tarptautinėje arenoje.

Socialdemokratų garbės pirmininkas, PSO atstovas Vytenis Povilas Andriukaitis mano, kad reikia atsisakyti galimybių paso, kadangi ir paskiepyti, ir nepaskiepyti žmonės gali vienodai pernešti ir užsikrėsti koronavirusu. Tokie jo žodžiai nustebino konservatorių Paulių Saudargą, kuris tikina, kad tokie V. P. Andriukaičio žodžiai yra neatsakingi.

Prieš aštuonerius metus Rusija aneksavo Krymą ir prorusiškų separatistų rankomis įžiebė karą Rytų Ukrainoje. Visgi tuomet Kremlius dengėsi „žaliaisiais žmogeliukais“, Donecko ir Luhansko teroristais ir Krymo „referendumu“. Vladimirui Putinui prireikė aštuonerių metų, kad nesidangstydamas prie Ukrainos sienos sutelktų šimtatūkstantinę kariuomenę ir ginklų žvanginimu grasintų Ukrainos nepriklausomybei.

Lietuvoje mušami užsikrėtimo koronavirusu rekordai, o bene daugiausiai židinių nustatoma mokyklose. Serga ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, tad neretai iškyla problemų, kadangi nėra kam gyvai mokyti sveikų vaikų. Ekspertai jau siūlo bent trumpam pereiti į nuotolinį mokymą. Kad šis pasiūlymas svarstytinas, sutinka ir politikai, tačiau pabrėžia, kad situacijos buvo galima išvengti, jei mokyklos būtų buvusios tinkamai paruoštos viruso plitimo pavojui.

Pekino žiemos olimpiada prasidės jau visai netrukus. Vasario 4-20 dienomis vyksiančiame didžiausiame žiemos sporto renginyje, kurį transliuos TV3 kanalų grupė, dalyvaus 90 nacionalinių olimpinių komitetų bei 2900 geriausių sportininkų iš viso pasaulio, o tarp jų – ir 13 Lietuvos sportininkų. Kaip seksis šiai rekordinei Lietuvos rinktinei? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte.

Lietuvoje ketvirtadienį fiksuotas dar vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejų rekordas – praėjusią parą nustatyta 10630 naujų COVID-19 atvejų. Dėl išaugusio sergamumo kai kurie ekspertai jau siūlo naujas pandemijos valdymo priemones, pavyzdžiui, svarstyti nuotolinio ugdymo grąžinimą. Tuo metu kitos Europos šalys pradeda atlaisvinti koronaviruso ribojimus.

Koronaviruso pandemija, migrantų krizė, konfliktas su Kinija, Baltarusija, neapsisprendimas dėl Taivano atstovybės, situacija prie Ukrainos sienų – tai tik dalis problemų, keliančių galvos skausmą valdžiai. Bet ar pavyks vidaus ir užsienio konfliktuose skęstančiai valdžiai išspręsti susikaupusias problemas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su konservatoriumi, Europos Parlamento nariu Andriumi Kubiliumi ir socialdemokratu, Seimo nariu Gintautu Palucku.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad NATO reakcija priklausys nuo Rusijos veiksmų prie Ukrainos sienų ir Baltarusijoje. Jis pabrėžė, kad pagrindinis pavojus dabar kyla ne Lietuvos, o Ukrainos saugumui, o stipri Ukraina gali tapti neįkandamu riešutu Rusijai, kuri, pasvėrusi visas galimybes, gali nuspręsti nesiimti neapgalvotų karinių veiksmų.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį paskelbė, kad Vakarų valstybės yra visiškai vieningos užkirsti kelią potencialiam Rusijos puolimui prieš Ukrainą. Visgi iš Vakarų Europos sostinių siunčiami prieštaringi signalai. Aukštas Vokietijos karininkas pareiškė, kad Putinas yra vertas pagarbos, o Krymas liks Rusijoje. Po šių žodžių jam teko pasitraukti.

Rusija jau kurį laiką prie Ukrainos sienos yra sutelkusi šimtus tūkstančių karių ir technikos. Ukraina ir Vakarai baiminasi, kad Kremlius įsiverš į Ukrainą ir taip prasidės didžiausias karinis konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo metų. Visgi pirmasis šūvis kol kas nepaleistas, nors ekspertai svarsto, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas karo pradžiai gali pasirinkti simbolinę dieną.

Vokietija rodo absoliutų nenorą sustiprinti Rusijos agresijos stabdymo elementų dėl 3 priežasčių, teigė diplomatas Antanas Valionis.  Kokios tai priežastys A. Valionis atskleidė tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Pone Valioni, ar iš tikrųjų Vokietija ar Prancūzija – tos didžiausios valstybės – yra silpnoji Europos grandis ir nėra linkusios veltis į realų karinį konfliktą su Rusija? Kol kas čia nėra kalbama apie karinį konfliktą, mes turėtume atsargiau vartoti šiuo...

JAV prezidentui Joe Bidenui siūloma dislokuoti papildomus karinius dalinius ir karinės technikos Rytų Europoje ir Baltijos šalyse, skelbia „New York Times“. Pažymima, kad tai būtų esminis pokytis nuo jo santūrios pozicijos Ukrainos atžvilgiu ir Rusijos atgrasymo nuo tolimesnių agresyvių veiksmų siekio demonstravimas, neturintis precedento kelis dešimtmečius.