dienos pjūvis

Saugumo situacija regione išlieka įtempta. Baltieji rūmai skelbia, kad Rusija bet kuriuo metu gali įsiveržti į Ukrainą. Prie Ukrainos sienos Rusija jau kurį laiką yra sutelkusi gausias karines pajėgas, kurias, anot JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno, dar gali padidinti. Visgi veiksmas vyksta ne tik prie Ukrainos sienos. Vasarį Baltarusijoje Minskas ir Maskva rengs plataus masto karines pratybas. Visa tai vyksta besitęsiančių Vakarų ir Rusijos derybų fone.

Sostinės gyventojus šokiravo už gruodį gautos šildymo sąskaitos – per metus kainos šoktelėjo 1,5 ar net 3 kartus. Ekspertai sako, kad dideles kainas vilniečiai turės kęsti ir toliau, kol miestas nenulips nuo dujų adatos. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Ketvirtadienį Seime žlugo idėja privalomai skiepyti medikus ir socialinius darbuotojus – paskutiniam etape valdantiesiems neužteko balsų. Konservatorė Paulė Kuzmickienė pripažįsta, kad buvo nustebinta tokių balsavimo rezultatų ir tikina, kad privalomi skiepai būtų buvusi veiksminga pandemijos valdymo priemonė, kurios reikia šiandien. Visgi politikė neatmetė galimybės, kad projektas dar grįš į Seimo darbotvarkę.

Seime ketvirtadienį žlugo bandymas įteisinti privalomus skiepus medikams ir socialiniams darbuotojams. Kodėl valdantiesiems nepavyko priimti šio projekto? Ar privalomų skiepų idėja dar gali grįžti? Apie šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuos du Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai: Regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis ir konservatorė Paulė Kuzmickienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nors užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičiai muša rekordus, ligoninių užimtumas išlieka stabilus. Ekspertai sako, kad turime kelias savaites, per kurias pamatysime, ar pildosi reanimacijos lovos ir ar reikia įvesti griežtą karantiną. Jų teigimu, norint, kad sveikatos sistema nepalūžtų, trumpas ir griežtas karantinas būtų naudinga priemonė. Specialistai taip pat ragina nenumoti ranka į omikron atmainą, kuria, kaip skelbiama, sergama lengviau.

Seimui atmetus dalies valdančiųjų iniciatyvas liberalizuoti alkoholio prekybos ir reklamos tvarką, valdančiajai koalicijai priklausantys Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos atstovai sako pasigedę paramos iš didžiausios, konservatorių, frakcijos. Ir tai – tik vienas iš įtampą koalicijos viduje keliančių sprendimų.

Vyriausybė nusprendė iki kovo atidėti galimybių pasą vaikams. Ekspertai teigia, kad toks valdžios sprendimas reiškia, kad vaikams galimybių pasas tikriausiai niekada nebus taikomas ir nuspręsta ne skatinti vaikų vakcinaciją, o tiesiog leisti jiems persirgti ir taip įgyti imunitetą. Specialistų nuomone, galimybių paso nereiks ne tik vaikams – pavasarį ši priemonė apskritai gali būti panaikinta, nes nebeteks prasmės.

Nuo pirmadienio šalyje įsigaliojus naujoms COVID-19 pandemijos valdymo priemonėms, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė platesnį komentarą. Nuo pirmadienio keičiasi saviizoliacijos tvarka, renginiuose tampa privalomi respiratoriai, įsigalioja pokyčiai išduodant nedarbingumo pažymėjimus.

Praėjusią savaitę Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu vykęs protestas sukėlė aibę diskusijų. Ne vienas nerimavo, kad protesto vaizdus Rusija gali panaudoti savo propagandai skleisti, tačiau Ainius Lašas teigė, kad tai neturėtų stabdyti nuo protestų.  Kauno technologijos universiteto dekanas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad, jei dėl šios priežasties neleisime žmonėms protestuoti, elgsimės dar blogiau.

Šią savaitę Lietuvoje turėtų būti įteisinti privalomi skiepai medikams ir socialiniams darbuotojams. Ekspertai ir politikai apgailestauja, kad nepavyko pasiekti susitarimo su švietimo bendruomene ir mano, kad mokytojai taip pat turėtų atsidurti tarp profesijų, kurioms būtų privalu pasiskiepyti nuo koronaviruso. Visgi specialistai nemano, kad Lietuvoje suveiktų dar didesnis botagas – privalomas skiepijimas visiems vyresniems gyventojams.

