benzinas

Prasidėjus karui Ukrainoje naftos kaina pasaulinėje rinkoje, kartu ir degalų kainos, šovė į neregėtas aukštumas. Kainos degalinėse brango po kelis kartus per dieną. Šią savaitę naftos kaina pasaulinėje rinkoje sugrįžo į pradinę padėtį, tačiau degalinės mažinti kainų neskuba. Sako, toks verslas akcizų ar PVM lengvatų neskuba daryti ir valdžia. Ekonomistai ragina neskubėti su lengvatomis ir laikytis įsipareigojimų.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia informaciją apie degalų kainas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje. Anot jos, šiuo metu pigiausi degalai Lenkijoje, o brangiausi – Vokietijoje.

Ir benzino, ir dyzelino kainoms artėjant prie dviejų eurų už litrą, degalinių atstovai kamuolį meta valdžiai – esą ši turi imti pavyzdį iš Lenkijos, mažinti akcizą ir leisti naudoti mažiau švarių ir užtat brangių biodegalų. Tai kainą esą leistų sumažinti bent keliasdešimt centų. Premjerė Šimonytė aiškina, kad naudą pajustų visai ne vairuotojai, tad pokyčių nesiims. Kiek dar tęsis šį Rusijos užkurta mėsmalė ir naftos kainų šuoliai – ekonomistai gerų žinių neturi.

Litras degalų šiandien kai kur perkopė 1,6 euro, nors dar prieš savaitę, prieš pat Rusijai užpuolus Ukrainą, kainos buvo net keliolika centų žemesnės. Vairuotojai ironizuoja, kad benzinas ir dyzelinas pradės brangti jau ne dienomis, o valandomis. Skaičiai švieslentėse užkliuvo ir energetikos ministrui. Dainius Kreivys mano, kad degalinės piktnaudžiauja padėtimi ir lupikauja, esą kainas didinti jos pradėjo nė neišpardavusios dar iki karo mažesne kaina nusipirktų degalų rezervų.

Transporto priemonių ridos klastojimas yra vienas labiausiai paplitusių apgavysčių metodų naudotų automobilių rinkoje. Ridos klastojimas išpučia naudotos transporto priemonės kainą ir sugadina automobilio eksploatavimo patirtį. IT bendrovė „carVertical“ atliktas tyrimas parodė, kad didžiausia rizika įsigyti automobilį su pakoreguotais odometro rodmenimis tenka aukštesnės klasės vokiškų automobilių pirkėjams.

Gyventojai skaičiuoja, kad degalų kainos auga beveik kasdien. O keliaudami Lietuvoje žmonės pastebi, kad kuro kainos akivaizdžiai skiriasi: pavyzdžiui, Šiauliuose kuras beveik 0,20 euro už litrą pigesnis. Nedidelių degalinių tinklų atstovai aiškina, kad taupo savo sąskaita, todėl degalai pas juos pigesni. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sakė, kad prieš kelias dienas iš Vilniaus važiavo į Šiaulius.

Lietuvoje benzino ir dyzelino kainos kyla nesustodamos – kai kurių degalinių šviestlentėse kainos perkopė ir 1,5 euro už litrą. Brangstantis šildymas, elektra ir kuras vis labiau gula ant gyventojų pečių. O štai kaimyninė Lenkija skuba žmonėms padėti – mažins PVM dujoms, elektrai ir akcizus degalams. Prancūzija degalų kainų šuoliui kompensuoti mažiau uždirbantiems gyventojams skiria po 100 eurų. Lietuvos valdžia papildomų priemonių bent kol kas imtis nežada.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias bus didinami mokesčiai dyzelinui, benzinui, dujoms, taip pat šildymui naudojamam kurui. Kaip posėdyje informavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, jeigu šis ir kiti žalieji įstatymai nebūtų priimti, Lietuva Europos Sąjungai turėtų sumokėti 444 mln. eurų už nesumažintą taršą.

Į Lenkiją lietuviai jau traukia ne tik dešros ar sūrio. Nors degalines skiria vos keli kilometrai, Lenkijoje benzino litras pigesnis daugiau kaip 20 centų. Akis badantį skirtumą jau pastebi pas kaimynus užsukantys tautiečiai. Kodėl to paties tinklo degalinėse lenkai už benziną prašo mažiau? Ir degalinės, ir ekspertai aiškina, kad kainų skirtumo liūto dalį lemia akcizai ir kaimynų zlotas. Visgi apetito esą nestokoja ir degalinių valdytojai Lietuvoje.

Pastaruoju metu degalų kainos auga kone kasdien. Gyventojai dalijasi nuotraukomis, kuriose užfiksuota kaina jau peržengė 1,5 euro ribą – jei perskaičiuotume į kadaise turėtus litus, tai būtų 5,18 lito už litrą. Ekonomistai prognozuoja, kad tai – dar ne riba. Anot jų, tikėtina, kad kainos dar augs iki 1,6 euro. Vilnietis Tomas su portalu tv3.lt pasidalijo degalinės švieslentės nuotrauka.

Finansų ministerija siūlo ilgainiui gerokai padidinti akcizus visiems degalams, o daugiausia brangtų dyzelinas. Degalinių atstovai baiminasi, kad dėl to praras klientus – įmonės ir gyventojai vyks degalų į kaimynines šalis. Tai patvirtina ir vežėjai, jie sako turėsiantys pigesnių degalų ieškoti kitur arba bankrutuoti. Todėl kai kurie ekonomistai pataria Lietuvai neišsišokti su akcizų degalams didinimu ir pirmiausia susitarti dėl to susitarti kaimynėmis.

Kai kurie vairuotojai Lietuvoje jaučiasi apgaudinėjami degalinėse, mat į jų bakus kolonėlės įpila daugiau, nei gamintojo nurodyta bako talpa. Žmonės savo pyktį ir įtarimus apie galimą sukčiavimą lieja internete, negaili ir aštresnių žodelių.  TV3 žurnalistai, kartu su metrologijos inspektoriais, nusprendė patikrinti, kaip tiksliai degalinės matuoja parduodamus degalus ir kodėl į degalų baką telpa daugiau litrų nei nurodyta automobilio dokumentuose.

Finansų ministerija registravo Akcizų įstatymo pataisas, kurias priėmus, Lietuvoje parduodamas dyzelinas, benzinas, kitas iškastinis kuras gerokai pabrangs. Taip nutiks dėl numatomo paties akcizo didinimo ir naujos jo kintamos dedamosios, susietos su CO2. Be to, gerokai mažiau pigesnio dyzelino galės nusipirkti ir ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės.

Infliacija gyventojams smogia vis smarkiau – brangsta ne tik paslaugos, dujos, šildymas, maistas, bet ir degalai. Vairuotojai stebisi, kodėl jų kaina kyla kone kas savaitę. Degalų pardavėjai teisinasi, kad už degalus tenka mokėti brangiau, nes pasaulio rinkose brangsta nafta. Vairuotojai svarsto, ar dėl kainų kilimo neteks mašinas žiemai palikti garažuose. Lietuvos bankas gerų žinių gyventojams neturi – iki metų galo prognozuoja dar didesnį kainų augimą.

Karą taršiems automobiliams paskelbusi Aplinkos ministerija užsimojo Lietuvoje per porą metų sulyginti dyzelino ir benzino kainas. Pabranginti dyzeliną tiek, kad žmonės jo nenorėtų piltis ir atsisakytų dyzelinių automobilių. O į didesnių miestų senamiesčius, anot aplinkos ministro, taršiems dyzeliniams automobiliams turėtų būti iš viso uždrausta įvažiuoti. Automobilininkai ministro siūlymus keikia – esą nuskriausti liks mažiau pasiturintys Lietuvos gyventojai.

Benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje kopia į rekordines aukštumas. Vairuotojai piktinasi, kad degalai brangsta kas savaitę ir kol kas galo nematyti. Degalinių atstovai atšauna, kad dėl to kalta ne tik brangstanti nafta, bet ir po karantino pasaulyje išsijudinusi rinka. O pasak ekonomistų, nafta ne tik didina degalų kainą, bet ir kelia maisto produktų, įvairių kitų prekių transportavimo išlaidas.

Daugelis žmonių, galvojančių apie elektromobilio pirkimą, nerimauja dėl to, kaip ir kur jį įkrauti. Tačiau tikrasis klausimas, kurį turėtumėte užduoti, yra tai, kaip papildysite kuro benzininei ar dyzelinei transporto priemonei, jei nepasirinksite elektrinės. Taip yra todėl, kad per ateinančius du dešimtmečius elektromobiliai degalinių verslą pavers mirties spirale, o elektromobiliai bus numatytasis pasirinkimas visiems automobilių savininkams.

