dienos komentaras

Vis dar prisirinkdami pilnas pintines baravykų grybautojai išbando visokias kulinarines fantazijas. Tačiau, ar visi būdai valgyti baravykus saugūs ir kiek teisingi teiginiai, kad baravykais galima apsinuodyti ne prasčiau nei žalsvosiomis musmirėmis? Kalbame TV3 Žinių studijoje su dietologe Jūrate Dobrovolskiene. Tai jau kelinta savaitė lietuviai iš miško grįžta pilnomis pintinėmis baravykų. Tai kiek iš tiesų sveika jų valgyti? Baravykai taip pat kaip ir mėsa dozuojami.

Rekordinis nustatytų užsikrėtimų skaičius verčia griebtis už galvų. Ko ketina imtis sveikatos apsaugos ministras, kad suvaldytų spartų antplūdį kalbamės TV3 Žinių studijoje su Aurelijumi Veryga. Ministre, šiandien 138 susirgimo atvejai – tai yra baisu. Išties galima sakyti, kad reikia už galvos griebtis, bet kažkokių papildomų ribojimų nėra. Ar čia rinkimų laukiam? Nesutikčiau, kad nėra tų papildomų ribojimų.

Pavargę po karantino ir vėl gresiant naujiems suvaržymams žmonės dairosi į galimybes keliauti ir pailsėti šiltose ir saulėtose šalyse. Tačiau ar tikrai šiemet galėsime išvykti į užsienį? Apie tai TV3 Žinių studijoje kalbamės su Lietuvos turizmo asociacijos vykdomąja direktore Milda Plepyte-Rainiene. Žmonės jau išsiilgę kelionių ir girdėjome, kad jau nuo šio savaitgalio jau atnaujintos kelionės į Kiprą.

Užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiui augant, sveikatos apsaugos ministras laisvina kaukių dėvėjimą – nuo šiol sėdint kavinėje prie stalo jų dėvėti nereikia.  Kaip vertinti epidemiologinę situaciją šalyje, kalbėjome su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene. Laba diena, visai neseniai sėdėjome šitoje pat studijoje ir kalbėjom, kiek daug tų koronaviruso atvejų ir tai buvo 32 atvejai per parą.

Visi Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo nariai sulaikyti arba išvaryti iš šalies, išskyrus Nobelio literatūros premijos laureatę Sviatlaną Aleksijevič. Kokių dar veiksmų imsis Aleksandras Lukašenka? Kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriumi Šarūnu Liekiu.

Nelegalias šunų fermas savaitgalį siaubusios gyvūnų gerovės organizacijos dabar kyla į kovą su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir dėl jos nekompetencijos kreipėsi net į Vyriausybę. Dėl gyvūnų kankinimo veiksmų imasi policija ir prokuratūra. Kas lemia tokį žiaurumą ir ko turime imtis, kad sustabdytume suįžūlėjusius šunų kankintojus, klausiame Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos direktorės Jurgitos Gustaitienės. Sveiki.

Po vakarykščio taikaus protesto Minske ir kituose Baltarusijos miestuose – sekė ne tik brutalių sulaikymų kupinas vakaras, bet ir neramus pirmadienis. Šiandien neuniformuoti asmenys Minsko centre į mikroautobusą įgrūdo ir išsivežė Sviatlanos Cichanouskajos kolegę Maryją Kalesnikavą, o šalyje nesiliauja protestai – pirmadienį ir Baltarusijos valstybiniame universitete.

Žalgirio mūšio laimėjimas – ne tik graži proga džiaugtis ir jį minėti. Ką iš tiesų jis mums reiškė?  Kokia dabar būtų Lietuva, jeigu būtume jį pralaimėję kalbame su Vilniaus universiteto rektoriumi, istoriku Rimvydu Petrausku. Kaip tik šiuo metu Lenkijoje minimos 610-osios Žalgirio mūrio laimėjimo metinės.

Kasdien skelbiant vis naujas šalis, iš kurių grįžus bus privalomas 14 dienų karantinas, garsiau prabylama ir apie naują koronaviruso bangą. Dar daugiau – nauji susirgimai pasipila žaibiškai. Tad, ar derėtų mums važiuoti atostogų į kitas šalis ir kada tikėtina antroji banga? Kalbame su imunologe, profesore Aurelija Žvirbliene. Medikai sako, kad jau ruošiasi antrajai bangai.

