čilė

Per artimiausius kelis metus ugnikalniai ir toliau demonstruos savo audringą būdą, jų aktyvumo pikas – 2014-2015 metai, tikina ekspertai. Vieni didžiausią pavojų keliančių ugnikalnių – Krakatoa Indonezijoje ir Fuji Japonijoje. 2012 metais pradės „busti“ Alpių ir Himalajų seisminė juosta: visų pirma, Vezuvijus ir Etnos ugnikalniai. Savo ruožtu, aviacijos analitikai kelia aliarmą: negalima nepakankamai įvertinti rizikos, susijusi su skrydžiais lėktuvu pavojingose zonose.

Čilės vulkaninių pelenų debesis vėl kelia problemas Australijos ir Naujosios Zelandijos oro uostams, praneša CNN. „Pelenų debesis iš Čilės Pujehujės ugnikalnio Anduose vėl sutrikdė skrydžius Australijos avialinijų (Qantas) oro uostuose“, – pranešė bendrovė „Qantas“. Australijos avialinijos ir bendrovė „Jetstar“ trečiadienį atšaukė skrydžius į Kvinstauną, Kraistčerčą bei Velingtoną. Skrydžių iš šių miestų taip pat nebus. Be to, skrydžiai tarp Sidnėjaus ir Buenos Airių yra taip pat atidėti.

Pelenų debesis iš Čilės Pujehujės ugnikalnio Anduose vėl sukėlė sumaištį Australijos oro uostuose, praneša BBC. Praėjusią savaitę buvo sutrikdyti dešimtys tūkstančių skrydžių. Pelenų debesis, kuris jau buvo pasitraukęs, šiuo metu vėl grįžo virš Australijos teritorijos. Buvo uždarytas Adelaidės oro uostas, pirmą kartą buvo atšaukti skrydžiai iš Kanberos ir Sidnėjaus.

Čilės sostinėje Santjage ketvirtadienį dešimtys tūkstančių studentų, moksleivių, dėstytojų ir mokytojų išėjo į gatves, reikalaudami geresnio išsilavinimo. Tai buvo viena didžiausių pastarųjų metų demonstracijų šalyje, praneša agentūra AFP. Policijos teigimu, į mitingą susirinko 50 tūkst. žmonių, rengėjai kalbėjo apie 70 tūkst. dalyvių. Demonstrantai, be kita ko, reikalavo stipresnio finansinio valstybės indėlio į švietimo sistemą bei geresnio valstybinių mokyklų aprūpinimo.

Tūkstančiai protestuojančių studentų trečiadienį Čilėje susirėmė su policija. Saugumo pajėgos prieš minią panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas. Studentai į policininkus svaidė akmenis. Pastaruoju metu jaunimas vis aktyviau protestuoja prieš visuomenės problemas.

Čilėje išsiveržusio ugnikalnio pelenai vėl trikdo lėktuvų skrydžius Pietų Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Kelios oro bendrovės atšaukė visus reisus iš abiejų svarbiausių Argentinos sostinės Buenos Airių oro uostų. Vėjas pelenų debesis savaitgalį nešė virš milijoninio miesto. Dalis skrydžių atšaukta ir kaimyniniame Urugvajuje. Čilėje išsiveržęs ugnikalnis jau daugiau nei savaitę spjaudosi pelenais.

Čilėje išsiveržusio ugnikalnio pelenai trikdo skrydžius Argentinoje. Visos didesnės oro bendrovės antradienį atšaukė savo lėktuvų reisus iš Buenos Airių ir į sostinę. Baiminamasi, kad už 1 tūkst. 600 km esančio vulkano pelenai gali pakenkti orlaivių varikliams. Puieue (Puyehue) ugnikalnis Anduose nuo šeštadienio spjaudosi pelenais. Dėl vulkano išsiveržimo Čilėje į saugias vietas evakuota 4 tūkst. žmonių. Vakarų vėjai pelenus iki šiol pirmiausiai nešė Argentinos kryptimi.

Birželio 5 dieną pirmą kartą per pastaruosius 50 metų Čilėje vėl išsiveržė Puyehue ugnikalnis. Fotografams pavyko užfiksuoti neįtikėtinų šio gamtinio reiškinio akimirkų. Ugnikalnio Čilėje išsiveržimas (SCANPIX nuotr.) Balsas.lt primena, kad žinybų duomenimis, iš vulkano kraterio Anduose į 10 km aukštį kilo dūmų ir pelenų stulpai, veržėsi dujos. Buvo paskelbtas aukščiausias pavojaus laipsnis. Kaip pranešė AFP, saugumo sumetimais iš aplinkinių vietovių buvo evakuota 3 tūkst. 500 žmonių.