Vokietijos automobilių gamybos milžinė „Audi“ antradienį paskelbė, kad iki 2033 metų liausis gaminti mašinas su dyzeliniais ir benzininiais varikliais, visam šiam sektoriui persiorientuojant prie aplinkai palankesnių elektromobilių. „Audi“ pasiruošusi atlikti ryžtingą ir stiprų žingsnį į elektros amžių“, – sakome bendrovės generalinio direktoriaus Markuso Duesmanno pareiškime.

Daugelis šalies degalinių tinklų didmeninėje rinkoje degalus perka iš tos pačios Mažeikių gamyklos „Orlen Lietuva“. Tačiau vairuotojams tų pačių degalų kaina gerokai skiriasi. Tai rodo 2021 m. birželio 14 d. Pricer.lt atliktas degalų kainų tyrimą populiariausiose degalinėse. Pigiausi ir brangiausi degalai Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, pigiausias A95 benzinas Vilniuje ir Kaune buvo degalinėje „Jozita“ – 1,19 euro.

Prasidėjus pandemijai, norėdami pasiruošti artėjančiai „apokalipsei“, visi skubėjo į parduotuves nusipirkti pačių būtiniausių ir svarbiausių produktų. Tada pati paklausiausia prekė, dėl nesuprantamų priežasčių, buvo tualetinis popierius. Tai buvo tikrai kvaila situacija, nes visa tai privedė prie dirbtinio prekių trūkumo, kurį sukėlė ne pandemija, o panikos pirkimas ir produktų kaupimas. Na, visuomet siekdami tobulėti, mes, žmonės, tikriausiai pasimokėme iš savo klaidų, ar ne? Ne.

Degalų kainos per pastarąjį mėnesį šoktelėjo virš 9 proc., ir nėra tikimasi, kad augimas sulėtės. Pagal JAV darbo statistikos biuro vartotojų kainų indeksą degalų kainos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 22,5 proc. Kovo mėnesį kuro kainos padidino bendrą kainų lygį, kuris yra didžiausias per beveik 9 metus. Naujausia vyriausybės ataskaita rodo, kad degalų kainos šią vasarą turėtų perkopti pastarųjų trijų metų vidurkį.

Degalų kainos Baltijos valstybėse paskutinį metų mėnesį kito skirtingai. Visų rūšių degalai atpigo Estijoje, tuo tarpu Lietuvoje bei Latvijoje pabrango benzinas ir dyzelinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per mėnesį pakilo 4,7 proc. iki 1,119 euro, Rygoje – 8,2 proc. iki 1,189 euro, o Taline – nukrito 6,5 proc. iki 1,149 euro. Dyzelino litras Vilniuje pabrango 11,3 proc. iki 1,079 euro, Rygoje – 9,3 proc.

Naftos kainos nukrito į rekordines žemumas, tačiau Lietuvos degalinėse tai beveik  nesijaučia. Dėl to jau siunta ir eiliniai vairuotojai ir vežėjai, o Seime pasigirsta siūlymų ieškoti kartelinių susitarimų. Tačiau Konkurencijos taryba siūlo ne ieškoti kaltų, o didinti konkurenciją. TV3 aiškinasi, kodėl Lietuvos degalinėse kainos tebesilaiko aukštumose ir kas iš to pelnosi.

Tarp Rusijos ir Saudo Arabijos kilęs naftos karas greitu metu galimai sumažins ir Lietuvos degalų kainas. Ir esą, nors naftos kainų nuosmukis – galimai artėjančios pasaulinės finansų krizės požymis, Lietuvai bijoti nėra ko. Esą ekonominiams išbandymams šalis pasiruošusi daug geriau nei kad buvo 2009 m. Ar vairuotojams Lietuvoje jau atėjo laikas trinti rankomis dėl sumažėjusių degalų kainų? Naftos karas, kilęs tarp Rusijos ir Saudo Arabijos numušė naftos kainas į dar neregėtas žemumas.

Po Naujųjų metų degalinių švieslentėse fiksuojamos į viršų kopiančios benzino ir dyzelino kainos. Vairuotojai piktinasi, kad padidėjus akcizui, degalų kainos šoktelėjo daugiau nei buvo prognozuota. Tačiau naftos produktų prekybos įmonių asociacija tikina turinti tam paaiškinimą: esą degalai brangsta ne tik dėl akcizų, bet ir dėl didėjančios pasaulinės naftos kainos. Ekonomistai prognozuoja, kad dėl augančios tarptautinės įtampos ir įvykių Irane degalai netrukus gali brangti dar labiau.

