Laikas valanda į priekį bus pasuktas naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tai yra iš kovo 30-osios į 31-ąją. Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.
Lietuva laikrodžius sukioja pagal Europos Sąjungos (ES) taisykles, tačiau pastaraisiais metais bendrijoje svarstoma to atsisakyti.
Kovą Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas pasiūlė laiko sukiojimą stabdyti nuo 2021 metų.
Komitetas siūlo, kad paskutinį kartą laikrodžiai ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, būtų persukti paskutinį 2021 metų kovo sekmadienį, o pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tą padarytų 2021-ųjų paskutinį spalio sekmadienį.
„Galbūt šiemet tai bus vienas iš paskutinių kartų“, – BNS pirmadienį sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.
Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai.
Europos Komisija iš pradžių svarstė apie galimybes anksčiau atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dalis ES šalių apkaltino komisiją skubinant šio klausimo priėmimą iki 2019-ųjų Europos Parlamento rinkimų.
D. Matulionis teigė, kad Lietuva būtų pasirengusi laiko nebesukti jau šiemet, bet norima sulaukti bendro sutarimo Europos Sąjungoje.
Pasak jo, Baltijos šalys šiuo metu ieško bendro sprendimo, kurį laiką pasirinkti.
„Būtų labai gerai, kad turėtume vieną laiką visose Baltijos šalyse“, – tvirtino Vyriausybės vicekancleris.
Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. Esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.
Žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvedinėti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai
