Pokalbis su dvasininku – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Kodėl jūs buvote atleisti? Kokios pagrindinės priežastys? Ar teisingai suprantu, kad jūs tiesiog smerkiate Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir jums nepatiko patriarcho Kirilo pozicija, kuri palaiko Putino invaziją?
Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad dabar jau yra atleisti ne 3, o 7 dvasininkai, kurie arba yra nušalinti, arba išeina patys dėl tos pačios priežasties. Bet netgi grįžtant prie tų pačių trijų, kurie buvo išskirti – mane, kunigą Vitalį Dauparą ir kunigą Vitalijų Mockų – vienintelė priežastis, kuri mus jungia yra tai, kad mes visi pasisakėme prieš karą Ukrainoje, visi trys pasmerkėme Rusijos agresiją ir visi pasmerkėme patriarcho Kirilo poziciją, kuri yra šios vadinamosios specialiosios karinės operacijos palaikymas.
Jis pamoksluose teisina šią „specialiąją karinę operaciją“, jis įteikė ikoną su palaiminimu vieno iš dalyvaujančių Rusijos kariškių gvardijos vadovui, ir mes pasmerkėme šitą paramą. Mes taip pat prašėme metropolito leisti mums pamaldų metu nevadinti jo didžiuoju ponu ir mūsų tėvu. Iš pradžių mums tai buvo leista, bet paskui kažkuo pasikeitė aplinkybės ir mes visi trys buvome atleisti.
Kokia yra padėtis Lietuvos stačiatikų bendruomenėje? Kaip dvasininkai žiūri į tai, kas vyksta Ukrainoje?
Nuo pirmosios karo dienos visiems kunigams buvo liepta nekalbėti niekaip šia tema nei už, nei prieš – niekaip. Jeigu kreipiasi žurnalistai, siųsti juos pas Vitalijų Mockų, kuris pirmas ir kalbėjo viešai. Dėl to daug kas, stengdamiesi vykdyti šitą metropolito įsaką, tyli šia tema ir nieko nekalba.
Kalbant apie parapijiečius – aišku, čia nėra jokios sociologinės apklausos ar kažko panašaus, kad įvertintume visas parapijiečių nuotaikas, tad čia galima tik spėlioti. Paprasčiau yra su dvasininkais, kurie bendrauja tarpusavyje. Kovo 16 dieną turėjome dvasininkų pasitarimą, ką daryti, kaip reaguoti į šitą situaciją. Pasisakė skirtingi dvasininkai ir mūsų, tų 7 dvasininkų, kurie atleidžiami arba patys išeina, įspūdžiui didžioji dalis dvasininkų arba teisina šį karą, nes buvo netgi tokių, kurie rašė man asmeniškai, kad palaikau Banderą, kad man bus gėda, kai paaiškės tiesa apie Ukrainos karą, arba yra atskira kategorija – žmonės, kurie sako, kad negalime žinoti tiesos, nes visur yra tik melas, propaganda, ir negalime sužinoti, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje. Aš manau, kad tai irgi yra karo teisinimas.
Mūsų įspūdžiu, daugelio nuotaikos yra tokios. Bet, žinoma, negali visų mauti ant vieno kurpaliaus. Ir tarp neišėjusių dvasininkų yra žmonių, kurie turi normalų, žmonišką požiūrį į tai, kas vyksta, kurie smerkia šitą karą ir kurie nepritaria patriarcho Kirilo pozicijai. Bet visgi ta atmosfera mums ir buvo labai skaudi, dėl ko kilo visas konfliktas.
Netgi mes su savo antikarine pozicija buvome spaudžiami. Mane „protino“ 3 ar 4 skirtingi kunigai, tos žinutės yra mano telefone. Tokį spaudimą jautė ir kiti kunigai, ir tai buvo to viso konflikto pradžia. Galų gale, mums atrodė, kad tai yra nekrikščioniška veidmainystė. Normalu, kad rusų bendruomenė Lietuvoje yra didelė, ten yra skirtingų pažiūrų žmonių, yra ir skirtingų nuomonių.
Bažnyčia nėra politinė partija, bažnyčia neturi primetinėti visiems tos pačios nuomonės. Mūsų pozicija kaip tik ir buvo, kad turi būti aiškiai atskirta, kad tai, ką patriarchas kalba politiškai, mūsų niekaip neįpareigoja, ir, kita vertus, mes iš moralinės pusės negalime tylėti, kai Ukrainoje žūsta žmonės, kai vyksta tokia tragedija. Mes kaip dvasininkai negalime tylėti ir apsimetinėti, kad ten nevyksta blogis.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