Benzinas degalinėse Baltijos šalyse per praėjusius metus pabrango 13-16 proc., dyzelinas – 5-10 proc., rodo šią rinką stebinčios agentūros BNS duomenys. 95 markės benzino kainos „Circle K“ degalinėse Vilniuje pernai pakilo 15,9 proc., Taline – 13,3 proc., Rygoje – 13 proc., o dyzelino – atitinkamai 9,7 proc., 9,8 proc., 5,9 procento. Pigiausias tiek benzinas, tiek ir dyzelinas išliko Lietuvoje, o brangiausi šie degalai – Estijoje.

Pirmadienis pasižymėjo stipriai brangusia nafta. Dėl dronų atakų Saudo Arabija neteko pusės naftos gavybos pajėgumo, kas reiškia, kad pasauliui kasdieninės naftos tiekimas sumažėjo apie 5 proc. arba 5,7 mln. barelių per dieną. Mums aktualios BRENT rūšies naftos kaina šoktelėjo daugiau nei 10 proc. ir 9 val. Lietuvos laiku siekė 66,55 JAV dolerių už barelį. Lietuvoje šis naftos kainos pokytis atsilieps visiems transportą vairuojantiems žmonėms. Žaliavinė nafta sudaro apie 40 proc.

Pasaulinės naftos produktų kainos pastaruoju metu mažėjo. Taip pat mažėjo ir didmeninės degalų kainos Lietuvoje. Tačiau mūsų degalinėse jos kol kas nedžiugina. Pricer.lt pranešime žiniasklaidai skelbia, kad nuo birželio pradžios didmeninė A95 benzino kaina vienkartiniams sandoriams bendrovėje „Orlen Lietuva“ krito 7,8 proc. iki 1,062 euro už litrą, palyginus su gegužės mėnesiu.

Jau nuo kitų metų degalinėse pardavinėjamame populiariausiame benzine ir dyzeliniame kure turės būti didesnė dalis biodegalų. Tai numatyta pirmadienį paskelbtame energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų įsakymo projekte. Jeigu dabar 95 markės benzine, gaminamame be bioetiltretbutileterio, privalo būti nuo 5 proc. iki 10 proc. biodegalų, tai nuo kitų metų jų turės būti ne mažiau kaip 10 proc. bioetanolio.

Degalų kainoms šoktelėjus net keliolika centų už litrą, vairuotojai neslepia pasipiktinimo. Kainų stebėtojai tikina, kad nafta, kuri ir diktuoja galutines kainas,  pastarąsias savaites pigo. Prekybininkai teisinasi, jog dalis degalinių dar neišpardavė brangiau kainavusių degalų likučių. „Kai dirbu su savo mašina ir reikia piltis iš savo kišenės, tai pastebėjau. Man atrodo, čia kažkokia mafija. Jei nafta atpigo, o kuras kyla į viršų“, – taip degalų kainų šoktelėjimą apibūdina vilnietis.

Pastarosiomis savaitėms pinganti naftos kaina įvairių šalių rinkose vis labiau atkreipia daugybės ekonomistų dėmesį. Tačiau mažėjančios pagrindinio pasaulio energetikos ištekliaus kainos vairuotojams, tikėtina, pokyčių neatneš. Ekspertai primena, kad benzino kaina dažnai nepriklauso nuo to, už kiek parduodama nafta. 65,31 JAV dolerio už barelį. Tokia populiariausios, „Brent“, rūšies naftos kaina trečiadienį buvo fiksuojama Londono biržoje.

Nuo lapkričio 1 d. degalinėse keičiasi degalų žymėjimas. Greta įprastų benzino ar dyzelino simbolių klijuojami nauji lipdukai su dar nematytais raidžių bei skaičių deriniais. Vairuotojai įspėjami neprarasti budrumo: klaida gali brangiai kainuoti. Specialistai prieš renkantis konkrečią degalų rūšį pataria pasitikrinti automobilio techninėje dokumentacijoje ir įsitikinti, kokie degalai mašinai tinka. Na, o jei visgi įpylėte netinkamų degalų, mechanikai pataria neskubėti užvedinėti automobilio.

Degalų kainų metinį augimą Lietuvoje lėmė naftos brangimas ir metų pradžioje padidintas dyzelino akcizas, teigia analitikai ir rinkos vertintojai. „Pernai rugpjūčio mėnesį dyzelino kainos vidutiniškai buvo iki 1 euro, o benzino – daugiau kaip 1 euras.

