darius masionis

Likus pusmečiui iki Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, pramonės atstovai nori išgirsti atsakymus, iš kur kitąmet Lietuva gaus elektros energijos. Raminama, kad be elektros mūsų kraštas tikrai neliks - užsienio rinkos jos gali pasiūlyti gerokai daugiau, nei reikia Lietuvai. "Mes nežinome, iš kokių valstybių, kokį kiekį ir už kokią kainą Lietuva rengiasi gauti elektros energijos, kai bus uždaryta IAE, laiko liko maždaug pusmetis.

Antrą savaitę po avarinio sustabdymo ir pradėto remonto elektros energijos negaminant Ignalinos atominei elektrinei (IAE), iš Latvijos Lietuva importuoja daugiausia elektros energijos – 34 mln. kilovatvalandžių (kWh). „Didžiausias Latvijos elektros energijos gamintojas „Latvenergo“ šiuo metu pradėjo eksploatuoti naują dujų turbiną. Dabar Latvija galėtų tiekti iki 67,2 mln. kWh per savaitę, jeigu tik būtų poreikis“, –  sakė AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Darius Masionis.

Šiandien AB „Lietuvos energija“ valdyba, tebesitęsiant šalies ūkio nuosmukiui, pritarė elektros perdavimo kainos, tarifo ir jų taikymo tvarkos pakeitimams. Elektros energijos  perdavimo kaina nuo 2009 metų liepos 1 d. bus sumažinta iki 2,2 ct/kWh. Šiuo metu galiojanti elektros perdavimo kaina yra 2,4 ct/kWh. Bendrovės valdybos nustatyti tarifai įsigalios Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) paskelbus tarifus teisės aktų nustatyta tvarka.

Jau net energetikos ministras Arvydas Sekmokas sunerimo, kad „Leo LT“ gali savavališkai išparduoti ir valstybės turtą. Be kitų objektų, kėsinamasi į „Lietuvos energijai“ priklausantį, visai Lietuvai energetikus rengiantį mokymo centrą. Jo pastatai verti poros dešimčių milijonų litų. Pastarosiomis dienomis su „Leo LT“ susiję įvykiai veja vienas kitą.

Vasarį vykęs bendrovės „Lietuvos energija“ persikraustymas iš pagrindinės būstinės, esančios Vilniuje, Žvejų g. 14, į gretimą jai priklausantį pastatą A.Juozapavičiaus g. 13 ir ketinimas išnuomoti ištuštėjusias patalpas gali būti neteisėti. 2008 metų liepos 2-ąją priimtuose „Lietuvos energijos“ įstatuose įrašyta, kad bendrovės valdyba, priimdama sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė nei 15 mln. litų, nuomos, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą.

„Lietuvos energija“ valdybos sprendimu, 2009 m. investicijoms skirta 120 mln. litų. Didžiausia investicinių lėšų dalis numatyta perdavimo tinklo transformatorių pastočių statybai, rekonstrukcijoms, elektros perdavimo linijų atnaujinimui ir strateginiams elektros jungčių projektams bei Kauno hidroelektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės modernizavimui ir plėtrai.

„Lietuvos energija“ praneša optimizuojanti bendrovės nekilnojamojo turto valdymą, mažinanti sąnaudas ir atsisakanti su tiesiogine elektros perdavimo operatoriaus užduotimi nesisijusių veiklų. Taip tikimasi sutaupyti apie pusę milijono litų eksploatacinių išlaidų per metus. „Tai bendrovės veiklos efektyvinimo programos dalis. Veiklos išgryninimas - itin svarbus šios programos aspektas“, - sako Darius Masionis, „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas, generalinis direktorius.

„Leo LT“ pasamdyti ekonomistai suka galvas, kaip dvi veikiančias, kartu sudėjus per 2 mlrd. litų kainuojančias Kauno ir Kruonio elektrines taip įkainoti, kad jų vertė būtų beveik tokia, kaip vieno viešojo transporto Vilniuje talonėlio - 2 litai. - Tokių nesąmonių, kad Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė kainuotų 1 litą, negali būti, - išgirdęs žurnalistės klausimą, rėžė buvęs Kruonio HAE direktorius Vaclovas Spudulis.

