Praėjus 66 dienoms, kai Čilėje šachta įgriuvo virš daugiau negu 30 šachtininkų, šalia įsikūrusioje stovykloje sustaugė sirena, skelbianti džiaugsmingą momentą.
Gręžimo įrenginys pasiekė vietą, kurioje yra kalnakasiai – baigtas gręžti jų gelbėjimo kanalas.
Vilties vardu pavadintame palapinių miestelyje šalia šachtos, kurioje nuo rugpjūčio 15-osios įkalinti kalnakasiai, dabar vilties daugiau
. Visą naktį žmonės laukė signalo, skelbiančio, kad gelbėjimo kanalas išgręžtas iki pat kalnakasių.
Jį išgirdę džiaugsmu nesitvėrė ir šachtininkų žmonos, tėvai, broliai, seserys, vaikai, taip pat inžinieriai. Galima įsivaizduoti, sakė jie, kaip džiaugiasi 700 metrų gylyje įkalinti kalnakasiai.
Žmonės, kurie Vilties stovykloje budėjo nuo pat nelaimės dienos, kėlė Čilės ir Bolivijos vėliavas, pabrėždami, kokių šalių žmonės įkalinti šachtoje. Kalnakasių gelbėjimo operacija jiems ir šalies savigarbos įrodymas.
Paskutinius keturis metrus uoliena buvo gręžiama labai atsargiai, kad negriūtų tunelis. Dabar inžinieriams reikia apsispręsti, ar pirmiau sutvirtinti gręžinio kanalą plieno vamzdžiais ir tik po to kelti žmones po vieną iš požemio specialia kapsule, bet tuomet reikės laukti dar iki 10 dienų. Į kanalą bus nuleistos vaizdo kameros, kurios padės nustatyti, ar lygios ir stiprios jo sienos, ar kapsulė galės praeiti be kliūčių.
„Kad išgelbėtume 33 šachtininkus, mes gręžėme 33 dienas, bet reikia nueiti dar ilgą kelią, imtis atsargumo priemonių. Mes užbaigėme svarbų darbą, tikimės, kad visa gelbėjimo operacija bus sėkminga“, – sako Laurence'as Golborne'as.
Inžinieriai sako, kiekviena lėta kapsulės kelionė gali trukti pusantros valandos, o visa gelbėjimo operacija – dvi paras.
Po to, kai rugpjūčio 5-ąją sugriuvo dalis šachtos, inžinieriai buvo tikri, kad joje dirbę žmonės žuvo. Bet po poros savaičių Čilė išgyveno stebuklą – iš gilumos iškėlus raštelį, kuris skelbė, kad šachtininkai gyvi. Prasidėjo viena sudėtingiausių, milijonus dolerių kainuosianti gelbėjimo operacija, kurioje dalyvauja ne tik inžinieriai, šachtų ekspertai, bet ir medikai, psichologai, kurių dar laukia sunki užduotis padėti sugrįžti šachtininkams į normalų gyvenimą.
Vyriausiam jų – 63-eji, dauguma jų – vyrai, vyresni negu 40 metų, aštuoni – 20-mečiai, o vienas – 19 metų, dar nespėjęs baigti vidurinės mokyklos.
Jolanta Paškevičiūtė
