Vienam jų kelionę teko baigti Alpėse taip ir nepasiekus kelionės tikslo, mat besileisdamas nuo smūgio susižalojo nugarą ir sugedo sklandytuvo važiuoklė.
Pasiryžę pasiekti Portugaliją rugpjūčio 11 d. iš Paluknio aerodromo Lietuvoje startavo trys pilotai Algirdas Šimoliūnas, Ignas Bitinaitis ir Sakalas Uždavinys
„Norėjom perskristi visą Europą, pasiekti Atlantą, graži šiemet sukaktis, Dariaus ir Girėno skrydžio 90 metinės“, – tikino sklandytojas Algirdas Šimoliūnas.
„Mūsų skrydis neįprastas, nes suplanavom ilgą maršrutą tiesia linija. Retai kas keliauja į tikslą taip toli, stengiamasi grįžti į tą patį aerodromą, arbą skraido aplink savo šalį, tokių skrydžių, kaip mūsų, man nėra tekę girdėti“, – sakė sklandytojas Ignas Bitinaitis.
Bendraudami tarpusavyje radijo ryšiu, orientuodamiesi pagal navigaciją savo mobiliuosiuose telefonuose, per Lenkiją ir Vokietiją pilotai keliavo labai lėtai ir sunkiai. Oro sąlygos buvo labai nepalankios: vyravo dideli karščiai ir siautė audros. Lenkijoje pilotai buvo priversti leistis 3 kartus, o Vokietijoje – net 4.
„8 dienas iš lėto skridome labai prastais orais, ant sklandymo ribos, kai vietiniai sklandyti nekyla, bet su tikslu slinkomės į priekį“, – apie nelengvą laikotarpį pasakojo I. Bitinaitis.
„Buvo įdomu, bet ir didžiulis iššūkis, pradžioje orai ne tai kad nelepino, atrodė, kad kažkas sako, neskrisit“, – kalbėjo sklandytojas Sakalas Uždavinys.
Kirtus Šveicarijos sieną orai pasikeitė ir tai leido pilotams į priekį judėti žymiai greičiau. Vieni įspūdingiausių skrydžių buvo per Alpes, kurios – kone kiekvieno sklandytojo svajonė.
„Alpėse yra gražu skraidyti, bet rizikos yra daugiau negu lygumose. Turi peršokti per kalnus“, – apie sklandymo Alpėse ypatybes pasakojo A. Šimoliūnas.
„Kalnuose įskrisdavom į slėnius, kur nėra išėjimo, reikėdavo apsisukti, grįžti, apeiti per kitą slėnį“, – pridėjo I. Bitinaitis.
Alpėse sklandytojų tykoję pavojai nutraukė S. Uždavinio kelionę. Alpėse jis pakliuvo į bėdą ir turėjo leistis kalnuose. Įveikęs tik pusę kelionės atstumo, dėl nesėkmingo leidimosi į „aikštelę“, toliau skrydžio jis tęsti nebegalėjo ir turėjo grįžti namo. Besileisdamas nuo smūgio į žemę vyras susižalojo nugarą, sugedo sklandytuvo važiuoklė.
„Kalnų apsupty buvau, supratau, kad reikia leistis į vietinį nedidelį aerodromą, mane akino saulė, turėjau intuityviai tūpti, buvo pažeista važiuoklė ir nedidelę nugaros traumą gavau“, – apie nesėkmingą nusileidimą kalbėjo sklandytojas.
Nepaisant kolegos nesėkmės, A. Šimoliūnas ir I. Bitinaitis kelionę į Portugaliją tęsė. Perskridus Ispaniją ir Portugaliją, pilotams pavyko pasiekti Atlanto vandenyną, kad ir ne paskristi virš jo, bet bent jau pamatyti. Ir štai po 55 valandų, praleistų ore nuo tada, kai paliko Lietuvą paskutinį kartą pilotai nusileido Coimbros aerodrome Portugalijoje.
„Skrisdami per Europą pajutome, kad gera skristi, kai Šengeno oro erdvėje beveik nereikia jokių derinimų, tik skrydžio planą duodi ir skrendi. Tas labai džiugu, norim išnaudoti ir pasidžiaugti, kad turime tokią didelę oro erdvę ir judėjimo laisvę“, – džiaugsmo neslėpė A. Šimoliūnas.
Sklandytojus kelionėje ant žemės lydėjo pagalbininkų komanda su trimis automobiliais ir sklandytuvams skirtomis priekabomis. Automobiliais jie įveikė 5 tūkst. km, tai yra 1,5 tūkst. kilometrų daugiau už sklandytojus. Pagalbininkai kasdien turėjo surinkti, paruošti ir išleisti sklandytuvus, parūpinti sklandytojams ir sau nakvynės vietas. Važiuoti tekdavo ilgą kelią, kurio kryptį, taikantis prie sklandytojų, per dieną tekdavo net keliskart keisti.
Daugiau detalių rasite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
