d. matulionis

Lietuvai rengiantis įvesti vasaros laiką, šalies valdžia tikisi, kad tai bus vienas paskutinių kartų sukiojant laikrodžius. Laikas valanda į priekį bus pasuktas naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tai yra iš kovo 30-osios į 31-ąją. Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos. Lietuva laikrodžius sukioja pagal Europos Sąjungos (ES) taisykles, tačiau pastaraisiais metais bendrijoje svarstoma to atsisakyti.

Vyriausybėje sudaryta darbo grupė penktadienį aptars, kaip didinti kelių viešojo sektoriaus sričių darbuotojų atlyginimus. Pasak grupės pirmininko, Vyriausybės vicekanclerio Deivido Matulionio, planuojama aptarti, iš kokių vidinių resursų būtų galima kelti algas sveikatos, socialinės apsaugos sistemų bei kultūros darbuotojams.

Kultūros ministerija planuoja permainų kultūros paveldo srityje – kuriamas naujas paveldo priežiūros modelis, pranešė kultūros ministrė. „Dabar mes peržiūrime visą kultūros paveldo sritį, toje srityje veikiančias atsakingas institucijas, nes mūsų planuose, Vyriausybės priemonių plane yra labai aiškiai numatytas integruotas kultūros paveldo modelis, jo sukūrimas“, – šią savaitę Seime per Vyriausybės valandą pranešė Liana Ruokytė-Jonsson.

Sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas, laikrodžiai valanda į priekį bus persukami 3 valandą nakties. Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos. Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai. Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą dėl vasaros keičiamas dukart per metus. Direktyvos galiojimas yra neribotas.

Vyriausybė pirmadienį nusprendė nenutraukti darbo grupės, sudarytos tartis dėl naujos Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui 2014-2020 m., veiklos. Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis pažymėjo, jog buvo pateikti du siūlymai: nutraukti darbo grupės veiklą ir jos vykdytas funkcijas pagal kompetenciją perduoti Užsienio reikalų ir Energetikos ministerijoms arba pratęsti jos veiklą atnaujinus sudėtį. Pasirinktas antrasis variantas.

Vyriausybė siekia suvienodinti su įslaptinta informacija dirbančių pareigūnų patikimumo reikalavimus, taip pat įtvirtinti bendrą jų nušalinimo nuo pareigų tvarką. Šios pataisos inicijuotos po vadinamojo FNTT skandalo, kai tuometis vidaus reikalų ministras iš darbo atleido tarnybos vadovą Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą. Jie bandė per teismą panaikinti ministro įsakymus, tačiau buvo pripažinta, kad skundai  nepagrįsti.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) epopėja tęsiasi. Besitraukiantis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pasirašė įsakymą, kuriuo Kęstutis Jucevičius paskiriamas nuolatiniu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovu. Tuo jis dar kartą viešai paniekino premjero Andriaus Kubiliaus pastangas grąžinti į pareigas buvusius tarnybos vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą.

Briuselio paramos Ignalinos atominei elektrinei prašanti Lietuva painiojasi. Derybų išvakarėse valdžia netikėtai sumažino apetitą 100 mln. eurų (345 mln. litų), rašo „Lietuvos rytas“. Tik nežinia, ar sąmoningai, ar dėl klaidos. Lietuva elektrinei uždaryti sieks 770 mln. eurų (2,65 mlrd.

Lietuva Europos Komisijos (EK) Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui papildomai prašo skirti 770 mln. eurų 2014-2020 metų laikotarpiui. Tuo tarpu EK Lietuvos, Slovakijos ir Bulgarijos AE uždarymui iš viso žada teskirti 500 mln. eurų. Tai trečiadienį po pasitarimo dėl derybų pozicijos dėl Europos Sąjungos finansinės paramos Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams finansuoti pranešė Ministro Pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis.

Ketvirtadienį Vyriausybei turėtų būti pateikti visuomenės siūlymai dėl nedarbo mažinimo būdų. Prieš juos svarstant jau deklaruojamas tikslas bedarbių gretas iki metų pabaigos praretinti bent 20 proc., rašo „Lietuvos žinios“. Su visuomene dėl nedarbo mažinimo priemonių visą balandį viešai besikonsultavusi Vyriausybė planuoja, kaip panaudoti europines lėšas bedarbiams perkvalifikuoti. Esą ant sofos gulinčius mūrininkus galima paversti tolimųjų reisų vairuotojais, o siuvėjas - pardavėjomis.

Vyriausybė kol kas neketina imtis kokių nors priemonių augančioms maisto kainoms reguliuoti, teigia Ministro Pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis. „Tikrai apgailestaujame, kad tos kainos kyla, bet neįsivaizduoju, ką čia Vyriausybė galėtų padaryti. Kainų reguliavimas turbūt nebūtų pats geriausias sprendimas, ir manau, jog reikia įvertinti tai, kad kyla apskritai pasaulyje maisto prekių kainos.

Vyriausybė skelbia viešąją konsultaciją, skirtą naujoms darbo rinkos skatinimo priemonėms kurti –  „Kokiomis priemonėmis mažinti nedarbą ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą?“. Pateikti pasiūlymus kviečiami visi Lietuvos gyventojai, taip pat organizuotos pilietinės visuomenės grupės, socialiniai partneriai, verslo įmonių ir asocijuotų organizacijų atstovai bei įvairių sričių ekspertai. „Nedarbas išlieka viena opiausių valstybės problemų.