„Buvome visai arti prie kai kurių sprendimų radimo, bet iš Rusijos pusės nebuvo pakankamo lankstumo“, – sakė ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem po derybų Briuselyje su aukšto rango Rusijos ir Ukrainos pareigūnais.
„Ši veikla jau baigta“, – pridūrė ji apie pastaruosius pusantrų metų nesiliovusias pastangas atsižvelgti į Rusijos reikalavimus, kai krizė Ukrainoje ES ryšius su Maskva giliai įšaldė. Minima prekybos sutartis sudaro dalį platesnio ES ir Ukrainos susitarimo, kuris paskatino promaskvietiškos vyriausybės nuvertimą Kijeve 2014-ųjų pradžioje.
Maskva vis tvirtina, kad ši prekybos sutartis pažeidžia jos interesus Ukrainoje, buvusioje sovietinėje satelitėje, ir sukels pigių ES produktų antplūdį į jos rinkas. Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas anksčiau taip pasakė: „Nei Ukraina, nei Europos Sąjunga nėra pasirengusios pasirašyti teisiškai įpareigojantį susitarimą, kuris atsižvelgtų į Rusijos interesus“.
C.Malmstroem pareiškė, kad 28 ES narės „buvo labai atviros ir klausėsi Rusijos susirūpinimų“, net jeigu kai kurie jų „buvo gana nerealūs“, ir, jeigu į juos būtų atsižvelgta, tai suardytų pačią prekybos sutartį.
Pasak jos, Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas praėjusią savaitę suspenduoti Maskvos laisvosios prekybos sutartį su Ukraina buvo netikėtumas, taip pat netikėtas ir D.Medvedevo pareiškimas apie maisto produktų embargą iš Ukrainos.
„Mes sutikome susitikti su Rusija ir išklausyti jų rūpesčius, kurių galėtų būti. Manyta, kad Rusija nei pridės sankcijų Ukrainai, nei suspenduos savo pačios laisvosios prekybos sutarties, – aiškino C.Malmstroem. – Mus šiek tiek nustebino V.Putino skelbimas“.