Pakrantėmis besidriekiantys fiordai, seni, drėgme alsuojantys miškai, akinantys kalnus gaubiantys ledynai ir neįtikėtina gyvūnija – visu tuo pribloškia Pietų Amerikos pietuose išsitekusi Patagonija.

Pirmą kartą per pastaruosius 50 metų Čilėje vėl išsiveržė Puyehue ugnikalnis. Žinybų duomenimis, iš vulkano kraterio Anduose į 10 km aukštį kyla dūmų ir pelenų stulpai, veržiasi dujos. Paskelbtas aukščiausias pavojaus laipsnis. Saugumo sumetimais iš aplinkinių vietovių evakuota 3 tūkst. 500 žmonių, praneša agentūra AFP. Puieue ugnikalnis yra už 870 km į pietus nuo Santjago, netoli sienos su Argentina.

Europos Pietinės observatorijos Atakamos dykumoje Čilėje darbuotojai nufilmavo, kaip dangaus skliaute virš jų diena keičia naktį. Kad būtų įspūdingiau, jie „suspaudė" šį procesą į keliasdešimt sekundžių.

Siekiant išsiaiškinti, ar buvęs Čilės prezidentas Salvadoras Allende nusižudė, ar buvo nužudytas, bus ekshumuoti jo palaikai, praneša BBC. Pagal oficialią versiją, S. Allende prezidentūroje nusišovė, kai 1973-iaisiais jį apsupo generolo Augusto Pinocheto kariai. Prezidento mirties aplinkybės nebuvo oficialiai ištirtos, yra manančių, kad jį nužudė kareiviai ir nuslėpė nusikaltimą. Po perversmo į valdžią atėjo generolas A. Pinochetas, kuris valdė 17 metų. Per jo valdymo laikotarpį per 3 tūkst.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Čilės ekonomika išaugo daugiausiai per 15 metų ir aplenkė kitas dideles Lotynų Amerikos ekonomikas. Puikius rezultatus lėmė padidėjusios vartotojų išlaidos ir po žemės drebėjimo atsigavusi gamyba. Per pirmąjį metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Čilės ekonomika išaugo 9,8 proc. Anot ekonomistų, penkta pagal dydį Pietų Amerikos ekonomika sparčiai auga dėl kylančios vidaus paklausos ir padidėjusio prekių eksporto.

Dešimt metų D.Britanijoje gyvenantis buvęs kaunietis Henrikas Kontautas dviračiu išmaišė Patagoniją. P.Amerikos regionu per Argentiną ir Čilę 33 metų vyras važiavo beveik tris mėnesius ir įveikė apie 4000 kilometrų. Kelionė į Patagoniją buvo viena iš didelių Londone gyvenančio buvusio kauniečio svajonių.

Praeitą savaitę Čilėje vykusiame televizijos šou „Yo Soy" pasirodė naujoji Shakira – 31 metų Rodolfo Burgos, kurio balso tembras stulbinamai panašus į Kolumbijos žvaigždės.

Pirmasis ekstremalių šuolių į vandenį "Red Bull Cliff Diving" etapas įvyko vienoje mistiškiausių žemės vietų - Čilei priklausiančioje Velykų salai. Rapa Nui, taip šią salą vadina vietiniai, įspūdingos akmeninės 887 skulptūros-moai tapo kolombiečio Orlando Duque pergalės liudininkės. Praėjusiais metais šią įspūdingą seriją laimėjo britas Gary Hunt, o pirmųjų šių ekstremalių varžybų čempionas, kolombietis Orlando Duque, buvo antras.

Čilės futbolo federacija paskelbė, kad nacionalinė šalies futbolo rinktinė turi naują trenerį, kuriuo tapo argentinietis Claudio Borghi. Jis pakeitė savo postą palikusį Marcelo Bielsa. Bielsa Čilės rinktinei praėjusiame pasaulio čempionate vadovavo puikiai, bet iškrito atkrintamosiose varžybose. Treneris tikino, kad jis savo pareigas palieka dėl nesutarimų su rinktinės vadovais. Čilės futbolo federacijos prezidentas Sergio Jadue kalbėjo: „Dabar prasideda naujas etapas.

Iš nevilties žmonės daro keisčiausius dalykus. Desperatiško veiksmo ėmėsi vienas Čilės jaunimo futbolo komandos žaidėjas, nusprendęs, kad laisvą smūgį galima užsitarnauti trenkiant sau su varžovo ranka, rašo sports.yahoo.com. Pietų Amerikos atrankos į pasaulio iki 20 metų futbolo čempionatą lemiamose rungtynėse su Ekvadoru Čilės rinktinė atsiliko 0:1. Mėgindamas gelbėti situaciją ir „išpešti“ laisvą smūgį čilietis Bryan Carrasco 76-ą min.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Čilę sudrebino keturi galingi vienas po kito įvykę žemės drebėjimai, praneša naujienų agentūra „RIA Novosti“. Žemės drebėjimai užfiksuoti netoli tos vietos, kurioje pernai įvyko 8,8 balo stiprumo žemės drebėjimas, nusinešęs daugiau kaip 300 žmonių gyvybes. Pirmasis žemės drebėjimas prasidėjo 19 val. Lietuvos laiku ir siekė 6,8 balo, po jo užfiksuoti 5,3, 5,9 ir 6,1 balo žemės drebėjimai. Paskutinis prasidėjo 0 val. 17 min. Lietuvos laiku.

Pietų Amerika tai nuostabiausių ir įvairiausių peizažų rojus, kurių dauguma atrodo lyg būtų iš kitų planetų. Siūlome susipažinti, o galbūt ir prisiminti Mėnulio slėnį Čilėje, Bolivijoje ir Brazilijoje ir Argentinoje, Los Nevados nacionalinį parką Kolumbijoje, bei Juodąją dykumą Argentinoje.

Čilės prezidentas Sebastianas Pinera savo valdomą sraigtasparnį buvo priverstas nutupdyti ant greitkelio, mat išseko kuro atsargos.Mėgėjiška kamera užfiksuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip S. Pinera, nutupdęs savo lėktuvą, klausinėja vietinių, kur jis yra, skambina ir prašo pareigūnų atvežti jo sraigtasparniui daugiau degalų, informuoja BBC.

Čilės prezidentas Sebastianas Pinera savo valdomą sraigtasparnį buvo priverstas nutupdyti ant greitkelio, mat išseko kuro atsargos. Mėgėjiška kamera užfiksuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip S. Pinera, nutupdęs savo lėktuvą, klausinėja vietinių, kur jis yra, skambina ir prašo pareigūnų atvežti jo sraigtasparniui daugiau degalų, informuoja BBC.

Sekmadienį smarkus žemės drebėjimas centriniuose ir pietiniuose Čilės rajonuose sutrikdė elektros energijos tiekimą ir telefono ryšį. Preliminariais pranešimais, žmonių aukų nėra. Čilės seismologijos universiteto duomenimis, 6,5 balo žemės drebėjimas įvyko vandenyne, už 149 kilometrų nuo Tirujos miesto. Jo židinys buvo 29,5 kilometro gylyje. Anksčiau JAV geologijos tarnyba pranešė, kad požeminių smūgių stiprumas siekė 7,1 balo. Cunamio pavojus negresia.

Nuo milijardinių sporto švenčių pajamų iki dar didesnių gamtos stichijų pridarytų nuostolių. ,,Ekonomika.lt“ pateikia labiausiai nuskambėjusių metų įvykių statistiką. Katastrofa Meksikos įlankoje – 40 mlrd. dolerių Balandžio 20 dieną iš ,,British Petroleum“ (BP) gręžinio Meksikos įlankoje išsiliejusios naftos sukelti nuostoliai jau perkopė 40 mlrd. dolerių. Tai didžiausia ekologinė katastrofa istorijoje. Per avariją gręžinyje į vandenyną iš viso išsiliejo per 824 mln.

Per gaisrą Čilės sostinėje Santjage esančiame kalėjime žuvo mažiausiai 81 žmogus, informuoja BBC. Skelbiama, kad gaisras kilo San Migelio kalėjime. Televizijos reportažuose užfiksuota, kaip iš kalėjimo pastato kamuoliais virta tiršti juodi dūmai. Kol kas neaišku, ar per gaisrą žuvusieji buvo kalėjime bausmę atlikę kaliniai. Vietos žiniasklaida informuoja, kad dar 19 žmonių buvo sužeisti. Daugiau informacijos vietos pareigūnai neteikia, tiriamos tragedijos aplinkybės.