Po metų darbo atsiskaitydamas Lietuvos gyventojams prezidentas Nausėda tikina esantis kitoks nei jo pirmtakai – esą stengiasi kalbėti su žmonėmis neįžeidinėdamas ir pagarbiai.  Prezidentas savo darbais didžiuojasi ir išskiria tik vieną klaidą – ministro Jaroslavo Narkevičiaus paskyrimą. Visgi politologai  pasigenda griežtesnio šalies vadovo žodžio.

Nors pastaruoju metu lietūs su audromis kiek nurimo, penktadienį vėl žadamas griaustinis su žaibais. Jei audrų metu buvome raginami saugotis, stiprus vėjas su žaibais kelia ne mažesnį pavojų. Kaip elgtis perkūnijos metu, klausiam fizikos mokslų daktaro, profesoriaus Edmundo Kuokščio. Laba diena, tai pastaruoju metu siaučia griaustiniai, žaibai ir taip toliau. Dabar artimiausiu metu ir vėl jų praneša.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seime perskaitė pirmąjį savo metinį pranešimą. Maždaug pusvalandžio trukmės kalboje šalies vadovas paleido keletą strėlių politikams, esą „atsakomybės kartelė jau nuleista iki dugno“. Visgi valdantieji čia neįžvelgė kritikos sau. Politologai Nausėdos pranešimą vertina dvejopai. Kaip vertinti pirmąjį prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą? Kalbame su politikos apžvalgininku Virgiu Valentinavičium. Išgirdom pirmąjį prezidento Nausėdos metinį pranešimą.

Artėjantį ilgąjį Velykų savaitgalį valdžia uždraudė vykti į kitas savivaldybes, o prie įvažiavimų į miestus išsirikiuos šimtai policininkų. Apie naujausias detales ir įvestą tvarką kalbame su Policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla. Sveiki, komisare. Tai kaip mes galėsime keliauti ar nekeliauti per Velykas ir nuo kada tie ribojimai įsigalioja? Laba diena, tai apribojimai keliauti ar judėjimo apribojimai įsigalioja nuo šio penktadienio 20 valandos.

Siaučiant koronavirusui šalyje, Lietuvos emocinio klimato atliktas tyrimas rodo dramatiškai pablogėjusią žmonių emocinę būseną. Kaip ir kodėl karantinas veikia psichologinį klimatą, ką galėjome daryti kitaip ir kokie bus dabartinės būklės padariniai, kalbėjome su psichiatru Linu Slušniu.

Seimas nepatvirtino algų priedų medikams opozicijai užblokavus valdančiųjų projektą. Prezidentas Nausėda tokį Seimo darbą pavadino fiasko ir pareiškė, kad kalti – visi. Dalis apžvalgininkų prezidento pareiškimą vadina populizmu. Kas kaltas ir kas populistas – klausiame politologo Tomo Janeliūno. Sveiki. Sakote, kad jums šlykštų ir gėda dėl Seimo, kuris nesugebėjo antradienį patvirtinti atlyginimų priedų medikams.

Dėl viruso pasikeitė mūsų gyvenimas įvairiose srityse. Nemažai verslų sustabdė savo veiklą, žmonės praranda darbus, algas. Kokia Lietuva liks po koronaviruso, ar Vyriausybės skiriami pinigai verslo gelbėjimui pinigai pasieks darbuotojus ir kaip koronavirusas paveiks paprastus žmones kalbame su ekonomistu Romu Lazutka.

Pirmadienio rytą startavo nuotolinis vaikų mokymas iš namų. Visgi, neapsieita be problemų – mokymuisi skirti tinklalapiai nuo pat ryto nebeveikė. Ko ketina imtis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kalbame su ministru Algirdu Monkevičiumi. Laba diena, tai šiandien prasidėjo nuotolinis mokymas ir pasipylė skundų, kad nuotolinio mokymo platforma nulūžo, elektroninis dienynas nepasiekiamas.