Vilniuje praėjusią savaitę vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Renginyje prie Seimo dalyvavo minia žmonių, tarp jų apie 750 protestuotojų, nešinų vėliavomis ir įvairiais plakatais, kurie nušvilpė kalbas sakančias premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen taip, kad aikštėje net nesigirdėjo, ką jos sako. Kliuvo ir Laisvės premiją, skirtą bažnyčios kronikos bendradarbiams, atsiėmusiai vienuolei.

Po kelių metų turėtų kilti dyzelino ir benzino akcizai, o tai reiškia, kad kils ir kuro kainos. Tai viena iš priemonių, kuria siekiama sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir taip kovoti su klimato krize. Visgi ūkininkams taikoma lengvata įsigyti „žaliąjį“ dyzeliną lieka, nors įsigyti jo ūkininkai galės mažiau. Žemės ūkio ministras gina šią lengvatą, tikina, kad jos panaikinimas stipriau smogtų ne patiems ūkininkams, o patiems vartotojams. Gruodį Seimui pateiktos Akcizų įstatymo pataisos.

Kątik prasidėję 2022 metai gali pažerti išbandymų ne tik politiniais ar pandemijos valdymo, tačiau ir ekonominiais klausimais. Šiaurės Amerikoje ir Europoje kylanti infliacija skatina ekspertų kalbas apie artėjančią krizę, o verslus ir žmones gąsdina kylančios energetikos kainos. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad šiandien didžiausia rizika šalies ekonomikai yra per dideli žmonių lūkesčiai dėl kylančių atlyginimų.

Tokio Sausio 13-osios minėjimo dar nebuvo. Prie Seimo susirinkę protestuotojai prieš skiepus ir valdžią nušvilpė kalbas sakančias premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen taip, kad aikštėje net nesigirdėjo, ką jos sako. Kliuvo ir Laisvės premiją, skirtą bažnyčios kronikos bendradarbiams, atsiėmusiai vienuolei.

Lietuvoje plintant omikron atmainai, valdžia ėmėsi naujų pandemijos valdymo priemonių. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė atidėti galimybių pasą vaikams iki kovo, operacijų vadovo sprendimus dėl naujų izoliavimosi, respiratorių dėvėjimo ir kitų tvarkų valdant koronaviruso pandemiją Sveikatos apsaugos ministerija žada paskelbti iki kitos savaitės pradžios. Kitą savaitę į Seimo posėdžių darbotvarkę grįžta ir privalomų skiepų medikams ir socialiniams darbuotojams klausimas.

Šildymo sąskaitas už gruodį gavę vilniečiai šokiruoti – skaičiai jose lyginant su pernai metais pašoko pusantro ant net tris kartus. Tačiau gyventojų gaunamos naujos šokiruojančiai didelės sąskaitos už būsto šildymą gali būti tik problemų pradžia. Kiek dar kainos gali šokti į viršų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovu Valdu Lukoševičiumi.

Pastaruoju metu Lietuvoje rekordiškai pabrango elektra, dujos, degalai, taip pat sparčiai brangsta maisto produktai. Valdžia tikina, kad taip pat auga pensijos ir kitos išmokos. Tačiau ar tikrai žmonėms užtenka pinigų būtiniausioms reikmėms? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Praėjusiais metais prie Finansų ministerijos veikianti ekspertų grupė išnagrinėjo įvairias mokestines lengvatas ir galimus jų pokyčius. Planuojama, kad jau šiemet kai kurie mokesčių įstatymai bus pakeisti. Taigi kuriems gyventojams ir kokie mokesčiai padidės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su finansų ministre Gintare Skaiste. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Trąšos pastaruoju metu tapo plačių politinių diskusijų klausimu, tačiau jų svarba Lietuvai daug didesnė, nei tik JAV paskelbtos sankcijos „Belaruskalij“. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad mineralinės trąšos yra pagrindinė dedamoji, jei norima gauti derlių. Ir nors tarptautinės institucijos spaudžia Lietuvą mažinti trąšų naudojimą žemės ūkyje, ministro teigimu, Lietuvos žemės ūkis be trąšų yra utopija.