Čilėje susidūrus autobusui ir sunkvežimiui žuvo mažiausiai 19 žmonių, informuoja BBC. Skelbiama, kad nelaimė įvyko kelyje apie 70 kilometrų nuo šalies sostinės Santjago per rytinio piko valandas. Tarp žuvusiųjų - abiejų transporto priemonių vairuotojai. Dar mažiausiai 20 žmonių buvo sužeisti, kelių jų būklė kritinė. Tai viena iš baisiausių eismo nelaimių Čilėje per pastaruosius 20 metų.

33 moterys užsibarikadavo 900 metrų gylyje neveikiančioje anglies kasimo šachtoje Čilės pietiniame Lotos mieste – tokiu būdu jos protestuoja prieš valdžios pareigūnų sprendimą nutraukti socialinę programą, informuoja šaltinis DPA. Moterys, kurios anksčiau grasino pradėsiančios bado streiką, antradienį atkartojo 33 Čilės kalnakasių, kurie daugiau nei du mėnesius praleido įkalinti 700 metrų gylyje po žeme, o vėliau buvo sėkmingai išgelbėti, situaciją.

Praėjusį mėnesį išgelbėtas Čilės kalnakasys, kuris po žeme praleido 69 dienas, sekmadienį sėkmingai įveikė Niujorko maratoną. Prieš startą Edisonas Pena sakė, kad 42,2 km atstumą tikisi įveikti per maždaug šešias valandas. Iš tikrųjų vyrui prireikė 5 val., 40 min. ir 51 sekundės. E. Pena yra vienas iš 33 šachtininkų, kurie 69 dienas buvo įkalinti įgriuvusioje kasykloje 700 metrų gylyje. Finišo liniją čilietis kirto apsigobęs Čilės vėliava.

33 išgelbėtiems Čilės kalnakasiams per priėmimą prezidentūroje įteikti medaliai, skirti 200-osioms šalies nepriklausomybės metinėms. Dramatiškas dienas po žeme praleidusius darbininkus apdovanojo prezidentas Sebastianas Pinera. Balsas.lt primena, jog užgriuvus šachtai, tik per stebuklą darbininkai liko gyvi. Jiems pavyko pasiekti šachtoje įrengtą požeminį bunkerį.

Čilės kalnakasiai, išgelbėti po 69 po žeme praleistų parų, futbolo varžybose buvo priversti pripažinti gelbėtojų komandos pranašumą ir pajusti pralaimėjimo kartėlį, informuoja naujienų agentūra AFP. Spalio viduryje šachtininkai su savo gelbėtojais sutarė, kad po gelbėjimo operacijos susitiks futbolo aikštėje.

Prabėgus keletui dienų po stebuklu pramintos gelbėjimo operacijos, 33 Čilės kalnakasiai, per 69 dienas po žeme išgyvenę ir pragarą, ir dangišką euforiją, buvo pakviesti į ištaigingą milijardieriaus vakarėlį. Tai buvo didžiulis kontrastas kasdieniam, prabangos nė neprimenančiam gyvenimui, į kurį jie sugrįžo. Milijonieriaus vakarėlio žvaigždės Čilės kalnakasybos pramonės magnatas Leonardas Farkas į puotą Kalderos kultūros centre, visai netoli įgriuvusios San Chosė šachtos, sukvietė 300 žmonių.

Garsiuosius 33 kalnakasius išgelbėjusi kapsulė „Feniksas“  bus eksponuojama Čilės sostinės Santiago Konstitucijos aikštėje, rašo „turismito.com“. Priešais prezidento rūmus „Feniksas“ bus saugomas iki spalio 25-osios. Po spalio 25-osios kapsulė „keliaus“ per šalį ir bus rodoma įvairiuose jos miestuose, vėliau ją norima patalpinti muziejuje. Ja į žemės paviršių buvo iškelti 33 Atakamos dykumoje esančioje šachtoje įstrigę kalnakasiai. Vyrai ten praleido beveik 70 dienų.

Jau beveik visi iš išgelbėtų Čilės kalnakasių paleisti namo iš ligoninės ir gali džiaugtis savo sugrįžimu su artimaisiais, rašo BBC.co.uk. Penktadienį, spalio 15-ąją, namo išvyko dar 28 kalnakasiai. Anksčiau iš ligoninės jau buvo išleisti 3 vyrai. Regiono sveikatos apsaugos vadovė Paola Neumann žiniasklaidai patvirtino, kad gydymo įstaigoje liko tik 2 iš 33 išgelbėtų kalnakasių.