Koronavirusui siaučiant visame pasaulyje, daugiau dėmesio turėtume skirti viruso sukeltai ekonominei krizei ir galvoti apie ateitį, įspėja Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Ką ir kaip valstybė turėtų planuoti, kad neatsidurtume visiškoje ekonomikos duobėje, su ekonomistu R. Kuodžiu aptarta „Dienos komentare“. Sveiki, pone Kuodi, teigiate, kad koronaviruso sukeltos ekonominės krizės akivaizdoje mes per mažai imamės žingsnių, galvodami apie ateitį.

Prezidentas Nausėda giria Vyriausybės ir Seimo patvirtintą 2,5 milijardo eurų ekonomikos gelbėjimo planą. Ar tikrai tas planas išgelbės? Klausiame finansų ministro Viliaus Šapokos. Ministre, patvirtintas 2,5 milijardų ekonomikos gelbėjimo planas.

Jau trečiadienį švęsime prieš tris dešimtmečius iškovotą Lietuvos laisvę. Tačiau net ir dabar Lietuvoje netrūksta nusivylusių žmonių, sakančių, kad „ne už tokią Lietuvą kovojome”. Apie tai, už kokią Lietuvą kovojome ir kiek ano meto viltys atitinka šiandienę tikrovę, klausiame Kovo 11-osios akto signatarės Rasos Juknevičienės. Sveikinu jus Kovo 11-osios proga. Esate Nepriklausomybė Akto signatarė, viena iš tų žmonių, kuri savo rankomis išvadavo mus iš sovietinės okupacijos.

Graikijoje aštrėja pabėgėlių drama, pareigūnai kulkomis stabdo į salas iš Turkijos plūstančias valtis su žmonėmis, o Ankara vis garsiau kaltina graikus žudant pabėgėlius. Tuo pat metu Sirijoje verdant mūšiams didėja ir tiesioginės turkų ir rusų karinio konflikto grėsmė.

Sveikatą kuruojantys parlamentarai penktadienį į Seimą išsikvietė sveikatos apsaugos ministrą ir klinikų atstovus aiškintis, kaip valstybė pasirengusi galimam koronaviruso protrūkiui – ar tarnybos tinkamai reaguoja, ar užteks ligoninėms personalo ir lovų sergantiems. Ką sužinojo politikai, kalbėjome su Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininke Asta Kubiliene. Ponia Asta, pirmasis koronavirusas atvejis jau nustatytas, kaip elgtis visuomenei? Vieni panikuoja, kiti elgiasi ramiai.

Pasaulį kaustantis koronavirusas verčia skelbti ekstremalią situacija ir mūsų šalyje. Nors pas mus nenustatytas nė vienas koronoviruso atvejis, panika jau prasidėjo. Kiek iš tiesų reikia baimintis šio viruso ir kaip saugotis mums patiems, kalbėjome su profesoriumi Vytautu Usoniu.  Žmonėms kyla vis didesnis nerimas dėl koronaviruso. Lietuvoje Vyriausybė jau kalba apie ekstremalios situacijos paskelbimą, be to, premjeras Saulius Skvernelis atšaukė atostogas.

Visame pasaulyje plintant koronavirusui, įkalinusiam tūkstančius žmonių kruiziniuose laivuose ir viešbučiuose, Lietuvos sveikatos viceministras Algirdas Šešelgis ramina Lietuvos gyventojus. Ar tikrai galime būti ramūs ir turime aiškius atsakymus, apie tai kalbėjome su viceministru A. Šešelgiu. Užsikrėtusiųjų koronavirusu pasaulyje jau daugiau kaip 80 tūkstančių. Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė, kad reikia ruoštis pandemijai.

Iš kasmet vykstančios Miuncheno saugumo konferencijos Lietuvos atstovai grįžo nekokios nuotaikos. Buvo pabrėžiama Kinijos grėsmė, o agresyvios Rusijos klausimas arba apeinamas, arba skambėjo kaip raginimas gerinti santykius su Maskva. Kur link mus veda šių metų Miunchenas – studijoje klausėme politologo Lino Kojalos. Miuncheno saugumo konferencijoje, pasibaigusioje prieš kelias dienas, matėme, kad dėmesys Kinijai didėja, jos grėsmei, o Rusijos – kaip tik mažėja.

