darius ir girėnas

Lygiai prieš 90 metų įveikę Atlanto vandenyną ir beveik pasiekę namus – Kauną – Lenkijoje žuvo legendiniai Lietuvos lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. „Lituanicos“ skrydis tapo žygdarbiu ir lietuvių tautos pasididžiavimu. Žūties vietoje lakūnų atminimą sekmadienį pagerbė prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos vadovas Andžejus Duda, o ceremoniją vainikavo tradicinis bėgimas iki Kauno. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Šiandien yra kiekvienam lietuviui svarbi diena – praėjo lygiai 90 metų nuo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties. Šių dviejų didvyrių žygdarbis tapo tikru lietuvių stiprybės įrodymu. Skrisdami iš Niujorko į Kauną lakūnai norėjo įrodyti, kad Lietuva niekuo nenusileidžia kitoms valstybėms.

Kauno savivaldybė pirmadienį organizuoja Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties 90-ųjų metinių minėjimą. Vidurdienį Kauno savivaldybės ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų atstovai lankys S. Dariaus ir S. Girėno kapus Aukštųjų Šančių kapinėse, padės gėlių. S. Darius ir S. Girėnas kėlė tikslą be sustojimo perskristi Atlanto vandenyną – iš Niujorko į Kauną. Kad be sustojimo įveiktų 8 tūkst. kilometrų, 1933 metų liepos 15 dienos rytą „Lituanica“ pakilo su 3 tūkst.

Praėjus 90 metų po lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties Lietuvoje sunku rasti žmogų, kuris nieko nebūtų girdėjęs apie jų žygdarbį, sako šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos vadovas kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejus Duda (Andžejus Duda) sekmadienį dalyvavo 90-ųjų lakūnų žūties metinių minėjime Lenkijoje, pranešė Prezidentūra. „Lituanicos“ skrydis tapo svarbia lietuviško simbolio dalimi.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį dalyvaus Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 90-ųjų skrydžio metinių minėjime Lenkijoje, pranešė Prezidentūra. Kaip skelbiama, lietuvių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 90-ųjų metinių minėjimo ceremonijoje jis dalyvaus kartu su šios šalies prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda). Minėjimas vyks Pščelnike, prie žuvusių lakūnų atminimui pastatyto paminklo.

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno aerodrome šeštadienį vyksiančioje Kauno aviacijos šventėje bus minimas legendinių lakūnų skrydžio per Atlantą 90-metis. Kaip pranešė Kauno savivaldybė, šeštadienį padangę virš Aleksoto raižys akrobatinių lėktuvų pasirodymai, vyks koncertai ir ekspozicijos. Scenoje pasirodys lakūnų garbei Atlanto vandenyną irkline valtimi perplaukęs kaunietis Aurimas Valujavičius. „Kaunas neatsiejamas nuo aviacijos.

Lietuvos generaliniam konsulatui Čikagoje glaudžiai bendradarbiaujant su Čikagos meru Rahmu Emanueliu ir miesto tarybos narėmis Lona Lane bei Toni Foulkes, priimtas sprendimas 2013-ųjų liepą paskelbti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno mėnesiu Čikagoje.

  Šiandien posėdyje Vyriausybė patvirtino Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metų minėjimo 2013 metais priemones. Tarp Ministrų kabineto patvirtintų idėjų – siūlymai atkurti lėktuvo „Lituanika" kopiją ir atlikti skrydį, surengti lėktuvų ralį aplink Lietuvą bei organizuoti bėgimą Kauno gatvėmis.

Pirmame darbo grupės dėl devintųjų Pasaulio lietuvių sporto žaidynių, vyksiančių 2013 m. Klaipėdoje, posėdyje aptarti žaidynių organizavimo principai, planuojamos atnaujinti sporto infrastruktūros Klaipėdoje klausimai, patvirtintas priemonių planas, žaidynių nuostatai bei preliminari renginio sąmata, teigiama pranešime spaudai.

S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas – vienas iš ilgiausiai veikiančių Europoje – šeštadienį minėjo 95 metų jubiliejų. Kaip teigia aerodromo vadovas Eugenijus Raubickas, čia gimė Lietuvos karo, civilinė ir sporto aviacija, nuo šio aerodromo pakilimo tako į dangų kilo ne vienas mūsų aviacijai nusipelnęs asmuo. Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas yra unikalus objektas su gilia istorija, dabartimi ir ateitimi.

Šeštadienio rytą šalia paminklo legendiniams lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui, Kauno Ąžuolyno prieigose, bus paminėtas prieš 77-erius metus įvykdytas jų žygdarbis – skrydis per Atlantą. Išeivijos idėjų centro iniciatyva drauge bus minima ir Pasaulio lietuvių vienybės diena.

Suvienyti Lietuvą norėjo dar karalius Mindaugas. Dabar Pasaulio lietuvių vienybės dieną siekiama suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Užsienyje gyvenantys lietuviai įvairiais laikais teikė Lietuvai pagalbą: politinę, finansinę ir humanitarinę. Lietuvoje gyvenantys lietuviai 1990 metais turėjo įtakos Lietuvos nepriklausomybei atkurti, informuodami pasaulį apie rusų agresiją.