Lazdijuose du vyrai sumanė, kad už benziną mokėti neverta: prisipylė dvi pilnas plastikines taras ir spruko iš degalinės.  Kaip praneša Alytaus policija, šis incidentas įvyko birželio 28 dieną, apie 17 val. 36 min., Lazdijuose, Turistų gatvėje. Pareigūnai skubiai prašo visuomenės pagalbos tikėdamiesi, kad pagaliau pavyks surasti šiuos vyriškius.

Benzino ir dyzelino kainos degalinėse Baltijos valstybėse nuo metų pradžios išaugo 5-10 proc., mažiausios jos išliko Lietuvoje. Vidutinė 95-os markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje praėjusios savaitės pabaigoje buvo 1,311 euro – 8 proc. didesnė nei metų pradžioje. Vidutinė dyzelino kaina šiame degalinių tinkle nuo pradžios padidėjo 8,5 proc. iki 1,230 euro už litras. Vidutinė 95-os markės benzino litro kaina šiame degalinių tinkle Rygoje nuo metų pradžios ūgtelėjo 5,5 proc.

Benzinas ir dyzelinas degalinėse Lietuvoje išlieka pigiausias Baltijos valstybėse. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje praėjusios savaitės pabaigoje buvo 1,279 euro, Rygoje - 1,282 euro, Taline - 1,349 euro, dyzelino - atitinkamai 1,199 euro, 1,202 euro ir 1,289 euro. Litras suskystintų dujų Vilniuje kainavo vidutiniškai 0,607 euro, Rygoje - 0,499 euro, Taline - 0,649 euro.

Neįtikėtinai skaudžios nelaimės vakar vos pavyko išvengti vieno Plungėje esančio namo gyventojams. Policijos departamentas praneša, kad balandžio 1 d., apie 07.45 val., Plungėje, V. Mačernio g., atėjęs į gyvenamojo namo bendrojo naudojimo koridorių, apie 20 m.vaikinas, atsinešė su savimi 0,5 l. talpos talpą su benzinu bei degtukų.

Kovo mėnesio pigiausių degalų kainų tyrimas atskleidė, kad degalai, brangę pirmus du šių metų mėnesius, pagaliau pradėjo pigti. O be to, Naujojoje Vilnioje pradėjo veikti naujas pigių degalų operatorius, pasiūlęs mažiausias benzino ir dyzelinio kuro kainas Vilniuje. Pricer.lt 2018 metų kovo mėnesį užfiksavo benzino ir dyzelinio kuro kainų kritimą po paskutinių dviejų mėnesių kainų šuolio, kurį lėmė Vyriausybės sprendimas nuo metų pradžios padidinti akcizą dyzeliniam kurui.

2018 metų sausio mėnesį buvo užfiksuotas stiprus degalų kainų šuolis, kurį lėmė Vyriausybės sprendimas nuo metų pradžios padidinti akcizą dyzeliniam kurui. Pricer.lt degalų kainų tyrimas vasario mėnesį parodė, kad per mėnesį dyzelino kainos degalinėse toliau kilo, o benzinas pradėjo pigti. Vasario mėnesį žaliavinė Brend rūšies nafta biržoje atpigo 6,2 proc., o jos kaina buvo lygi tai, kuri fiksuota prieš metus – 2017 vasario mėnesį.

Nuosavu transportu važinėjantys jau turėjo pastebėti, kad per pastaruosius dvejus metus kaina vis stiebėsi į viršų. Šiais metais taip pat prognozuojama, kad kuro kainos augs. Ne vien dėl naftos brangimo, bet ir dėl padidėjusio akcizo. Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys atskleidė, kad kol kas padidėjusioje degalų kainoje dar nenugulė didesnis akcizas. Mat kol yra atsargų, tol ir sena kaina. Poveikis turėtų pasijausti sausio viduryje ar sausio mėnesio gale.

Prasidėjus atostogų sezonui Pricer.lt užfiksavo degalų kainas degalinėse. Liepą praktiškai visose Vilniaus degalinėse benzinas, dyzelinas ir suskystintos dujos pigo arba kaina liko nepakitusi. Degalų kainos pas didmenininką neženkliai didėjo, vidutinės kainos pasaulyje – mažėjo. Pricer.lt liepos mėnesio pigiausių degalų reitinge toliau lydere išlieka Kauno degalinė „Jozita“, kurioje, tiek benzino, tiek dyzelino, tiek suskystintų dujų kainos - užfiksuotos mažiausios.

