1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną, perskrido Atlanto vandenyną ir žuvo, liepos 17 d. lėktuvui nukritus Soldino miške (tuomet Vokietija, dabar Lenkija).
Kad be sustojimo įveiktų 8 tūkst. kilometrų, 1933 metų liepos 15 dienos rytą „Lituanica“ pakilo su 3 tūkst. litrų benzino ir 100 litrų tepalo – perkrautas lėktuvas vos atsiplėšė nuo žemės.
Mažiausiai lėšų lakūnai buvo skyrę savo saugumui – skrido be šviesų, prietaisų rodmenis kabinoje apšviesdavo žibintuvėliu, neturėjo radijo įrangos.
Nors „Lituanicos“ katastrofos priežastys ir šiandien nėra aiškios, daugybės tyrimų išvadose vyrauja įvairios prielaidos dėl pasibaigusio kuro, ypač blogų oro sąlygų, motoro gedimo ir pilotų nuovargio.
Tikri patriotai
Šiandien lakūnai laikomi Lietuvos patriotais. Savo skrydžiu jie norėjo parodyti pasauliui, kad Lietuva nenusileidžia kitoms valstybėms. Žinią apie „Lituanica“ skrydį po visą pasaulį tuomet išplatino telegramų agentūros.
Darius ir Girėnas įveikė Atlantą per 37 val. 11 min., nuskridę (iki katastrofos vietos) 6411 kilometrų. Lietuvos lakūnai blogomis oro sąlygomis, be radijo ryšio, be autopiloto, be parašiutų skrido tiksliau, negu tuometiniai kitų tautų lakūnai, aprūpinti visomis moderniausiomis navigacijos priemonėmis.
Lakūnai buvo palaidoti Kauno centrinėse kapinėse, 1944 m. jų palaikai paslėpti VDU Medicinos fakulteto rūsiuose, o 1964 m. perlaidoti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
Lakūnų atminimą Lenkijoje pagerbęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad praėjus 90 metų po lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties, Lietuvoje yra sunku rasti žmogų, kuris nieko nebūtų girdėjęs apie jų žygdarbį.
Lietuvos vadovas kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda sekmadienį dalyvavo 90-ųjų lakūnų žūties metinių minėjime Lenkijoje, pranešė Prezidentūra.
„Lituanicos“ skrydis tapo svarbia lietuviško simbolio dalimi. Iki šiol mūsų šalyje sunkiai rastume žmogų, kuris nieko nebūtų girdėjęs apie S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbį. Esu nuoširdžiai dėkingas, kad lietuvių aviatorių atminimas šiandien taip gražiai puoselėjamas ir Lenkijoje. Mes visi tuo galime įsitikinti šioje vietoje, kur šalia paminklo S. Dariui ir S. Girėnui įsikūręs ir jiems skirtas muziejus“, – pranešime sako G. Nausėda.
Minėjimas vyko netoli lakūnų žūties vietos Pščelnike, prie žuvusių lakūnų atminimui pastatyto paminklo.
Prezidento teigimu, išties simboliška, kad skrydis per Atlantą prasidėjo liepos 15-ąją – bendros lietuvių ir lenkų ginklo pergalės Žalgirio mūšyje dieną.
