Šiemet egzaminus laiko 1707 eksternai – žmonės, kurie jau turi mokyklos baigimo atestatą ir laiko brandos egzaminus, kad pagerintų jau turimus rezultatus arba siektų išlaikyti papildomus egzaminus. Pernai tokių buvo 1567, užpernai – 1427.
Pasak Nacionalinio egzaminų centro (NEC) vadovės Astos Ranonytės, dažniausiai šiemet eksternai rinkosi laikyti biologijos ir matematikos egzaminus, o didėjančio eksternų skaičiaus priežastys – įvairios.
„Jie galbūt studijavo ir nepabaigė arba studijavo ir suprato, kad tai ne jų kryptis, arba buvo pasirinkę kitą veiklą – savanoriavimą, laisvus metus ir jie tiesiog laiko tuos egzaminus, kurių rezultatai netenkina arba renkasi laikyti egzaminus, kurių rezultatų neturi“, – BNS sakė A. Ranonytė.
Anot jos, yra ir tokių abiturientų, kurie užsispyrusiai kelerius metus iš eilės laiko tą patį egzaminą, kad gautų maksimalų šimto balų įvertinimą.
„Vienas eksternas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė trejus metus iš eilės. Jis visų kitų egzaminų gavo šimtukus, o lietuvių – ne, todėl jau studijuodamas, vis ateidavo į tą egzaminą, kol gavo šimtą balų“, – teigė NEC vadovė.
„Eksternų motyvai yra skirtingi“, – pridūrė ji.
Pasak A. Ranonytės, yra sudarytos galimybės pasigerinti turimus rezultatus arba pasirinkti papildomus egzaminus, kad atsivertų didesnės galimybės rinktis studijų kryptį.
Švietimo ministerijos duomenimis, 2017-2019 metais egzaminus laikė ir du eksternai, gimę 1971 metais bei vienas, gimęs 1972 metais – vyriausi per šiuos trejus metus egzaminus laikę žmonės.
Taip pat šiemet egzaminus laiko daugiau buvusių mokinių, kurie brandos atestatų dar neturi, nes nėra išlaikę dviejų būtinų egzaminų atestatui gauti.
Šiemet egzaminus laiko 707 buvę mokiniai, pernai tokių buvo 586. Tačiau 2017 metais jų buvo daugiau nei pernai – 673.
„Realiai čia yra tie mokiniai, kuriems būtina išlaikyti du egzaminus, kad gautų rezultatus“, – sakė A. Ranonytė.
Vienas egzaminas – lietuvių kalbos ir literatūros – abiturientams yra privalomas.
