brandos egzaminai

Penktadienį, liepos 3 d., Lietuvos abiturientai bandys savo jėgas laikydami matematikos valstybinį brandos egzaminą. Jį laikys beveik 16 tūkst. moksleivių. Valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 22 d. ir truks iki liepos 21 d. Pakartotinė sesija vyks liepos 22-rugpjūčio 4 dienomis.  Šiemet abitūros egzaminus šalyje laiko daugiau nei 26 tūkst. moksleivių.

Pirmadienį prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija, kuri tęsis iki liepos 21 d. Pirmas egzaminas pagrindinėje sesijoje bus anglų kalbos valstybinis egzaminas, o paskutinis – fizikos valstybinis egzaminas.

Jau kitą savaitę (birželio 22 d.) prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija, kuri tęsis iki liepos 21 d. Pirmas egzaminas pagrindinėje sesijoje bus anglų kalbos valstybinis egzaminas, o paskutinis – fizikos valstybinis egzaminas. Liepos 22 d. prasidės pakartotinė sesija, kuri tęsis iki rugpjūčio 4 d. „Šiais metais egzaminus laikys daugiau nei 26 tūkst. bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų baigiamosios klasės mokinių.

Karantinas į Lietuvos abiturientų kasdienybę įnešė sumaišties ir nežinios, todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) moksleiviams leido atsisakyti dalies pasirinktų brandos egzaminų. Labiausiai abiturientai skubėjo atsisakyti matematikos brandos egzamino, rečiau atsisakyta anglų kalbos valstybinio egzamino.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kada šiemet vyks valstybiniai brandos egzaminai. Tuo metu švietimo ministras Algirdas Monkevičius svarsto, kad švelninat karantino sąlygas abiturientai galėtų pirmieji grįžti į mokyklas „Galvojame ir tariamės Vyriausybėje, kad švelninant karantiną abiturientams galbūt būtų galima pirmiesiems grįžti į mokyklas saugiai, laikantis saugumo reikalavimų, saugojant savo, mokytojų ir kitų žmonių sveikatą“, – žurnalistams sakė A. Monkevičius.

Abiturientai su nekantrumu laukė žinios, kaip šiemet bus organizuojami brandos egzaminai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ketvirtadienio popietę apsisprendė – paskelbė, kad valstybinių brandos egzaminų dėl susiklosčiusios situacijos šalyje neatšauks. Brandos egzaminų sesija šiemet prasidės nuo birželio 22 dienos.

Lietuvoje daugėja abiturientų, kurie studijuoti vyksta į užsienį, vėliau ten dažnai ir lieka. Nors dauguma jaunuolių žada toliau mokytis Lietuvoje, beveik kas ketvirtas planuoja studijas užsienyje, o kas trečias prieš mokydamasis Lietuvoje nori bent metus pagyventi svetur. Vyriausybėje sėkmingiausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikę abiturientai, „šimtukininkai“, pagerbiami kasmet.

  Nacionalinis egzaminų centras (NEC) ketvirtadienį skelbia paskutinių – geografijos, istorijos ir matematikos – valstybinių brandos egzaminų rezultatus.   Matematikos egzaminą šiemet laikė 16,5 tūkst. kandidatų, iš kurių egzaminą išlaikė 82,2 proc. Pernai matematikos egzaminą išlaikė 87,2 proc. kandidatų. Tačiau maksimalų šimto balų įvertinimą šiemet gavo 1,9 proc. kandidatų, pernai tokių buvo 1,5 proc.

Valstybinius brandos egzaminus laiko vis daugiau eksternų, rodo BNS pateikti Švietimo ministerijos duomenys. Šiemet egzaminus laiko 1707 eksternai – žmonės, kurie jau turi mokyklos baigimo atestatą ir laiko brandos egzaminus, kad pagerintų jau turimus rezultatus arba siektų išlaikyti papildomus egzaminus.

