O pasak ekonomistų, nafta ne tik didina degalų kainą, bet ir kelia maisto produktų, įvairių kitų prekių transportavimo išlaidas. Ekspertai puse lūpų jau kalba apie tai, kad nuo rudens kai kurie maisto produktų tiekėjai gali didinti kainas.
Vairuotojai skundžiasi, kad benzino ir dyzelino kainos ėmė kopti aukštyn kaip ant mielių. Pasak vairuotojų, degalų kaina per savaitę vidutiniškai pakilo 5 centais priklausomai nuo miesto ir vietos, kur žmonės užsuka pasipildyti degalų:
„Labai greitai, per savaitę, dvi pakilo tikrai. Apie dešimt centų kažkur.“
„Kai jau virš vieneto lipa, tada ir skauda…“
„Per paskutinę savaitę pakilo apie 5 centus, jeigu aš neklystu, priklausomai nuo kolonėlės.“
„Čia, matyt, tie naftininkai kelia kainą, nes karantinas, kai buvo, jiems buvo nuostoliai, dabar jau jie nori nuostolius pasidengti.“
„Ir maistas brangsta, daug kas brangsta. Tik atlyginimai nekyla paskutiniu metu.“
Situaciją komentuoja lietuviškų degalinių sąjungos direktorius Vidas Šukys: „Karantinas ir šita susiklosčiusi ekonominė situacija pasaulyje padarė savo įtaką. Ir tai lėmė dabar paskutinį kainų kilimą ir brangimą degalų vien todėl, kad sustabarėjusi rinka pradėjo išsijudinti ir atsirado labai didelis poreikis degalų pasauliniame lygyje.“
Vairuotojai piktinasi, kad taip degalinių atstovai nori atsigriebti už karantino laikotarpį, kai už litrą benzino ar dyzelino žmonės nemokėjo nė euro. Tiesa, ekonomistai įžvelgia pasaulines tendencijas, dėl kurių švieslentėse keičiasi ir degalų kaina. Lietuvos Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas tikina, kad po pandemijos nafta pakilo į rekordinį lygį, kuris paskutinį kartą fiksuotas 2018 metais.
„Taip pat matėme jį dar 2014 metų spalio mėnesį, kai nafta kainavo būtent 75–77 dolerius už barelį. Reikia nepamiršti, kad per metus laiko naftos kaina padidėjo 3 kartus ir pernai balandį ji kainavo žemiau 30 dolerių už barelį“, – teigia Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Pasak ekonomistų, gerėjanti pandeminė situacija pasaulyje, masinis gyventojų skiepijimas ir augantys žmonių srautai taip pat šokdina naftos kainas.
„Švelnėjantis karantinas ir atsigaunanti ekonomika lemia ganėtinai optimistinius finansų rinkų lūkesčius dėl pasaulio naftos paklausos perspektyvų ir tai yra toks esminis aspektas, kuris į viršų kelia naftos kainas. Ir atitinkamai Lietuvoje degalų kainas“, – aiškina „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Panašu, kad naftos kaina į viršų kops ir toliau. O brangstanti nafta ne tik tuština vartotojų pinigines didindama degalų kainą, ji taip pat kelia ir maisto produktų, įvairių prekių transportavimo išlaidas. Dėl to brangsta ne tik maistas, bet ir drabužiai, avalynė, paslaugos. Naujausiais statistikos departamento duomenimis, šių metų birželį, palyginti su praėjusiais metais, infliacija Lietuvoje jau sudarė 3,6 procento.
„Dabartiniai skaičiai jau yra pakankamai aukšti ir kaip Lietuvai, sakyčiau, infliacijos skaičiai yra pernelyg dideli, kas kelia tam tikrą nerimą“, – tęsia ekonomistas.
Puse lūpų jau kalbama apie tai, kad nuo rudens kai kurie maisto produktų tiekėjai gali didinti kainas.
Lietuvos grūdų augintojų asociacija tikina, kad prie to prisideda brangstančios žaliavos, degalų kainos, išaugę transportavimo kaštai.
„Su maisto produktų kainų augimu teks susitaikyti ir tas augimas bus ne 2–3 procentai, bet tam tikru metu gali pasiekti netgi dešimtis procentų“, – tikina , grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas.
Statistikos departamento duomenimis, drabužiai ir avalynė per metus pabrango beveik 5 procentais. Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga – 5 procentais. Viešbučių ir kavinių paslaugos – 4 procentais, transportas – 10 procentų. Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – 2 procentais. Ekonomistų teigimu, šiemet infliacija šalyje išliks pakankamai aukšta, tačiau tikėtina, kad ji nepersikels į kitus metus.
„Lietuvoje mes tikrai matome kainų pasiutpolkę ir infliacija bus pakankamai aukšta. Šis mėnuo arba liepos vidurys šiek tiek leidžia turėti vilčių, kad ta aukšta infliacija, kurią turime šiais metais galbūt neperšoks į kitus metus“, – viliasi M. Dubnikovas.
Per metus Lietuvoje vartojimo prekių kainos padidėjo 3,5 procento, o paslaugų kainos augo beveik 4 procentais.