Pirmieji 3 iš 33 Čilės kalnakasių, išbuvę 69 dienas užgriuvusioje kasykloje, parvyko namo, praneša BBC.Jie buvo paleisti iš ligoninės vėlų ketvirtadienio vakarą ir entuziastingai sutikti namuose kaimynų ir draugų. Gydytojai sako, kad penktadienį bus išleista ir daugiau kalnakasių. Kiek anksčiau kalnakasius aplankė Čilės prezidentas Sebastianas Pinera ir pažadėjo panaikinti „nežmoniškas“ darbo sąlygas.

Po daugiau nei du mėnesius trukusio laukimo Čilėje į paviršių iškeltas paskutinis kalnakasys, rašo BBC. Paskutiniuoju į žemės paviršių buvo iškeltas šachtininkų pamainos vadas L. Urzua. Pranešama, kad jis daug prisidėjo prie to, kad šachtoje buvę kalnakasiai išsigelbėtų nuo griūties ir pasislėptų įrengtoje slėptuvėje, kur juos rado gelbėtojai, rašo lenta.ru. Pareigūnų teigimu, kas valandą bus išgelbėta po vieną šachtininką.

Pirmieji bandymai iškelti 33 Čilės kalnakasius iš šachtos, kurioje jie praleido daugiau nei du mėnesius, prasidės antradienį vidurnaktį (trečiadienį 6 val. ryto Lietuvos laiku), pranešė Čilės kalnakasybos ministras Laurencas Golbornas. Sėkmingai buvo atliktas plieno kapsulės bandymas, ji buvo nuleista beveik iki pat šachtos dugno, į 622 metrų gylį, teigė inžinieriai. Šachtininkai 700 metrų gylyje nuo rugpjūčio 5 dienos jau išbuvo 67 dienas.

Praėjus 66 dienoms, kai Čilėje šachta įgriuvo virš daugiau negu 30 šachtininkų, šalia įsikūrusioje stovykloje sustaugė sirena, skelbianti džiaugsmingą momentą. Gręžimo įrenginys pasiekė vietą, kurioje yra kalnakasiai – baigtas gręžti jų gelbėjimo kanalas.

Po žeme įkalinti šachtininkai šeštadienį nekantriai laukė, kol gręžimo įrenginys pragręš paskutinius virš jų pragaro esančius uolienų sluoksnius. Pagaliau gelbėtojai prisikasė prie užgriuvusių šachtininkų ir žmonės iš žemės gelmių bus pradėti kelti į paviršių, rašo BBC. Balsas.lt primena, jog 33 šachtininkai po žeme išbuvo du mėnesius. Darbininkai griūnant šachtai stebuklingai išsigelbėjo ir pasislėpė specialioje patalpoje.

Po žeme įstrigę Čilės angliakasiai sulaukė pagalbos. Jiems gelbėti atgabenta speciali kapsulė, rašo BBC. Čilės atstovai paskelbė, kad speciali kapsulė bus skirta iškelti žmones iš žemės gelmių, kur jie yra įstrigę nuo pat užgriuvimo. Speciali kapsulė turėtų po vieną iškelti kalnakasius. Manoma, kad taip pavyks juos išvaduoti iš gniaužtų, kuriuose jie atsidūrė užgriuvus šachtai, kurioje angliakasiai dirbo.

Medicinos komandos ir psichologai ruošiasi  po žeme įstrigusiems Čilės kalnakasiams staityti technikos ir finansų valdymo paskaitas. Jie išgyveno per katastrofišką šachtos griuvimą ir du mėnesius gyvena po žeme, tačiau jau dabar Čilės kalnakasiai bus ruošiami naujiems išbandymams: išgyvenimui žiniasklaidos pasaulyje, kuriame jiems bus skiriamas didžiulis dėmesys, praneša Guardian.co.uk 33 vyrai praeis žiniasklaidos apmokymus.

Čilėje gerai žinomi broliai iliuzionistai Nicolas Luisetti ir Johnas Paulas Olhaberry vienoje Santjago miesto aikštėje demonstravo savo gebėjimą levituoti. Pasirodymas buvo surengtas Čilės valstybės įkūrimo 200 metų jubiliejaus proga. Abu broliai susirinkusiųjų džiaugsmui prakybojo ore net 200 minučių.

