Štai penki pagrindiniai faktai apie vadinamąją Transatlantine prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartį:
Tikslas
TTIP tikslas yra padidinti ES ir JAV tarpusavio prekybos apyvartą siekiant kurti gerovę verslui ir, teoriškai, darbo jėgai bei platesnei ekonomikai. Prekybos srautai jau yra milžiniški – JAV prekių eksporto į Europą vertė kasdien viršija 730 mln. JAV dolerių (636 mln. eurų).
„TTIP yra nepaprastai svarbus susitarimas, turintis didžiulį potencialą kurti darbo vietas, skatinti augimą ir nustatyti standartus“, – pernai pareiškė už prekybą atsakinga Europos Komisijos narė Cecilia Malmstroem.
Londone įsikūrusio Ekonominės politikos tyrimų centro 2013 metais atlikto tyrimo duomenimis, jeigu šalims pavyktų pasiekti išsamų plataus užmojo susitarimą, ES ekonomikai iki 2027 jis galėtų atnešti 120 mlrd. eurų (135 mlrd. JAV dolerių), o JAV ekonomikai – 95 mlrd. eurų.
Derybos
ES ir JAV prekybos derybininkai dėl taisyklių ir tarifų mažinimo tariasi penkias dienas trunkančiose sesijose. Paskutinė sesija – jau tryliktoji – baigėsi Niujorke praėjusią savaitę.
Europos Komisija yra paskelbusi įvairias santraukas, bet derybos vyksta už uždarų durų ir daugelis derybų detalių iki šiol neatskleidžiama. Dėl to pasipylė kritika, kad pareigūnai paslapčia derasi visuomenei svarbiais klausimais, tokiais kaip aplinkosauga, sveikatos apsauga ir vartotojų teisės.
Pasibaigus paskutiniam derybų ratui Niujorke, abiejų pusių derybininkai pareiškė, jog nepaisydami padidėjusios kritikos yra pasiryžę pasiekti susitarimą.
Pasaulinis poveikis
Suderėtų būsimos ES ir JAV prekybos zonos taisyklių, kurios apimtų viską – nuo etikečių iki higienos ar saugos standartų, – greičiausiai imtų laikytis viso pasaulio įmonės, norinčios užsitikrinti lengvesnį priėjimą prie pelningo ES ir JAV prekybos bloko.
„Jeigu tai padarysime, tapsime tais, kas nustatinės pasaulinius standartus“, – pareiškė buvęs Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) generalinis sekretorius Pascalis Lamy. „Korėjiečiai, japonai, kinai turės prisitaikyti prie Europos ir Amerikos standartų.“
Viena nedidelė kliūtis: JAV ką tik sudarė kitą tokį susitarimą su savo partneriais Azijoje, vadinamąjį Ramiojo vandenyno regiono partnerystės susitarimą, kuriame nustatyti panašūs tikslai.
Sutarties suskirstymas
ES ir JAV prekybos sutartis apima daug įvairių prekybos klausimų, tačiau ją galima suskirstyti į tris pagrindines sritis, kurios visos daro svarbų poveikį verslui ir žmonių gyvybei:
– pirmoji sritis yra „patekimas į rinką“. Tai reiškia prekėms taikomų muitų tarifų panaikinimą arba sumažinimą, kad įmonėms būtų paprasčiau įžengti į užsienio rinkas ir varžytis dėl užsakymų viešuosiuose konkursuose, ir kad taip pat būtų užtikrinta, jog taisyklės būtų taikomos tik ES ar JAV kilmės prekėms, o ne reeksportuotiems produktams. Tokiu būdu, pavyzdžiui, būtų išspręsta problema, kuomet JAV alyvuogių aliejaus eksportuotojams už alyvuogių aliejų, siunčiamą į ES, tenka mokėti 1,68 tūkst. JAV dolerių muitų už toną, tuo tarpu europiečiai moka tik 34 JAV dolerius.
– antroji sritis yra „bendradarbiavimas reguliavimo srityje“. Tai reiškia vienodų taisyklių suderinimą, kad eksportuotojams nerimauti tektų tik dėl vieno taisyklių rinkinio, kuris apimtų, pvz., ir etiketes, ir produktų bandymus bei saugą. Tai daro poveikį itin jautriems klausimams, tokiems kaip pesticidų likučiai žmogaus maistui vartojamuose produktuose ir kt.
– trečioji sritis yra „taisyklės“, apimančios tokias sritis kaip geografinių pavadinimų, kaip antai šampano, apsauga, intelektinės nuosavybės teisės, taip pat įmonių ir nacionalinės valdžios institucijų ginčų sprendimas.
Nesėkmės rizika
Derybos į priekį juda lėtai, nes sutartis darys įvairų poveikį vartotojams, dėl to dažnai kyla didelis susirūpinimas ar net atviras pasipriešinimas. Tuo tarpu JAV prezidentas Barackas Obama ragina susitarimą pasiekti iki šių metų pabaigos. Parama susitarimui abejose Atlanto pusėse, regis, mažėja.
Artėjant lapkritį įvyksiantiems JAV prezidento rinkimams, įvairius susitarimo aspektus yra kritikavę Donaldas Trumpas, Bernie‘s Sandersas ir net Hillary Clinton. Rinkimai, bet kitąmet, vyks ir Vokietijoje bei Prancūzijoje.
Pavyzdžiui, Prancūzijos užsienio prekybos ministras Matthiasas Feklis praėjusią savaitę pareiškė, kad viltys dėl Jungtinių Valstijų ir ES laisvosios prekybos sutarties blėsta.
Vokietijos ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis prieš savaitę įspėjo, kad derybos dėl laisvosios prekybos sutarties „žlugs“, jeigu JAV nedarys nuolaidų, visų pirma dėl galimybių Europos įmonėms varžytis dėl sutarčių viešųjų pirkimų konkursuose. Kol kas, anot jo, tai susitarimas „pirk prekę amerikietišką“.
Įvairioms susitarimo nuostatoms, įskaitant nuostatas dėl maisto saugos ir aplinkosaugos, intelektinės nuosavybės teisių, ūkininkų apsaugos ir kt., nepritaria ir daugelis aktyvistų, spaudimą darančių grupių ir profesinių organizacijų.