Ramoniškių kelio poste trečiadienį sulaikytas automobilis, kurio kuro bake buvo slepiamos kontrabandinės cigaretės „Fest“. Nelegalius rūkalus iš Rusijos į Lietuvą automobiliu „Volkswagen Passat“ vežė Lietuvos pilietis A.T. A.T. lengvuoju automobiliu „Volkswagen Passat“ į muitinės postą atvyko po pietų, apie 14 val. Bandydamas suklaidinti muitinės pareigūnus, žodžiu jis deklaravo gabenantis tik leidžiamą kiekį akcizinių prekių.

Nuo šiol po padidinamuoju stiklu atsidūrė ne tik maisto prekių kainos, bet ir degalų. Atskleidžiama ne tik, kaip kainos skiriasi degalinėse Vilniaus mieste, bet ir palyginama su pasauline kaina.  Kainų palyginimo portalas pricer.lt išanalizavo kuro kainas. Pirmą kartą kainos užfiksuotos vasario mėnesį, antrą - kovą. Pigiausių degalų kainų tyrimo metu buvo užfiksuotos visų degalų rūšių kainos, kuriomis prekiauja degalinių operatoriai.

Aiškėjau daugiau konflikto detalių, kurio metu Raseinių rajone vyras savo žmoną apipylė benzinu ir ją padegė. Pasirodo, kad tuo metu namuose buvo ir moters brolis. Įtariamasis gydomas Kauno klinikose. Gyvenamasis namas sudegė.  Kovo 11 d. apie 15 val. Raseinių r., Bralinskių k., namuose, kilus konfliktui, vyras (g. 1967 m.) benzinu apipylė žmoną (g. 1970 m.) ir ją padegė. Nuo namuose prilaistyto benzino kilo gaisras, kurio metu namuose buvęs moters brolis (g. 1971 m.) iššoko per langą.

Kovo 11 dieną 15 valandą gautas pranešimas, kad Raseinių rajone, Bralinskių kaime, grįžęs į namus vyriškis (1967 m.) dėl neaiškių priežasčių benzinu apipylė žmoną (g. 1970) ir ją padegė. Nuo namuose prilaistyto benzino kilo gaisras, nuo kurio sudegė pastatas. Gaisravietėje rastas apdegęs moters lavonas. Įtariamasis vyriškis dėl nudegimų, nesąmoningas, išvežtas į ligoninę.

Vilniaus degalinėse šią savaitę mažėjo benzino ir dyzelino kainos, tačiau brango dujos. Benzino kaina „Lukoil“ tinkle per savaitę sumažėjo 1 centu iki 1,097 euro, „Statoil“ - 1,7 cento iki 1,099 euro, o „Orlen“ - 1 centu iki 1,106 euro. Dyzelino kaina „Lukoil“ degalinėse smuko 1 centu iki 0,997 euro, „Statoil“ tinkle - 1,7 cento iki 0,999 euro, o „Orlen“ - 1 centu iki 1,006 euro.

Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas ir į teismą perduota baudžiamoji byla, kurioje 51 metų Pasvalio rajono gyventojas P. B. kaltinamas pasikėsinimu nužudyti savo žmoną itin žiauriu ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – apipildamas benzinu ir padegdamas. 2015 m. spalio 13-osios vakarą, greitosios pagalbos medikai ir policijos pareigūnai buvo iškviesti į vieną Pasvalio rajono miestelį. Daugiabutyje rasta smarkiai apdegusi moteris.

Lietuva pirmąjį pusmetį išliko pagrindine degalų tiekėja Latvijai, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenys. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tiekimui iš Lietuvos tenkanti viso benzino importo į Latviją dalis sumažėjo nuo 68,8 proc. iki 63,3 proc., dyzelino - nepakito - 44,0 procento. Benzino eksportas iš Lietuvos į Latviją sumenko 6,4 proc. iki 95,874 mln. litrų, dyzelino - 4,4 proc. iki 312,6 tūkst. tonų. 34,6 proc. benzino ir 32,1 proc.

Dėl augančio elektrinių automobilių populiarumo benzino paklausa Jungtinėse Valstijose iki 2035 metų gali sumažėti 5-20 proc., prognozuoja analitikai iš „Wood Mackenzie“. Remiantis optimistiškiausiu variantu, jeigu elektromobilių dalis JAV automobilių rinkoje per ateinančių 20 metų išaugtų iki 35 proc., benzino paklausa sumažėtų nuo dabartinių 9 mln. iki 2 mln. barelių per parą.