Sausį Seimo nariai grįš į parlamento posėdžių salę pratęstai rudens sesijai. Vienas pirmųjų projektų, kuris 2022-aisiais guls ant parlamentarų darbo stalo – automobilio taršos mokestis. Nors Laisvės partijos atstovai nevengia viešumoje kritikuoti koalicijos partnerių parengtos idėjos, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas užtikrintas – pirminėje stadijoje palaikymo projektui Seimo salėje pakaks.

Vidaus reikalų ministerija siūlo pratęsti nepaprastąją padėtį pasienio ruože su Baltarusija, nors pastarosiomis savaitėmis fiksuojama vis mažiau atvejų, kai nelegalūs migrantai bando kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną ir patekti į šalies teritoriją. Praėjusią savaitę iš Lietuvos buvo išsiųsti 98 savanoriškai į Iraką grįžti sutikę migrantai.

Lietuvoje per metus rekordiškai brango maisto prekės, o kai kurie produktai brango daugiau nei du kartus. Smarkiausiai kilo daržovių kainos, o tai, anot žemės ūkio ministro, lėmė tai, kad Lietuvoje neužsiauginame tiek, kiek suvartojame. Kainų šuolį išgyvena ir Lenkija, tačiau kaimyninės valstybės valdžia ketina pusei metų naikinti maistui taikomą PVM. Visgi lietuviai lenkų pavyzdžiu nepaseks ir šį sprendimą vadina populistiniu.  Labiausiai Lietuvoje per metus brango daržovės.

Įtampa tarp Lietuvos ir Kinijos nemažėja. Dvišaliai santykiai nugarmėjo į žemumas, Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Šis sprendimas ne juokais įsiutino Pekiną, o mūsų šalies verslas vis garsiau prabyla, kad komunistinis Kinijos režimas nusitaikė į itin skaudžią vietą – trukdo pramonės gamybai, kurios eksportas pastaraisiais metais šoko į neregėtas aukštumas. Nuostoliai esą gali būti ir milijardiniai.

Kai kurie maisto produktai pernai pabrango dvigubai. Bulvių kaina 2021-aisiais, lyginant su 2020-aisiais, išaugo 120 proc., kopūstų 100 proc. Apie dar didesnį kainų šuolį kalba ir ūkininkai, kurie baiminasi, kad netekus baltarusiškų trąšų, jie gali netekti 20–30 proc. derliaus.

Lietuvoje taršiausias yra transporto sektorius, kurio į aplinką išmetamus teršalus valdžia ketina pažaboti įvedusi metinį automobilių taršos mokestį. Visgi tai tik trečdalis visų į aplinką išmetamų klimato atšilimą sukeliančių dujų. Norėdama pažaboti klimato krizę, Aplinkos ministerija nusitaikė į ne vieną sritį ir ketina čia imtis ekologinių pokyčių. Praktiškai kiekviena aplinkosauginė reforma palies ir kasdienį kiekvieno lietuvio gyvenimą. „Teršalų ir problemų Lietuvoje yra tikrai daug.

2022-ieji metai Lietuvos gyventojus pasitiko pakilusiomis elektros ir dujų kainomis. Nuo naujųjų dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu. Tai kaip reikiant patuštins kai kurių gyventojų pinigines ir kai kuriems gali tekti sukti galvas, kaip išgyventi. Bet gal valdžia imsis mažinti kainas? Ko tikėtis lietuviams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad nors pokalbiai tarp Rusijos ir Vakarų švelnina įtemptą situaciją prie Ukrainos sienos, esminių problemų tai nesprendžia. Pasak jo, Rusijos ultimatumai yra sunkiai įgyvendinami, o įtempta situacija regione leidžia kalbėti apie nuolatinį amerikiečių karių dislokavimą Lietuvoje.