33 po žeme įkalintų Čilės kalnakasių laukia dar vienas svarbus išbandymas – žiniasklaidos dėmesys ir pavojus susirgti žvaigždžių liga. Nuo tada, kai rugpjūčio 5 dieną kalnakasiai buvo įkalinti po žeme, visas pasaulis akylai seka jų istoriją. Kalnakasiai nuolat gauna darbo pasiūlymų, popiežiaus Benedikto XVI pašventintų rožančių, žinučių nuo sporto pasaulio žvaigždžių, jiems linkėjimus perduoda prezidentai.

Gelbėtojai pradėjo gręžti tunelį, kurio pagalba tikimasi išvaduoti jau 17 parų  po žeme įkalintus kalnakasius. Specialiu Australijoje padarytu  gręžimo įrenginiu bandoma  formuoti 33 centimetrų angą. Vėliau   praplatintu specialiai kapsulei tuneliu bus  pakelti  ten esantys žmonės. Įranga leidžia pasiekti 20 metrų per parą greitį. Gelbėtojams būtina  pragręžti 700 metrų, kol pasieks angliakasių buvimo vietą.

Gelbėjimo darbams, skirtiems išlaisvinti 33 kalnakasiams, nuo rugpjūčio 5 dienos įkalintiems užgriuvusiame tunelyje, į Čilę iš Australijos buvo atgabenta speciali gręžimo įranga, praneša naujienų agentūra BBC. Pirmadienį planuojama pradėti gręžti maždaug 700 metrų ilgio tunelį, kuriuo būtų pasiekti ir išvaduoti įstrigę vyrai. Šie darbai, specialistų skaičiavimais, užtruktų iki keturių mėnesių. Tačiau inžinieriai mano, kad platinant dabartinį tunelį tikslą pavyktų įgyvendinti per du mėnesius.

Šalies sveikatos apsaugos ministras J.Manalichas pranešė, kad 33 giliai po žeme įstrigę kalnakasiai nebus išgelbėti dar kelis mėnesius. Į šią žinią nuo birželio 5d. 700 m. gylyje įstrigę darbininkai sureagavo ramiai. Speciali programa, padėsianti kalnakasiams išlikti geros būklės, jau pradedama. Jie turės palaikyti gerą fizinę formą, kad galėtų būti ištraukti 66 cm. pločio tuneliu, kuris bus baigtas tik po keturių mėnesių.

Čilės prezidentas Sebastian Pinera pranešė, kad trisdešimt trys kalnakasiai, jau septyniolika dienų likę įkalinti po žeme, vis dar yra gyvi, rašo BBC. Vyrai dirbo aukso ir vario kasyklose San jose, netoli Copiapo miesto, maždaug 700 metrų gylyje, kai rugpjūčio 5-ąją tunelio prieigas užvirto uola ir užblokavo praėjimą. Iki pat sekmadienio nebuvo iš kalnakasių nabuvo sulaukta jokio ženklo, todėl vilčių, kad jie gyvi, vis mažėjo.

Per Čilės futbolo čempionato rungtynes kilo dar neregėtas incidentas. Gavęs antrąją geltoną kortelę, dėl kurios privalėjo baigti rungtynes, paragvajietis Jose Pedrozo keršydamas ėmė smaugti rungtynių teisėją Marcelą Mirandą. Šios rungtynės įsiminė ir itin keistais teisėjo sprendimais, kai jis net kelis kartus liepė „Deportes Cencepcion“ ekipos žaidėjams kartoti 11 metrų baudinį.

Sekmadienio naktį Čilės Antofagastos regioną, kuris yra viena iš sausiausių pasaulio vietų, sukrėtė galingas 6,2 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Žemės drebėjimo epicentras buvo už 80 kilometrų nuo šalies pietryčiuose esančio Kalamos miesto. Žemės drebėjimas įvyko 91,3 kilometro gylyje. Apie aukas Kalamos mieste, esančiame Atakamos dykumos viduryje, nepranešama. Vasario 27 dieną Čilę buvo sukrėtęs net 8,8 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas.

Čilei nepavyko pateikti sensacijos – Marcelo Bielsa auklėtiniai aštuntfinalio mače turėjo pripažinti čempionato favoritės Brazilijos pranašumą. Nors prieš rungtynes kalbėta, kad Čilė gali mesti rimtą iššūkį Dungos komandai, penkiskart planetos čempionai dar kartą įrodė savo jėgą ir užsitikrino vietą ketvirtfinalyje, kuriame grumsis su Olandija.