Gedimino Kirkilo Vyriausybė, tylint arba net pritariant tuometei opozicijai, pavertė Lietuvos žmones nepagydoma godumo liga susirgusio klano donorais, leido energetikais virtusiems prekeiviams į valias sunkti syvus iš krašto ūkio ir jo gyventojų. Šiandien Konstitucinis teismas pradeda nagrinėti „Leo LT“ bylą. Ar vartojate elektros energiją? Į šį klausimą teigiamai atsakytų 99,9 proc.

Vilniaus vertybinių popierių biržoje antradienį daugelio akcijų kainos smuktelėjo, o prekyba išliko gana vangi - didesnio investuotojų dėmesio sulaukė Ūkio banko ir SNORO vertybiniai popieriai, tačiau ir jų apyvarta buvo mažesnė nei po 1 mln. litų. OMXV indekso vertė sumažėjo 0,85 proc., iki 189,55 punkto. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 2,28 mln. litų, iš jų 1,349 mln. litų teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.

„Lietuvos energija“ baigė plėtoti dispečerinių funkcijų optimizavimo projektą. Jį įgyvendinus vietoj penkių dispečerinių centro koordinuojamų regioninių padalinių suformuotos dvi – Rytų ir Vakarų dispečerinio valdymo grupės. Planuojama, kad 2009 metais šis projektas padės sutaupyti 1,13 milijono litų. „Maksimalaus veiklos efektyvumo siekiame visose elektros perdavimo sistemos valdymo srityse.

AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Darius Masionis išrinktas naujai įsteigtos ENTSO-E valdybos nariu. Praėjusį penktadienį Briuselyje susirinkę elektros perdavimo operatoriaus funkcijas vykdančių Europos kompanijų vadovai iš 42 šalių įsteigė naują asociaciją - Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklą - ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity). ENTSO-E įsteigimas yra Europos perdavimo sistemų operatorių iniciatyva prisidėti prie pati...

Ketvirtadienį įvykusiame neeiliniame AB „Lietuvos energija“ akcininkų susirinkime pritarta sąlygų, pagal kurias nuo AB „Lietuvos energija“ būtų teisiškai ir funkciškai atskirtos Kauno hidroelektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, rengimui. Šių sąlygų patvirtinimas yra numatytas 2008 m. gegužės 27 d. LEO LT, AB akcijų pasirašymo sutartyje. Susirinkimo metu akcininkai išrinko naują AB „Lietuvos energija“ valdybą.

Bendrovės „Kauno energetikos remontas“ akcininkų susirinkimas atšaukė seną ir išrinko naują bendrovės valdybą. „Lietuvos energijai“ ir VST anksčiau vadovavęs Arūnas Keserauskas užėmė svarbiausią postą, rašoma ketvirtadienio "Respublikoje". Įmonės valdybos pirmininku ir bendrovės generaliniu direktoriumi tapęs A.Keserauskas prieš tai dirbo „Lietuvos energijos“ Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės direktoriaus patarėju, o anksčiau - Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, VST ge...

AB „Lietuvos energija“ teigia esanti pasirengusi du mėnesius truksiančiam Ignalinos AE antrojo bloko remontui. Bendrovė planuoja užtikrinti šalies aprūpinimą elektros energija naudodama kitų Lietuvos elektrinių ir importo iš kaimyninių šalių galimybes. Vienas Ignalinos AE antrojo bloko generatorius stabdomas liepos 29 d., o visas blokas - rugpjūčio 2 d. Remonto laikotarpiu pagrindine šalies elektros energijos gamintoja taps Lietuvos elektrinė, kuri dirbs didesniu nei įprasta pajėgumu.

Priešingai nei Ignalinos atominė elektrinė, AB "Lietuvos energija" galbūt neprašys kelti pernai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatytų elektros perdavimo įkainių "lubų". Tačiau tai nereiškia, kad kaina vartotojams nedidės. Nors kainų kėlimui "Lietuvos energija" kol kas nesako nei "taip", nei "ne", įmonė teigia turinti išteklių, kurie leidžia galvoti apie švelnesnę kainų politiką.