Koronavirusui toliau plintant, vis garsiau kalbama ne tik apie tiesioginę jo grėsmę – mirtį, bet ir dėl šios priežasties galimai kilsiančią ekonominę krizę. Kiek tokie nuogąstavimai realūs, klausiame ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės. Girdime, kad mūsų verslininkų siunčiamų prekių eksportas į Kiniją mažėja. Kalba ir mėsininkai, kad galbūt jau ne tiek siųs, žmonės vis mažiau parsisiunčia iš Kinijos.

Premjeras Saulius Skvernelis neatvirauja dėl savo žmonos įsidarbinimo bendrovės „Orlen” dukterinėje įmonėje, nors visuomenei kyla klausimų. Ar tokie ir kiti premjero įvaizdžio negerinantys dalykai nesutrukdys jo tolimesnei politinei karjerai, apie kurią jis pats kalba vis atviriau, TV3 Žinių Dienos komentare klausiama paties premjero Sauliaus Skvernelio.

Nerimsta aistros valdančiųjų padangėje. Daug diskusijų kilo paaiškėjus, kad premjero Skvernelio žmona įsidarbino lenkų koncerne „Orlen“. Koncerno valdoma naftos perdirbimo įmonė Mažeikiuose po Skvernelio susitikimų su Lenkijos politikais sulaukė nuolaidų krovinių gabenimui „Lietuvos geležinkeliais“ ir sėkmės valstybiniuose elektros rezervo konkursuose mūsų šalyje. Tikindamas, kad ši informacija – nieko tokio, Ramūnas Karbauskis viešina informaciją apie buvusio ministro Roko Masiulio ryšius.

Lietuvių turistus Kaliningrade verbuoja Rusijos specialiosios tarnybos. Tai – viena iš antradienį įvardytų grėsmių Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitoje. Lietuvos žvalgyba taip pat kalba apie stiprėjantį ginklavimąsi Rusijoje, ypač Kaliningrado srityje. Esą šalia mūsų nuolat daugėja karinių laivų ir formuojasi naujos divizijos.  Tiesa, ne visos mūsų pareigūnų nustatytos grėsmės pateikiamos viešoje ataskaitoje.

Ramūnas Karbauskis paskelbė duomenis apie buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio esą proteguotus asmenis ir įvairių susisiekimo ir energetikos sričių vadovų ryšius su buvusiu ministru. Karbauskis taip pat informavo, kad kreipiasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Kur gali nuvesti valstiečių lyderio įtarimai, įvertino Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, politologas Vytautas Dumbliauskas.

Prieš kelias savaites kilusi aplinkos teršėjų banga nenuslūgsta iki šiol. Dar daugiau – didėja it sniego gniūžtė. Kodėl tai vyksta ir dėl kokios priežasties tiek daug verslininkų bando sukčiauti – ar aplinkosaugininkai žiūri pro pirštus? Kalbame su buvusiu aplinkos viceministru, aplinkosaugininku Linu Jonausku. Po „Grigeo“ pasipylė visas būrys teršalų – ir į Nerį plastikas, Kėdainiuose cukraus gamybos atliekos.

Seimo opozicija renka parašus, inicijuodama apkaltą parlamentarei Irinai Rozovai, įtariamai neskaidriais ryšiais su Rusijos diplomatais. Rozovos istorijos tyrimas jau dvejus metus dūla Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Ar opozicijos planas surengti apkaltą Rozovai nesibaigs taip pat, kaip ir Mindaugo Basčio istorija? Kalbamės su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nare Dovile Šakaliene.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, pietavęs už ministerijai pavaldžių įstaigų pinigus, pažeidė įstatymą. Tai po tyrimo paskelbė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Pats Narkevičius nesijaučia padaręs nusižengimą, o sprendimą žada skųsti. Iš pareigų trauktis jis ir toliau neketina, nors prezidentas ir vėl kartoja, kad joms Narkevičius yra netinkamas. Kaip vertinti aistras kaitinančią situaciją dėl ministro Narkevičiaus ir kuo tai pasibaigs, kalbame su politologu Kęstučiu Girniumi.