Valstiečiai svarsto pokyčius švietimo sistemoje, kad stojant į aukštąsias mokyklas svarbesni būtų ne valstybinių brandos egzaminų rezultatai, o abiturientų pažymių vidurkiai. Tačiau ir mokytojai, ir mokiniai čia įžvelgia reikšmingų spragų ir abejoja pokyčių sėkme, kol švietimo sistema nebus reformuota iš esmės.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) pranešė šiemet iš viso sulaukęs 1356 pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų apeliacijų. Palyginti su pernai, apeliacijų padaugėjo, bet su užpernai – sumažėjo. 2017 metais gauti 908 skundai, 2016 metais – 1780. Daugiausia abiturientai skundėsi dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino įvertinimo, NEC gavo 941 apeliaciją dėl to.

Trečiadienį Lietuvoje prasidėjo pagrindinė brandos egzaminų sesija. Nors buvo skelbiama, kad esminių permainų šiemet abiturientams nėra, bet tikrai permainų yra. Viena iš labiausiai aptarinėjamų – leidimas lietuvių kalbos ir literatūros egzamine naudotis elektroniniais šaltiniais kompiuteriuose. Kol ekspertai tvirtina, kad tai sumažins mokinių stresą, mokytojai ir patys mokiniai aiškina kitaip.

Pasirodo, žinių moksleiviams netrūksta, tačiau retas kuris žino, kaip jas pritaikyti. Nacionalinio egzaminų centras baigė išsamų 2017 metų brandos egzaminų vertinimą. Paaiškėjo pagrindinės abiturientų daromos klaidos ir kas jas lemia. Anot nacionalinio egzaminų centro direktorės Saulė Vingelienės, mokiniams žinių netrūksta ir pademonstruoti jas sekasi puikiai, tačiau koją egzaminuose pakiša žinių taikymas.

Pirmadienį vyko privalomasis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, kurį šiais metais laikė per 21 tūkst. abiturientų. Paaiškėjo, kad kiekvienais metais daug kritikos sulaukiantis Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas šiemet kelia gerokai mažiau neigiamų emocijų. Kalbinti lenkų mokyklos abiturientai teigė, kad egzaminas nebuvo sunkus ir pasimokius, jį buvo galima išlaikyti. „Manau buvo nelabai sunkus.

Kaip žinia, mėnesio pabaigoje visų šalies abiturientų laukia baigiamieji egzaminai. Ne išimtis ir Lietuvos žvaigždutės. Tačiau, pasirodo, ne visi šiam svarbiam gyvenimo įvykiui ras laiko. Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti Simona Milinytė sako, kad egzaminuose dalyvauti nežada. „Niekaip negaliu. Pasikeitė planai, tenka likti čia. Bent kolkas. Nors lagaminai jau buvo sukrauti ir bilietai užrezervuoti, tenka likti čia. Atsirado man čia darbelių su vadybininkais.

Vasario mėnesį mokyklose minint abiturientų taip laukiamą šventę – šimtadienį, vis daugiau dvyliktokų pradeda nerimauti dėl artėjančių brandos egzaminų. Labiausiai stebina tai, kad dėl informacijos stokos moksleiviai bijo ne paties žinių patikrinimo, o to, kaip jas bus reikalaujama įrodyti egzamino metu. „Egzamino rezultatai – sėkmės reikalas. Niekada negali žinoti, ko bus prašoma, kokios temos bus nagrinėjamos.

Kovo 6 d. startavusi internetinė pasirengimo brandos egzaminams priemonė „Egzaminatorius.lt“ leis moksleiviams savarankiškai ruoštis lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir biologijos egzaminams. Čia bus pateikiama visiškai brandos egzaminų programas atitinkanti susisteminta medžiaga – konspektai, sąvokos, įvairaus sudėtingumo užduotys, vaizdinė medžiaga ir rekomendacijos mokymuisi.