Trečius metus sėkmingai veikianti asociacija "Žinių ekonomikos forumas" ketina daugiau rūpintis įvairių projektų šalies ir tarptautiniu mastu organizavimu, jau vykdomų projektų koordinavimu ir bendradarbiavimo su visuomene stiprinimu. Visas šias sritis administruos paskirti nauji asmenys. Toks sprendimas buvo priimtas pirmadienį forumo visuotiniame narių susirinkime.

Šią savaitę vykstančiuose Baltijos jūros regiono komunikacijų forume Rygoje bei 8-ajame Rytų ir Vidurio Europos GSM bendruomenės susitikime Prahoje tarp pagrindinių pranešėjų bus "Omnitel" bendrovės prezidentas Antanas Zabulis. Telekomunikacijų bendrovės "Bitė GSM" generalinis direktorius Darius Masionis forume pristatys Lietuvos mobiliojo ryšio galimybes.

Kada nors ateityje kiekvienas vilnietis gali turėti asmeninį tokios formos elektroninio pašto adresą: [email protected]. Idėją kiekvienam sostinės gyventojui, kuris to pageidaus, suteikti unikalų elektroninį adresą penktadienį (07.25) pasiūlė informacinių technologijų (IT) kompanijos "Alna" generalinis direktorius Tomas Milaknis per Vilniaus mero Artūro Zuoko inicijuotus verslo pusryčius.

Pirmadienį (07.21) 21.30 val. Europos TV kanalo CNBC laidoje “The New EU” (“Naujoji Europa”) aukščiausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikai bei verslo lyderiai diskutuos apie šalių ateitį įstojus į Europos Sąjungą ir jų santykius su Rusija. Laidoje dalyvaus Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas, Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga ir Estijos ministras pirmininkas Juhanas Partsas.

Telekomunikacijų bendrovė "Bitė GSM" ragina konkurentus ir valstybės institucijas pradėti taikyti objektyvius ir vienodus mobiliojo ryšio rinkos vertinimo kriterijus. "Reikia pripažinti, kad pakankamai brandžioje Lietuvos telekomunikacijų rinkoje vis dar netaikoma vieninga ir objektyvi vertinimo metodika", - sakė "Bitės GSM" generalinis direktorius Darius Masionis. D. Masionio teigimu, bet kurio verslo lyderiai paprastai nustatomi pagal uždirbtas pajamas.

Penktadienį (05.16) Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino sausio pabaigoje Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbtą sprendimą dviem didžiausioms šalies mobiliojo ryšio bendrovėms "Omnitel" ir "Bitė GSM" taikyti Telekomunikacijų įstatyme nustatytus įpareigojimus kaip didelę įtaką judriojo ryšio rinkai turintiems ūkio subjektams.

Ketvirtadienį Vilniuje prasideda pasaulinio garso verslininkystės specialisto, Stokholmo universiteto profesoriaus Bjorno Bjerkės (Bjorn Bjerke) vadovaujami seminarai, per kuriuos Lietuvos verslo ir mokslo bendruomenei bus pristatytos modernios verslo teorijos.

Praėjusią savaitę Žinių ekonomikos forumas (ŽEF) pranešė kartu su Tarptautiniu verslo ir ekonomikos tyrimų centru (CIBER) steigiantis Tarptautinę žinių ekonomikos mokyklą - t.y. per metus surengsiantis penkis seminarus, kuriems vadovaus žinomų pasaulinio garso universitetų profesoriai. Pristatydamas iniciatyvą CIBER tarybos narys Arūnas Starkus daugiau nei pesimistiškai kalbėjo apie Lietuvos universitetuose suteikiamą išsilavinimą ir apie žinių ekonomikos supratimą šalyje.

Bendrovėms kalbant apie gerą, greitą, brangų internetą kyla didžiuliai vilties burbulai - atrodo, kad DSL ir kitas spartusis internetas tuojau pat bus populiariausias, užkariaus rinką nuo A iki Z, nes vartotojams reikia kokybės ir greičio. Tačiau kodėl realiai net Europos Sąjungos šalyse senas paprastas “dial-up” ryšys karaliauja 39 proc.