cecilia malmstroem

Europos Sąjunga (ES) ir Japonija antradienį pasirašė istorine vadinamą laisvosios prekybos sutartį – didžiausią bendrosios rinkos istorijoje, kuria šalys suvienija jėgas prieš Vašingtoną, savo veiksmais griaunantį pasaulio prekybos tvarką. Sutartį Tokije pasirašė aukščiausio rango ES pareigūnai ir Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe. „Siunčiame aiškią žinią, jog kartu stojame prieš protekcionizmą“, – pareiškė ES Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Europos Sąjunga (ES) gali jau liepos mėnesį imtis atsakomųjų veiksmų dėl birželio 1 dieną Jungtinių Valstijų nustatytų muitų iš Bendrijos šalių importuojamam plienui ir aliuminiui, pareiškė už prekybą atsakinga Europos Komisijos narė Cecilia Malmstroem. Šios priemonės jau svarstomos, sakė eurokomisarė, kurią cituoja „Deutsche Welle“. Pasak C. Malmstroem, dėl muitų susirūpinę plieno gamintojai Jungtinėms Valstijoms skirtų produktų srautus jau ėmė kreipti į kitas rinkas.

Europos Sąjunga (ES) ir JAV jau šią savaitę gali pasiekti kompromisą dėl prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) nustatytų plieno ir aliuminio importo muitų, pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras. Derybose su JAV pareigūnais „gali būti įmanoma rasti sprendimą, kuris leis išvengti sunkaus prekybinio konflikto“, – pareiškė Peteris Altmaieris (Peteris Altmajeris) prie Baltųjų Rūmų susirinkusiems reporteriams.

Bulgarija ir Rumunija Europos Sąjungos (ES) ir Kanados laisvosios prekybos sutarčiai (CETA) žada pritarti tik po to, kai Kanada visiems jų piliečiams suteiks bevizį režimą. Šios šalys ne kartą reikalavo, kad Kanada panaikintų vizas jų piliečiams mainais už jų pritarimą sutarčiai, kurią planuojama pasirašyti spalio 27 dieną.

28 Europos Sąjungos šalių prekybos ministrai penktadienį susitinka Bratislavoje, kad išgelbėtų derybas dėl milžiniškos laisvosios prekybos sutarties su Jungtinėmis Valstijomis, tokiose įtakingose narėse, kaip Prancūzija ir Vokietija, vis garsėjant raginimams derybas nutraukti. Šią savaitę keliuose Europos miestuose demonstracijose prieš Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartį dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.

28 Europos Sąjungos šalių prekybos ministrai penktadienį susitinka Bratislavoje, kad išgelbėtų derybas dėl milžiniškos laisvosios prekybos sutarties su Jungtinėmis Valstijomis, tokiose įtakingose narėse, kaip Prancūzija ir Vokietija, vis garsėjant raginimams derybas nutraukti. Šią savaitę keliuose Europos miestuose demonstracijose prieš Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartį dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.

Europos Sąjunga trečiadienį pranešė, kad nebesvarstys, ar Kinija yra ar nėra rinkos ekonomika. Vietoj to, Bendrija ketina dėmesį sutelkti į naujas priemones spręsti kiniško dempingo ir nelegalių subsidijų klausimus. Prieštaringai vertinamas klausimas dėl rinkos ekonomikos statuso suteikimo Kinijoje yra svarbus todėl, kad komunistinei Kinijai suteikus tokį statusą, prekybos partnerės turės ją laikyti lygiavertę rinkos ekonomika ir atitinkamai spręsti prekybinius nesutarimus.

Europos Sąjunga (ES) ir JAV gvildena planus sukurti milžinišką laisvosios prekybos zoną, kurioje būtų suvienodintos taisyklės, pastebimai sumažinti muitų tarifai ir galiausiai sukurta bendrą 850 mln. vartotojų rinka. Štai penki pagrindiniai faktai apie vadinamąją Transatlantine prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartį: Tikslas TTIP tikslas yra padidinti ES ir JAV tarpusavio prekybos apyvartą siekiant kurti gerovę verslui ir, teoriškai, darbo jėgai bei platesnei ekonomikai.

Europos Sąjunga pirmadienį apkaltino Rusiją, kad ši sužlugdė lemiamas prekybos derybas, kuriomis siekta sušvelninti Maskvos nuogąstavimus dėl ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutarties, kuri įsigalios sausio 1 dieną. „Buvome visai arti prie kai kurių sprendimų radimo, bet iš Rusijos pusės nebuvo pakankamo lankstumo“, – sakė ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem po derybų Briuselyje su aukšto rango Rusijos ir Ukrainos pareigūnais.

 Vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip grupė migrantų prausiami Italijai priklausančios Lampedūzos salos viduryje, sukėlė pasipiktinimo bangą Romoje ir Briuselyje – praėjus mažiau nei trims mėnesiams po migrantų laivo katastrofos, pareikalavusios šimtų žmonių gyvybių. Italijos valstybinės televizijos „Rai 2“ parodytame vaizdo įraše matomi migrantai vyrai – kai kurie iš jų nuogi, – išsirikiavę atviroje vietoje, laukdami dezinfekcijos po sveikatos patikrinimo.

Europos Komisija (EK) nėra įsitikinusi, kad sugriežtinta Danijos pasienio kontrolė yra pagrįsta, informuoja BBC. EK, prižiūrinti, ar valstybės narės laikosi ES sutarčių, įtaria, kad Danijos veiksmai pažeidžia Šengeno atvirų sienų sutartį. Komisija pranešė, jog Danija privalo „faktiškai įrodyti, kad kontrolės įvedimas yra pateisinamas dėl sunkios padėties“. Šiuo metu Danijos pasienyje prie kelių iš Vokietijos ir Švedijos dirba 50 papildomų pareigūnų.