Kol kinai grūmoja kumščiu, Lietuva savo nuomonės nekeičia – ir toliau palaiko Taivaną, jo atstovybės neuždaro. Tuo tarpu Kinija savo grasinimus perkelia į ekonominę erdvę. Lietuvos verslininkai jau skaičiuoja patirtus nuostolius dėl Kinijos sankcijų, o tuo metu Vyriausybė siūlo finansines pagalbos priemones nukentėjusioms įmonėms.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paruošė mokyklų tinklo pertvarkos planą, pagal kurį 5-8 klasėse nebeliks jungtinių klasių, bus pertvarkomos mažos mokyklos. Tai sukėlė kai kurių tėvų pasipiktinimą, tačiau ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad jai svarbiausia kokybiškas vaikų ugdymas, o ne tėvų „pagraudenimai“. Apie tai švietimo, mokslo ir sporto ministrė kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. 2022 metais turėtų pradėti galioti mokyklų tinklo optimizavimo reforma.

Rusija žvangina ginklais Ukrainos pasienyje. Jeigu Kremlius nuspręstų įsiveržti į Ukrainą, ekspertai regi didžiausią karinį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulio karo. Pašliję santykiai su Kinija kelia grėsmę ne tik šalies verslui, bet ir nacionaliniam saugumui – regima galimybė, kad gali padaugėti Pekino koordinuojamų kibernetinių atakų. Nerimo kelia ir prie Lietuvos sienų vykstantį migrantų krizė, kurią organizuoja vis labiau su Rusija besiintegruojanti Baltarusija.

Sausio mėnesį Seimui bus teikiamas automobilių taršos mokestis, kuris turėtų įsigalioti nuo 2023 metų. Nuo tų pačių metų penkis kartus didės jau priimtas sąvartynų mokestis, augti turėtų ir kuro akcizai, o nuo 2024 metų dyzelino ir benzino akcizas turėtų suvienodėti. Visos šios priemonės skirtos kovoti su klimato krize, tačiau kiek tai atsilieps gyventojų piniginėms.

Visame pasaulyje sparčiai plintant koronaviruso omikron atmainai apie griežtesnes COVID-19 pandemijos valdymo priemones kalba ir Lietuva. Nors galutinį sprendimą dar turės priimti Seimas, Vyriausybė jau pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Be to, vis dažniau pasigirsta kalbos apie karantino įvedimą.

2021-ieji Lietuvai nebuvo lengvi metai. Šiemet mūsų šalį vargino užsitęsęs COVID-19, vykdydamas hibridinę ataką į kampą Lietuvą spaudė diktatorius Aliaksandras Lukašenka, įsiplieskė konfliktas su Kinija, kilo skandalas dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, o galiausiai užgriuvo infliacija. O kas laukia kitąmet? Ar Lietuvos laukia sunkūs 2022-ieji? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paruošė mokyklų tinklo pertvarkos planą, pagal kurį 5–8 klasėse Lietuvoje turėtų nebelikti jungtinių klasių, taip pat bus pertvarkomos mažos mokyklos. Tad panašu, kad 2022-ieji bus mokyklų permainų metai. Tad kaip ir kas tiksliai keisis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuva gali pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir įvesti privalomą skiepijimą. Visgi privaloma vakcinacija būtų taikoma ne visiems gyventojams, o tik dirbantiems konkrečiose srityse. Seimo narė Jurgita Sejonienė palaikytų ir visos visuomenės privalomą skiepijimą. Visgi ekspertai nėra dideli šios idėjos entuziastai.

Naujausi Lietuvos gyventojų surašymo duomenys rodo pavojingą tendenciją – per 10 metų Lietuvoje nebeliko tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus. Taip pat matyti, kad gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta. Tačiau senstant visuomenei, vis mažėja darbingų asmenų, kurie galėtų uždirbti pensijas. Kaip spręsti šią problemą, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ svarstė ekonomistas Romas Lazutka.

Jau ne pirmą savaitę pasaulio lyderiai reiškia susirūpinimą dėl galimos Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė virš 100 tūkst. karių bei išsiuntė reikalavimus Jungtinėms Valstijoms ir NATO nusibrėžti raudoną liniją ir nebesiplėsti toliau į Rytus.

Šios žiemos šventės yra antrosios, kurias Lietuva ir pasaulis sutinka esant koronaviruso grėsmei. Visgi jos visiškai kitokios nei pernai, kadangi šalyje nėra įvestas „juodas“ karantinas.

