dabartinis seimas

Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, jog yra svarstomi rinkiminių apygardų ribų ar rinkėjų skaičiaus pakeitimai. Vienas šių pasiūlymų – vieną vienmandatę rinkimų apygardą iš Kauno perkelti į Vilnių, atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus pokyčius. Pasirodo, Kaune per Nepriklausomybės laikotarpį pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 100 tūkst.

Seimas po pateikimo pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus Povilo Malakausko atleidimo iš pareigų. Mažai tikėtina, kad vos prastūmę biudžetą valdantieji imtųsi prieštarauti D. Grybauskaitei ir pakartotų absurdišką situaciją, kai praėjusios kadencijos Seimas pradžioje neatleido atsistatydinusio Arvydo Pociaus, anuomet pasigyrusio ir apsimelavusio - neva ištyrė tilto per Bražuolę sprogdinimą ir kitas baisenybes.

Kas turėtų atsitikti, kad būtų atsisakyta generalinio prokuroro Algimanto Valantino paslaugų? Būtų nušauti dar keli žmonės - po dar vieno pedofilijos tyrimo vilkinimo? Būtų išmestas pro langą dar vienas saugumietis ir jo žūties tyrimas (ne)atliktas taip pat, kaip Vytauto Pociūno atveju? Vėl pasikeistų Seimo dauguma? Būtų išrinktas naujas prezidentas? Prokurorą pagautų vairuojant išgėrus?   Prokuroras pradėtų tirti velionio V. Pociūno šmeižikų veiksmus? Jo sekretorė būtų pagaut...

Trys Seimo nariai iš valdančiosios Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos nariai – Vidmantas Žiemelis, Rytas Kupčinskas ir Vida Marija Čigirinjienė pateikė siūlymą pratęsti parlamentarų algų sumažinimo laikotarpį, prilyginant jį tam, kuriam sumažintos pensijos. „Pasiūlėme pratęsti šį laikotarpį. Seimas dvejiems metams sumažino pensijas ir kitas išmokas, tad tokiam pačiam laikotarpiui turi galioti ir Seimo narių atlyginimų sumažinimas.

Vladas Genys – aktyvus atgimimo veikėjas, Vydūno mokinys, Tautininkų sąjungos veteranas, Vietinės rinktinės karys, šiandien braižo tautos ir valstybės strategijos gaires. Lietuvos vardo tūkstantmečio proga šnekindami daugelio svarbiausių istorinių įvykių ir veiksmų dalyvį, drauge su lyg vakar išgyventais įspūdžiais, išgirstame šviežias idėjas dabarčiai ir ateičiai.    Dar Biržų gimnazijoje, apie 1937 metus, atvažiavęs Vydūnas išdėstė mums tautiškumo pagrindus.

Lietuvos politinių partijų sistemos tapimas bespalve mišraine turi rimtų pasekmių. Apie tai savaitraštyje „Veidas“ rašo politikos apžvalgininkas, Vilniaus universiteto TSPMI docentas Kęstutis Girnius.Migla gaubia Lietuvos politines partijas. Vis sunkiau atspėti, kokių principų jos laikosi, kam atstovauja, kokie pagrindiniai jų politiniai siekiai, su kuriomis politinėmis jėgomis jos bendradarbiaus. Šis neapibrėžtumas kenkia Lietuvos demokratijai.

Nėra pasaulyje vienos vienintelės demokratijos. Esama tam tikrų vakarietiškos demokratijos principų, kurie gyvuoja konkrečiose politinėse kultūrinėse sistemose. Galėtume sakyti ir taip; esama įvairių nacionalinių demokratijos pavidalų, kurie ganėtinai skiriasi. Prancūziškos demokratijos nesupainiosi nei su vokiška, nei su olandiška. Demokratijos esmė – laisvi piliečiai renka savo atstovus, kuriems suteikia teisę valdyti.

Dabartinis Seimas nesiryš pritarti individualiam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą, prognozuoja parlamento vicepirmininkas liberalas Gintaras Steponavičius (pasisakymai, balsavimo istorija).Tokią mintį politikas išsakė Seimo narių ir Nepriklausomybės akto signatarų diskusijoje "Mes ir Konstitucija", skirtoje paminėti 15-ąsias Konstitucijos priėmimo metines.

Didžiausias pastaraisiais metas Lietuvos politinei sistemai tekęs išbandymas – Valstybės saugumo departamento vadovybės vykdomas Seimo galių ribojimo „projektas“. Parlamentarų bandymai pažaboti VSD vadovų savivalę, politikavimą ir valstybę žeminančias viešųjų ryšių akcijas susilaukia aršaus ir gana vieningo aukščiausių valstybės pareigūnų, jų patarėjų ir dalies žiniasklaidos atkirčio. Dabartinis Seimas yra mūsų visuomenės, taip pat politinės korupcinės sistemos raidos produktas.

Regis, nepaisant visų pastangų, Lietuvos Seimas šiemet atostogų neturėjo. Na, jei ir turėjo, nedaug ženklų rodo, kad jomis pasinaudojo. Todėl tik įpročio inercija kužda, kad prasideda naujas politinis sezonas.

Vis po svetimus nešvarius skalbinius besirausiantys Seimo nariai šią savaitę suerzino ir šalies vadovą Valdą Adamkų - jis atvirai pareiškė, kad tokio valdžios moralinio nuopuolio dar nebuvo per visus penkiolika Lietuvos nepriklausomybės metų. Dienraščio "Vakarų ekspresas" kalbinti politologai dabartinę parlamento kadenciją pavadino bestubure, o kai kurie politikai dėl nuolatinių skandalų ir juos lydinčių komisijų sudarymo pranašavo liūdną Lietuvos ekonomikos padėtį ateityje.

Parašyti šį straipsnį paskatino bendrovės „Sprinter tyrimai“ pateikti apklausos duomenys apie visuomenės požiūrį į Seimo narius. Jei tyrėjai savo analizę atliko korektiškai, tai matyti, kad Lietuvos žmonės iš Seimo narių daugiausiai tikisi sąžiningumo, kompetencijos ir… patriotizmo. Beveik pusė respondentų (49,3 proc.) sąžiningumą nurodė geidžiamiausia seimūno savybe, kas penktas (21,3 proc.) viltis sudėjo į kompetenciją, o kas aštuntas (12 proc.) - į patriotizmą.