Pavasariu, ko gero, mažiausiai džiaugiasi abiturientai, mat jiems tai – rimtų išbandymų metas. Skaičių kalba Kuo šiemet abiturientus nustebins egzaminų rengėjai ir kokios naujovės jų laukia, kalbamės su Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktoriaus pavaduotoja Terese Blaževičiene. – Ar jau žinoma, kiek abiturientų šiemet turėtų laikyti brandos egzaminus? – 2013 metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 39 976 kandidatai.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius siūlo metais pavėlinti kritikos sulaukusią naują stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Siūloma, kad ji įsigaliotų nuo 2015-ųjų. Pagal dabartinius planus po dvejų metų norintieji įstoti į nemokamą vietą aukštojoje mokykloje turės pasiekti nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį. Norintieji patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete turės mokėti anglų, vokiečių ar prancūzų kalbą B2 lygiu, stojant į kolegiją – B1 lygiu.

Kalendorinė vasara abiturientams prasideda vieninteliu privalomu brandos egzaminu – lietuvių kalbos. Valstybinį lietuvių kalbos egzaminą pasirinko 25 655 abiturientai, mokyklinį egzaminą penktadienį laikys 14 761 jaunuolis. Visoje Lietuvoje egzaminas prasidės tuo pačiu laiku – 9 val. ryto. Iš dviejų dalių sudarytam egzaminui bus skirtos 4,5 valandos.: 3 val. laikantieji egzaminą atliks teksto rašymo, 1,5 val. – teksto suvokimo užduotis. Tarp šių dalių numatyta 45 min. pertrauka.

Jau vyksta abiturientų brandos egzaminų sesija. Apie jos peripetijas „Balsas.lt savaitė“ kalbėjosi su Nacionalinio egzaminų centro (NEC) vadovu Sauliumi Zybartu. Traukia užsienio kalbos – Kokie egzaminai šiemet populiariausi ir kokius moksleiviai rinkosi rečiau? – Šiemet brandos egzaminus laikys 44 852 kandidatai, tai yra 4 757 mažiau nei pernai. Vidutiniškai vienas  kandidatas rinkosi 3,17 egzamino.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalistės Indrės Vainalavičiūtės straipsnis „Šeimą kuria (ne)santuoka“. Gegužės 15-oji – Šeimos diena, bet Lietuvoje jau kuris laikas klausimas, kas yra šeima, kelia aršias politikų ir visuomenės diskusijas.

Šiandien Romo Kalantos susideginimo 40-osios metinės. Vis mažiau lieka žmonių, tiesiogiai patyrusių tą spontanišką tautiškumo ir pilietinio priešinimosi protrūkį, kurį sovietai pakrikštijo Kauno sukilimu ir nacionalistų maištu. Gal nuo tada, nuo 1972 metų gegužės, sustiprėjo sovietinių ideologų siekis supriešinti Vilnių su Kaunu. Esą Kaune gyvena tamsūs nacionalistai ir spekuliantai, o Vilniuje – šviesuomenė – lojali sovietinei valdžiai ir nekelianti „kvailų“ maištų.

Paskutinis skambutis į klases sukvietė 40 tūkst. 544 abiturientus. Dauguma jų laikys tris (per 19 tūkst.) arba keturis brandos egzaminus (16 tūkst.). Su Paskutinio skambučio švente abiturientus sveikinantis ministras Gintaras Steponavičius linki abiturientams surasti savo kelią, kuriuo eidami galėtų realizuoti save ir būti naudingi savo šaliai. „Mokykloje nuskambėjęs paskutinis skambutis skelbia naują pradžią jūsų gyvenime.

Vokiečių kalbos egzaminu šeštadienį prasidėjo brandos egzaminų sesija. Jį laikyti rinkosi 616 kandidatų. Mokyklose egzaminai šiemet vyksta anksčiau nei įprasta. Pasak Švietimo ir mokslo ministro, egzaminai paankstinti siekiant, kad sesija birželį būtų ne tokia intensyvi. Gintaras Steponavičius sako, kad anksčiau rengiami tie egzaminai, kuriuos laiko mažiau mokinių. „Nenorėjome turėti per daug intensyvaus, perkrauto egzaminų tvarkaraščio birželį.

