bankas

Vienai didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ priklausanti bendrovė „Luminor investicijų valdymas“ steigia pirmą Lietuvoje žaliąjį trečios pakopos pensijų fondą „Luminor tvari ateitis index“. Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos priežiūros tarnyba patvirtino „Luminor tvari ateitis index“ taisykles, pranešė centrinis bankas. Tai pirmasis į tvarias investicijas orientuotas trečios pakopos pensijų fondas Lietuvoje.

 Lietuvoje bankams mažinant padalinių ir bankomatų skaičių, kai kurie parlamentarai siūlo sekti Švedijos pavyzdžiu – įpareigoti bankus, kad ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą 5 km, o 97 proc. gyventojų – 10 km atstumu nuo savo gyvenamosios vietos, rašo portalas 15min.lt. Toks reikalavimas, įtvirtintas įstatymu, būtų taikomas bankams, turintiems 250 tūkst.

Ilgametis SEB banko Lietuvoje prezidentas ir valdybos pirmininkas Raimondas Kvedaras palieka pareigas ir toliau dirbs SEB Baltijos šalių tarnyboje vyriausiuoju patarėju, praneša bankas.  Nuo liepos 1 dienos naująja banko vadove skiriama SEB valdybos narė ir Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.  R. Kvedaras Lietuvos SEB dirba nuo 1992 metų, o jam vadovauja nuo 2009 metų spalio.

„Luminor“ bankas perspėja, jog kai kurie banko klientai vakar, balandžio 20 dieną, gavo melagingus elektroninius laiškus, kurie neva yra siunčiami banko vardu. Šiuose laiškuose pridedamas ir mokėjimo pranešimas, neva išduotas paties kliento prašymu. Laiškai siunčiami kartu su prisegtu dokumentu, kurio pavadinimas – „Luminor_bankas_Mokejimas_pdf.iso.txt“. Šiame dokumente yra kenkėjiška programa, kurios tikslas yra išgauti konfidencialius klientų duomenis.

„Swedbank“ banko atstovai pranešė, kad ketvirtadienį kurį laiką nebus galima priimti atsiskaitymų nei mokėjimo kortelėmis, nei internetu ar skaitytuvais. „Informuojame, kad balandžio 15 d. 03.00–04.30 val. (iš trečiadienio į ketvirtadienį) „Swedbank“ planuoja atlikti atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugos IT sistemos atnaujinimus.  Siekiant sumažinti šio atnaujinimo poveikį prekybininkams ir kortelių turėtojams, IT darbai bus atliekami nakties metu.

Net ir banke sąskaitų neturintys gyventojai sulaukė sukčių, bandančių apsimesti „Citadele“ banku, elektroninių laiškų. Banko atstovai ragina neatidarinėti įtartinų nuorodų, o kilus įtarimui, susisiekti su pačiu banku. Vilnietė Guoda su šypsena pasakoja apie sukčių bandymus apgauti. Anot moters, ji yra sulaukusi ne vieno tokio laiško. „Citadele bank“ sukčiavimo prevencijos skyrius man siunčia sveikinimus. Na, ne tik man, bet ir visiems ten neturintiems sąskaitų.

Kovas prekybininkams ir paslaugų teikėjams buvo geresnis negu vasaris – tą rodo ir didesnė vidutinė vienos dienos atsiskaitymų vertė kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus, rašoma pranešime spaudai. Palankesni rezultatai pasiekti dėl kovą mažesnių ribojimų, kai nuo mėnesio vidurio buvo leista veikti visoms parduotuvėms, turinčioms tiesioginį įėjimą pirkėjams iš lauko. Nors parduotuvės sulaukė mažesnių ribojimų veikti, internetinės prekybos rezultatai kovą nesuprastėjo.

Koronaviruso krizė parodė, kad efektyviausi sprendimai atsiranda bendromis centrinių bankų ir vyriausybių pastangomis, todėl Europos Sąjungos ateitis neatsiejama nuo bendradarbiavimo ir federalizmo stiprinimo, sako 10 metų Lietuvos bankui (LB) vadovavęs kadenciją baigiantis Vitas Vasiliauskas.

Pirmadienį „Luminor“ pranešė, kad laikinai neveikia interneto bankas ir mobilioji programėlė „Dėl techninių nesklandumų šiuo metu neveikia „Luminor“ interneto bankas ir mobilioji programėlė. Banko specialistai deda visas pastangas, kad šią problemą išspręstų kuo greičiau. Atsiprašome klientų už galimus nepatogumus. Atkreipiame dėmesį, kad bankomatai, kitos pinigų išgryninimo vietos ir mokėjimai nėra paveikti ir veikia įprastai“, – rašoma „Luminor“ pranešime spaudai.

