bronislovas kuzmickas

Eidamas 88-uosius metus pirmadienį Vilniuje mirė Kovo 11-osios Akto signataras, filosofas Bronislavas Kuzmickas, pranešė Seimas. Signataras gimė 1935 metais Marijampolės apskrityje, dabartiniame Prienų rajone, studijavo Vilniaus universitete, čia baigė Istorijos-filologijos fakultetą. 1966–1973 metais jis dėstė filosofiją Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilnius Tech), vėliau dirbo Filosofijos ir sociologijos institute, dėstė Mykolo Romerio universitete.

Lietuvių tauta per šį tūkstantmetį ne kartą balansavo ties išnykimo riba, tačiau sugebėjo išlikti. Atsilaikė per šimtmečius trukusius karus su kryžiuočiais ir po svetimšalių invazijų bei okupacijų. Tauta ir fiziškai išliko, ir nenutautėjo. Prisikėlė, nors elitas buvo jau atsisakęs lietuvių kalbos.

Seime parengta peticija, kurios autoriai siūlo iš pareigų atleisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę Ireną Smetonienę ir jos pavaduotoją Jūratę Palionytę. I. Smetonienė teigia peticijos pasirodymo laukusi.

Dalies nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų nepritarimo sulaukusios jiems laidoti skirtos vietos sostinės Antakalnio kapinėse įrengimo darbai bus baigti iki lapkričio 1 dienos. Tai BNS trečiadienį sakė rangovo bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ atstovai. Jie taip pat teigė, jog Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus pavaduotojo Antano Mikalausko vadovaujama priėmimo komisija objektą turėtų priimti per mėnesį.

Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas palaiko idėją sostinės Antakalnio kapinėse įrengti specialią vietą Kovo 11-osios akto signatarams laidoti. „Čia yra suplakami du dalykai. Man jau teko turbūt nelaimė, kokia čia laimė, per pastaruosius dešimt metų ne kartą vadovauti laidojimo komisijoms ir kiekvieną kartą, jeigu reikia laidoti Vilniuje, reikia ieškoti vietos garbingam žmogui palaidoti, kur jis atsiguls, kas šalia jo, gal kokie anų laikų veikėjai“, - Žinių radijui trečiadienį sakė Č.Juršėnas.

Dalis Kovo 11-osios akto signatarų pareiškė nepritariantys atskiro kvartalo-memorialo įrengimui sostinės Antakalnio kapinėse ir teigia, kad toks kvartalas jiems primena sovietmečio privilegijas ir elgesio kultūros stoką. Pasak signatarų, šio klausimu su jais niekas nesvarstė, jie esą užgauti tik iš žiniasklaidos sužinoję apie Vilniaus savivaldybės iniciatyvą Antakalnio kapinėse rengti atskirą kvartalą-memorialą, skirtą signatarams laidoti.

Lietuvoje antradienį minimas Sąjūdžio įkūrimo 20-metis. Tar proga prezidentas Valdas Adamkus Lietuvos radijui teigė, kad per 20 metų būta sunkumų, tačiau Lietuva niekada neprarado esminių tikslų ir jų siekia iki šiol. „Šiandien - didelė šventė. Per 20 metų turime kuo didžiuotis, kiekvienas iš mūsų turime kuo pasidžiaugti. Tą dieną buvau toli nuo Lietuvos, bet širdis virpėjo, gaudėme kiekvieną žinelę.

Seime antradienį rengiamas iškilmingas posėdis, skirtas Sąjūdžio įkūrimo 20-mečiui paminėti. Posėdyje kalbės Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, Nepriklausomybės akto signataras, filosofas Bronislovas Kuzmickas, konservatorių lyderis Andrius Kubilius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, aktorius Regimantas Adomaitis ir kiti.

Seime antradienį rengiamas iškilmingas posėdis, skirtas Sąjūdžio įkūrimo 20-mečiui paminėti. Posėdyje kalbės Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, Nepriklausomybės akto signataras, filosofas Bronislovas Kuzmickas, konservatorių lyderis Andrius Kubilius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, aktorius Regimantas Adomaitis ir kiti.

Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis atmetė oponentų abejones dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo teisėtumo, naudos ir procedūros demokratiškumo. Kaip pranešė žiniasklaida, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai prašo Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų vetuoti įstatymą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Prezidentas kviečiamas siūlyti Seimui surengti konsultacinį referendumą dėl svarbiausių konstitucinės reikšmės klausimų, susijusių su Lisabonos sutartimi.

Vakar Seime tradiciniu metiniu pranešimu prezidentas Valdas Adamkus daugiausiai mušė per politikų bei valdininkų sėdynes, gyrė savo kuruojamas sritis, tačiau Prezidentūros veikloje prasto darbo apraiškų neįžvelgė. Valstybės vadovui vos baigus sakyti svarbiausią metų kalbą, politinių partijų lyderiai vienas per kitą ją kritikavo ir šaukte šaukė, kad tik jie gali Lietuvą gali paversti rojumi.

Šiuolaikiniame Vakarų socialiniame moksle ir žiniasklaidoje vienu dažniausiai vartojamų terminų tapo „globalizacija”. Globalizacijos  sąvokos ir su ja susijusios temos pakeitė anksčiau taip madingą postmodernizmo sąvoką ir postmodernistinę analizę.