Valstybinių brandos egzaminų apeliacinis komitetas patvirtino paskutinius pagrindinės ir pakartotinės brandos egzaminų sesijų apeliacijų rezultatus. Dėl egzaminų vertinimo pateikta apie 2,4 tūkst. apeliacijų. Pernai metais apeliacijų sulaukta daugiau, tačiau šiemet valstybinius egzaminus laikė gerokai daugiau mokinių nei anksčiau. Daugiausia apeliacijų pateikta dėl gimtosios lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino – 1544 (6 proc.

Šiemet laikyti brandos egzaminus buvo užsiregistravę 49 575 kandidatai – vidurinių mokyklų ir gimnazijų abiturientai, baigusieji suaugusiųjų mokyklas ir profesines bei žemės ūkio mokyklas, taip pat mokyklas baigę eksternu arba anksčiau. Šiandien spaudos konferencijoje brandos egzaminų rezultatus apibendrindamas švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pabrėžė, kad brandos egzaminų sesija praėjo sklandžiai ir padėkojo pedagogams, rengusiems ir tikrinusiems egzaminų užduotis.

Lietuvių kalbos egzamino rezultatais nepatenkinti liko daugiau nei pusantro tūkstančio abiturientų. Būtent toks skaičius moksleivių pateikė apeliacijas Nacionaliniam egzaminų centrui (NEC) po to, kai praėjusią savaitę buvo paskelbti valstybinio lietuvių kalbos egzamino rezultatai. Pagal esamą tvarką, apeliacijas NEC gali teikti tie moksleiviai, kurie abejoja gautais įvertinimais.

Paskelbti lietuvių kalbos (gimtosios) ir užsienio kalbų (prancūzų ir rusų) pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetas patvirtino pagrindinės sesijos lietuvių kalbos (gimtosios) ir užsienio kalbų (prancūzų ir rusų) valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Mokykloms šie rezultatai pateikti duomenų perdavimo sistema. Lietuvių kalbos (gimtosios) valstybinį brandos egzaminą išlaikė beveik 92 proc. kandidatų.

Lietuvoje trūksta daugiau inovatyvių brandos egzaminų formų priimant bei padedant abiturientams pasirinkti  tikslingą studijų sritį. Tokios išvados prieita per Lietuvos studentų sąjungos (LSS) gegužės 14 d. organizuotą nacionalinį pirmakursių tyrimo aptarimą. Tyrimą vykdė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras („MOSTA“) prie Švietimo ir mokslo ministerijos.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) baigia brandos egzaminų parengiamuosius darbus – būsimieji vertintojai tobulinosi specialiuose kursuose, prie pabaigos artėja egzaminams reikalingos medžiagos spausdinimas. Apie atskirus pasirengimo etapus, užduočių slaptumą garantuojančias priemones NEC vadovas Saulius Zybartas supažindino švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, už bendrąjį ugdymą atsakingus ministerijos padalinių vadovus.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) baigia brandos egzaminų parengiamuosius darbus – būsimieji vertintojai tobulinosi specialiuose kursuose, prie pabaigos artėja egzaminams reikalingos medžiagos spausdinimas. Apie atskirus pasirengimo etapus, užduočių slaptumą garantuojančias priemones NEC vadovas Saulius Zybartas supažindino švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, už bendrąjį ugdymą atsakingus ministerijos padalinių vadovus.

Šiemet brandos egzaminų darbams vertinti planuojama pasitelkti apie 1 780 vertintojų, pernai valstybinius brandos egzaminus vertino 1 230 mokytojų, pranešė Švietimo ir moklso ministerija. Prieš sesiją planuojami naujai atrinktų vertintojų įvadiniai mokymai. Taip pat ketinama surengti mokymus visiems vertintojams. Vertinti valstybinius brandos egzaminus jau panoro apie 2 400 mokytojų, teigiama ministerijos pranešime.