Vyriausybė nustatė kriterijus, kada galimybių paso ribojimai būtų švelninami arba išvis naikinami. Ekspertai pabrėžia, kad geriausiu atveju to galime tikėtis tik vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje, tačiau visas kortas gali sumaišyti ne tik omikron, bet ir naujos koronaviruso atmainos, kurios egzistuoja jau dabar, tik mes apie jas dar nieko nežinome.

Naujausi Lietuvos gyventojų surašymo duomenys rodo pavojingą tendenciją – per 10 metų Lietuvoje nebeliko tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus. Taip pat matyti, kad gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta. Tad kokie iššūkiai dėl to laukia? Apie tai naujienų portalo laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su VU profesoriumi, sociologu, ekonomistu Romu Lazutka ir ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Atrodo, kad Lietuva gali pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir įvesti privalomą skiepijimą. Visgi privaloma vakcinacija būtų taikoma ne visiems gyventojams, o tik dirbantiems konkrečiose srityse.

Sauliaus Skvernelio su bendražygiais kuriama demokratų partija „Vardan Lietuvos“ stojasi ant kojų ir pervilioja narius iš kitų partijų. Demokratų gretos pildosi ne vienos partijos sąskaita, tačiau labiausiai kenčia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Politikos ekspertės tikina, kad nors S. Skvernelio partijos startas sėkmingas, šauti šampano demokratai vis dar negali, o valstiečius raminantis Ramūnas Karbauskis turėtų rimtai sunerimti, nes pas S. Skvernelį perbėgantys partiečiai gali ...

Naujoji koronaviruso atmaina – omikron – jau Lietuvoje. Specialistai pabrėžia, kad ji daug labiau užkrečiama nei kitos viruso atmainos, o tai gali ateityje lemti ir mušamus dienos užsikrėtimų atvejų rekordus. Ir nors omikron atmaina nesergama daug sunkiau nei užsikrėtus kitais viruso variantais, ekspertai pažymi, kad naujoji atmaina vis tiek gali lemti ligoninių apgultį. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį Lietuvoje oficialiai fiksuoti pirmieji omikron atmainos atvejai.

Infliacija Lietuvoje stebino per visus 2021-uosius. Gyventojai tai pajuto savo kailiu, kai kiekvieną mėnesį prekių ir paslaugų kainos nemažėjo, o tik didėjo. Prognozuojama, kad metų pabaigoje infliacija gali pasiekti ir dviženklį skaičių. Ką tai reiškia? Ar jau laikas sunerimti, kad mums smogs ekonominė krizė? Ko laukti ateinančiais metais? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistais Mariumi Dubnikovu ir Indre Genyte-Pikčiene.

Trečiadienį Lietuvos oficialiai patvirtinti pirmieji koronaviruso omikron atmainos atvejai. Vyriausybė posėdžio metu patvirtino kriterijus, kada galimybių paso ribojimai galėtų būti sušvelninti arba atšaukti. Šias temas naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas Gytis Dudas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesutiko priimti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio prašymų atsistatydinti. G. Landsbergis atsistatydinimo pareiškimą I. Šimonytei išsiuntė dar penktadienį, M. Skuodis – sekmadienį. Abu ministrai prašė būti atleisti dėl baltarusiškų trąšų „Belaruskalij“ skandalo, kuris kilo praėjusią savaitę.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį pareiškė neatmetanti galimybės visai Vyriausybei atsistatydinti dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Pasak premjerės, sprendimą dėl Vyriausybės ateities lems tai, kaip ji pati vertins situaciją. Bet ar tikrai Vyriausybė atsistatydins ir bus sudaryta nauja? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariais Pauliumi Saudargu ir Gintautu Palucku.

Konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusį trečiadienį pranešė esą pasirengę atsistatydinti, kai, įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės prekių tranzitas per Lietuvą nesustojo. G. Landsbergis sako, kad jo sprendimas atsistatydinti yra rimtas.

Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės paskelbė diplomatinį Pekino žiemos olimpinių žaidynių boikotą. Tai reiškia, kad į didžiausią žiemos sporto renginį nevyks šalių vadovai ir aukšti pareigūnai. Lietuvoje iš kai kurių Seimo narių skamba raginimai imtis dar griežtesnių priemonių ir į žaidynes nevykti ne tik politikams, bet ir svarbiausiems dalyviams sportininkams.