bylos

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, negali pasakyti, ar dėl Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate dingusių 58 bylų bus vykdomas ministerijos ar jos pavaldžių įstaigų tyrimas ir ar bus reikalaujama komisariato vadybės atsakomybės. Paaiškėjus, kad bylos iš tikrųjų dingo, tarnybinės atsakomybės nebus išvengta, sako ministras. „Apie kažkokį papildomą tyrimą mes nešnekame, nes, pirmiausia, tai yra policijos organizacija.

Dėl Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate dingusių 58 bylų prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kaip informuoja Generalinė prokuratūra, pagal Vidaus reikalų ministerijos Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenis patikrinus bylas, kuriose daugiau kaip trejus metus nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nepriimti procesiniai sprendimai, buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate nėra duomenų apie 58 ikiteisminiuose tyrimuose priimtus sprendimus ir apie šių bylų bu...

Teisėjų etikos ir drausmės komisija iškėlė drausmės bylas Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui Mindaugui Klemeniui ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjai Rimai Krušnienei. Šiaulių apygardos teismo teikime teigiama, kad teisėjas M. Klemenis, tarpininkaudamas pažįstamai prokurorei dėl dokumento gavimo iš Telšių rajono apylinkės teismo, viršijo savo, kaip teisėjo, įgaliojimus.

Žmogaus teisių gynėjai stebisi prokurorais ir teismais, kurie, dejuodami dėl didelio užimtumo,  užvertė terorizmu kaltinamą klaipėdietę Eglę Kusaitę bylomis, o taip pat ir kitų Lietuvos institucijų abejingumu. Į padėtį pagaliau atkreipė dėmesį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Antradienį Seime pristatomos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos Administracinių bylų teisenos ir Konstitucinio Teismo įstatymų pataisos, kuriomis siekiama paspartinti bylų nagrinėjimą, padaryti teisminį procesą greitesnį, ekonomiškesnį ir paprastesnį. Taip pat teikiamas siūlymas atsisakyti nelanksčios Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus nustatymo tvarkos ir priimti nutarimą, kuriuo būtų sumažintas teisėjų skaičius Aukščiausiajame Teisme.

Nuo metų pradžios įsigaliojus teisingumo ministro inicijuotai tvarkai, leidžiančiai greitai ir patogiai sumokėti pusę baudos už padarytą administracinį pažeidimą, teismuose trumpėja eilės. Per pirmus devynis šių metų mėnesius mūsų šalies teismai sulaukė beveik 14 proc. mažiau administracinės teisės pažeidimų bylų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tai reiškia, kad maždaug 7 tūkst. atvejais asmenų padaryti administraciniai pažeidimai buvo išnagrinėti paprasčiau.

„Čia išvis nesąmonių valstybė. Prokuroras, mano manymu, vykdo nusikaltimus (...) Kaip jie gali žudyti žmones? Tegu pasižiūri, ką jie daro su mano teta, su mano artimaisiais“, – sakė įtariamoji Eglė Kusaitė po Vilniaus apygardos teismo posėdžio, vykusio šių metų kovo 24-ąją. Ką daro – matė visi. Seka, klausosi telefono pokalbių ir skaito susirašinėjimus su žmogaus teisių gynėjais, žurnalistais, buvusiais disidentais, kaupia vis storesnius bylos tomus ir imituoja audringą kovą su nusikalstamumu.

Pradėjus viešinti sovietinio saugumo (KGB) Lietuvos padalinio dokumentus (www.kgbveikla.lt) ekspertai pripažįsta teisinės liustracijos žlugimą. Politinės valios nebuvo Mykolo Romerio universiteto profesorius Antanas Kulakauskas, dalyvavęs Liustracijos komisijos veikloje, pabrėžia, kad Lietuva pereina prie modelio, kurį yra pasirinkusi Slovakija, nes mėginimai vykdyti teisinę liustraciją, taikant karjeros ir profesinius apribojimus buvusiems kagėbistams – žlugo.

Gintautas Kėvišas neabejotinai talentingiausias Lietuvos kultūros vadybininkas, suorganizavęs daugybę puikių muzikinių renginių, festivalių, padaręs ne vieną proveržį ne tik Lietuvos muzikiniame pasaulyje. Tačiau dažnai jam oponentų metamas kriminalinis šešėlis, kurio niekaip (sąmoningai ar nesąmoningai?) negali išsklaidyti teisėsaugos institucijų specialistai, palieka tam tikrą nemalonų kartėlį paprastų piliečių akyse.