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus klausimas sukūrė naują įtampos foną tarp prezidento ir premjero. Nausėdos patarėjas premjero atžvilgiu leido sau net tokius epitetus, kaip: „nesąmonė, nusišnekėjimas, žemas lygis”. Kaip tai vertinti, kalbėjome su socialdemokratų lyderiu Gintautu Palucku. Prezidento ir Vyriausybės aštrus apsikeitimas nuomonėmis pastaruoju metu perėjo į diskusiją apie tautinę diskriminaciją nacionaliniu pagrindu.

Ir geriausias, ir skaudžiausias Dakaras. Taip galima apibūdinti šiemetinį Vaidoto Žalos ir Sauliaus Jurgelėno pasirodymą. Lietuvos ekipažas tapo pirmuoju Baltijos šalių istorijoje laimėję greičio ruožą sunkiausiose pasaulio lenktynėse. Tačiau kokia katė perbėgo varžybų pabaigoje, kai lūžo ratas prie pat finišo? Kaip reagavo pagrindinės ralio žvaigždės, kai jiems iš po nosies pergalę pirmame etape nuskynė mažai kam žinomi lietuviai? Klausiam pačių lenktynininkų. Varžybos su siurprizais.

Pats žiemos vidurys, tačiau Lietuvoje pakvipo pavasariu. Klimato anomalijos neramina ir klimatologus, o lietuvaičiai vis dar svarsto, ar šiemet sulauksime tikrosios žiemos. Apie klimato anomalijas kalbėjome su klimatologu profesoriumi Arūnu Bukančiu. Saulė šviečia, pavasariu kvepia, o žiemos vidurys. Kaip vertinate tokius oro pokyčius?  Jau ne pirma tokia žiema ir ne pirmas sausis. Per šį pastarąjį 30-metį, galima sakyti, tai antra tokia šilta žiema.

Šią savaitę gripas jau nusinešė pirmąją auką. Medikai užsimena, kad yra ir daugiau sunkios būklės ligonių. Specialistai sako, kad per savaitę sergamumas gripu išaugo bene ketvirtadaliu. Koks į Lietuvą šiemet atkeliavo gripas ir kada galime tikėtis didžiausios jo bangos, kalbame su Vilniaus universiteto profesoriumi infektologu Arvydu Ambrozaičiu. Profesoriau, šią savaitę gripas jau nusinešė pirmąją auką – 53-ejų metų vyrą.

Apokaliptiniai nuogąstavimai dėl Trečiojo pasaulinio karo šiek tiek priblėso. Tačiau kokiems scenarijams ruošiasi Lietuva, atsižvelgdama į nestabilumą Vidurio Azijoje? Apie tai TV3 studijoje kalbama su premjero patarėju nacionalinio saugumo klausimais Arnoldu Pikžirniu.

Tragiškos ir grėsmingos žinios iš Artimųjų Rytų. Irano režimas naktį raketomis apšaudė karines amerikiečių bazes Irake. Ten nuo sprogimų slėpėsi ir Lietuvos kariai, o netrukus mįslingomis aplinkybėmis Teherano pašonėje vos pakilęs ore sprogo Ukrainos lėktuvas su beveik 200 keleivių. Panašu, kad ilgus mėnesius tarp Vašingtono ir Teherano augusi įtampa pasIekia virImo temperatūrą.

Prezidento Nausėdos pateiktos Žvalgybos įstatymo pataisos, plečiančios žvalgybos tarnybų galias, gali kirstis su žmogaus teisėmis ir prieštarauti žvalgybos esmei, sako teisininkai ir politikai. Ką apie tai mano Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis? Kalbamės „TV3 žinių“ studijoje.

Kilus sąmyšiui ir gatvėse susiformavus spūstims ir dėl to, kad nuo Naujųjų pašalintos žaliosios rodyklės prie šviesoforų, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako,  kad metams rodykles būtų galima sugrąžinti.  Tačiau, ar tai išspręstų problemą ir kodėl per 5 metus, kurie buvo duoti šiam nuėmimui, savivaldybė galiausiai susidūrė su nesklandumais, kalbėjome su sostinės vicemeru Vytautu Mitalu.

Nuo Naujųjų gyventojams didėja elektros kaina, dėl to vartotojai perspėjami nedelsti ir skaitiklių rodmenis deklaruoti iki šių metų pabaigos. Tačiau nuo Naujųjų brangs ne tik elektra. Juk laukia ir nauji mokesčiai. Kokie bus ateinantys 2020 metai – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Nuo sausio 1-osios brangsta elektra, degalai, panašu, irgi, laukia nekilnojamojo turto ir automobilių mokestis.

Antradienį prasidės šventinis Kalėdų maratonas. Tiesa, iki šiol didžioji dalis gyventojų vis dar tebedūzgia, ieškodami dovanų ir vaišių prekybos centruose. Ką iš tiesų reiškia Kūčios ir kaip derėtų joms pasiruošti, kalbėjome su kunigu Ričardu Doveika. Kas yra Kūčios ir kodėl apskritai jas švenčiame?  Aš manau, kad Kūčios kyla būtent iš Kalėdų, nes tai yra vigilija, vakaras.

Vilniaus miesto valdžiai uždegus žalią šviesą daugiafunkcio centro su nacionaliniu stadionu statybai, sprendimas sulaukė kritikos. Legendinis futbolo treneris Algimantas Liubinskas tvirtina, kad statomas stadionas bus per mažas, o daugybė kitų aplink stadioną numatytų statinių yra nereikalingi. „Dienos komentare“ svečiavosi buvęs Lietuvos vyrų futbolo rinktinės treneris A. Liubinskas. Vilniaus savivaldybė nusprendė, kad statys stadioną. 22 hektarų plote bus 15 tūkst.

Po dviejų savaičių sueis 5 metai, kai Lietuvoje yra įvestas euras. Daugybė žmonių ir toliau ilgisi lito, o eurą tebesieja su augančiomis kainomis. Nors įvedant eurą Lietuvos bankas žadėjo, kad kainos nekils, dabar jau pripažįsta, kad euras prisideda prie brangimo. Apie euro įneštus pokyčius TV3 studijoje kalbėjome su ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene  Netrukus bus euro įvedimo jubiliejus.

Praėjo profesinė advokatų diena. Sveikinu advokatus ir linkiu jiems ir jų klientams kantrybės, nes panašu, kad jos prireiks. Praėjo keletas mėnesių nuo to laiko, kai advokatai ėmė grasinti nebeteikti valstybės garantuojamų advokato paslaugų dėl valstybės sukaupto įsiskolinimo už paslaugas. Tuo metu atrodė, kad tiek Vyriausybė, tiek Teisingumo ministerija juos išgirdo, suprato, kad žmonėms reikalingą teisinę pagalbą vienaip ar kitaip reikia garantuoti.

Valstietė Agnė Širinskienė užsimojo naujam kirčiui prieš Seimo pirmininką Pranckietį, valdantieji bandė nuleisti kartelę norintiems patekti į Seimą, žvangėjo ietys ir dėl ministro Jaroslavo Narkevičiaus. Kaip tai vertinti ir kas gi vyksta iš tiesų, kalbėjome su BNS vyriausiuoju redaktoriumi Vaidotu Beniušiu. Ponia Agnė Širinskienė tikina, kad reikia ne tik atimti apsaugą iš Seimo pirmininko, bet ir išbraukti iš valstybės vadovų.

Vilniaus universitetas ir pedagogai lieja nepasitenkinimą esama padėtimi švietimo sistemoje, o štai visai neseniai paskelbti 15-mečių mokyklinių pasiekimų rezultatai rodo, kad esame viena labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje. Taip pat prastai vertinami ir lietuvių paauglių skaitymo įgūdžiai. Apie tai, kas lemia prastesnius gebėjimus, kalbėjome su Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos nariu, literatūros ekspertu Arūnu Šileriu.

Londone vykusiame NATO lyderių susitikime teko įveikti nemenką įtampą, kilusią po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žodžių apie tai, kad „NATO ištiko smegenų mirtis“. Lietuvai gali kelti nerimą ir Macrono noras draugauti su Rusija, kurią oficialiai norima įvardinti kaip galimą grėsmę. Apie tai, kaip NATO lyderiams sekasi susitarti, kalbėjome su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Tomu Janeliūnu.