Teisėjų taryba nusprendė patikrinti per 2 tūkst. bylų dėl lygtinio paleidimo. Sprendimai šiose bylose bus tikrinami visos Lietuvos teismuose, tam sudaryta speciali darbo grupė. Šio mėnesio pradžioje Kauno apygardos teismą supurtęs parašų nutartyse klastojimo skandalas verčia teisėjus peržiūrėti tūkstančius sprendimų dėl lygtinio paleidimo.

Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje dėl šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklos, 6 žmonių nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis, pasikėsinimo nužudyti 3 asmenis dėl savanaudiškų paskatų, plėšimų, neteisėto laisvės atėmimo, turto prievartavimų, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei kitais nusikaltimais kaltinama 16 asmenų, praneša Generalinės prokuratūros spau...

Daugėja ginčų, kylančių iš valstybės tarnybos santykių. Besikreipiančiųjų į teismą dėl valstybės tarnybos padaugėjo 6–7 kartus, rodo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) pristatyta 2011–ųjų veiklos ataskaita. Pasak LVAT pirmininko Ričardo Piličiausko, daugiau nei pusė, tai yra 52 proc., pernai gautų bylų sudaro vadinamosios valstybės tarnybos bylos. Valstybės tarnautojai kreipiasi dėl neteisėto atleidimo, priemokų, tarnybinių atlyginimo neišmokėjimo ir pan.

Prabėgo metai, kai Aukščiausiojo Teismo pirmininku tapo Gintaras Kryževičius (48 m.). Neseniai jis ėmė vadovauti ir teismų savivaldai – Teisėjų tarybai. „Akistatai“ duotame interviu G. Kryževičius dalijasi mintimis, kokius planus per tuos metus pavyko įgyvendinti ir kas dar bus keičiama teismų sistemoje. – Prieš metus turėjote idėjų pagerinti teismų įvaizdį. Jeigu neobjektyviai nušviečiamas teismų darbas, išaiškinti tiesą žurnalistams... – Deja, ta mano idėja subliuško.

Vilniaus apygardos teismui perduota jau aštuntoji šiais metais byla dėl Lietuvos partizanų fizinio sunaikinimo. Šiemet tai jau aštuntoji nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų baudžiamoji byla, kurią prokurorai perdavė teismams, rašoma Generalinės prokuratūros tinklapyje.

Viena iš garsiąją pedofilijos bylą nagrinėjusių Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų – Daiva Gadliauskienė – priėmė sprendimą keisti darbą. Teisėja kreipėsi į šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu ją atleisti iš užimamų pareigų nuo 2011 metų balandžio 1 dienos. Dvyliktus metus teisėja dirbanti D.Gadliauskienė „Sekundei“ teigė, kad darbo atsisako dėl asmeninių priežasčių. Ji patikino, kad tas sprendimas visiškai nesusijęs su skandalingosios bylos nagrinėjimu.

Generalinis prokuroras Darius Valys vakar pats galėjo paskaityti buvusio bendrovės „Mitnija" vadovo Antano Gureckio laiškus, rašytus prieš savižudybę. Juos iš Kauno į Vilnių atvežė verslininko našlė. Šių metų birželio mėnesį per kratą namuose nusišovusio Kauno verslininko A.Gureckio našlė Violeta Gureckienė mano, kad bylų tyrimas iš vietos pajuda tik po vizitų į Generalinę prokuratūrą.

Panevėžio apygardos teismas pirmadienį paskelbė netenkinąs  Neringos Venckienės atskirojo skundo. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija  atmetė Venckienės skundą ir paliko galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo  nutarties dalį, kuria civilinė byla pagal ieškovo D.Kedžio ieškinį dėl laikino motinos valdžios apribojimo yra nutraukta. D.Kedys kreipėsi į teismą , prašydamas laikinai apriboti L.Stankūnaitės motinos valdžią dukters atžvilgiu.

Pedofilijos skandalas Lietuvoje, pasirodo,  dar tik įsibėgėja. Kasdien išgirstame vis naujų ir naujų liudijimų, vaikų atsivėrimų. „Bylos“ kūrybinė grupė atrado vieną už kitą ciniškesnius  liudijimus.  Ir tai ne didmiesčių istorijos, kur skriaudikui kur kas lengviau  pasislėpti nuo aukos, kur auka gal daugiau niekad nebeišvys, nebesutiks savo kankintojo... Tai - pasakojimai iš mažų miestelių,  kuriuose aukos kasdien prasilenkia su savo tvirkintojais.