ES ekonomikos atsigavimo skatinimui skirta iniciatyva „NextGenerationEU“ įgauna vis aiškesnį kontūrą − visos bendrijos mastu numatytas 750 mlrd. eurų finansavimas, iš kurio mūsų šalies verslas gali tikėtis maždaug 5,6 mlrd. eurų, rašoma pranešime spaudai. Tai palanki proga investuoti į tvarius sprendimus ir taip prisidėti prie taršos mažinimo.

Žinia, kad lyg iš giedro dangaus gavote 350 eurų, ko gero, pradžiugintų ne vieną. Tačiau būtent tokias žinutes siunčia sukčiai, norintys išvilioti banko prisijungimo duomenis. Tokį laišką gavo ir Aliaus Bacevičiaus draugas. Alius „Facebook“ pasidalijo draugo gautu elektroniniu laišku ir ragina kitus išlikti budriais. Nuotraukoje matomas laiškas yra neva iš banko „Swedbank“, jame tariamas klientas informuojamas apie gautą nemažą pinigų perlaidą.

Naršote internete ir akis užkliūva už naujo daikto. Batų, marškinių, išmaniojo laikrodžio. Su nuolaida. Šio pirkinio neplanavote, tačiau nė patys nepastebite, kaip jis atsiduria pirkinių krepšelyje, o jūs keliais mygtuko spustelėjimais už jį sumokate. Jau po to pagalvojate, kad gal ir nevertėjo išlaidauti – tas dar vienas naujas daiktas jums nebuvo būtinas, be to, sujaukėte ir savo biudžeto planą.

Dėl pandeminės situacijos gyventojai nerimauja jau mažiau – ramiau leidžia pinigus, tvirčiau jaučiasi ir dėl savo pajamų, rodo tyrimas. Tiesa, žmonės nuo karantino ribojimų jaučiasi pavargę – 40 proc., daugiausiai jaunesnio amžiaus respondentai ir įvairaus amžiaus moterys, netgi teigia, kad slapta naudotųsi kirpėjų, kosmetologų, trenerių ir kitomis šiuo metu draudžiamomis vykdyti paslaugomis.

„Luminor“ bankas perspėja, kad dalis klientų šiandien ir vakar (vasario 2 ir 3 dienomis) gavo melagingus elektroninius laiškus, kurie neva yra siunčiami banko vardu. Šiuose laiškuose pridedamas ir mokėjimo pranešimas, neva išduotas paties kliento prašymu. Laiškai siunčiami kartu su prisegtu dokumentu, kurio pavadinimas – „Mokėjimo patarimas“. Šiame dokumente yra kenkėjiška programa, kurios tikslas išgauti konfidencialius klientų duomenis.

SEB bankas įspėja klientus, kad jie turėtų būti itin atidūs pirkdami ir parduodami daiktus skelbimų svetainėse. Pastaruoju metu smarkiai daugėja sukčiavimo atvejų, kai bandoma išvilioti asmens duomenis iš skelbimų svetainėse naudotus daiktus parduodančių ar perkančių žmonių. Bankas primena, kad gyventojai, niekam neatskleistų savo asmeninių duomenų, neįvestų savo mokėjimo kortelių ir interneto banko prisijungimo duomenų, kai gauna įtartinas interneto svetainių nuorodas iš privačių žmonių.

SEB banko duomenimis, pernai gyventojams būstui suteiktų paskolų suma padidėjo 7 proc., o paskolų skaičius ūgtelėjo 3 procentais. Pandeminiais metais būsto paskolų smukimas buvo pastebimas tik pavasarį, pirmojo karantino metu. Antrasis karantinas rudenį ir vėlesnis jo sugriežtinimas pastebimos įtakos gyventojų skolinimuisi būstui nepadarė.

Paskutinį 2021 m. sausio savaitgalį dalis „Luminor“ banko klientų, turinčių mokėjimo korteles, gavo Smart-ID arba mobiliojo parašo pranešimus, siūlančius patvirtinti mokėjimo operacijas, nors tokių neinicijavo. Bankas informuoja, jog tai buvo sukčiavimo ataka, nukreipta prieš mokėjimo kortelių turėtojus.

Prasidėjus 2021-iesiems metams Lietuvos bankai pristatė savo planus, kokius pokyčius žada savo klientams.  Koronaviruso pandemijai pakoregavus iš esmės visus gyvenimo įpročius, prisitaikyti teko ir bankams – klientų aptarnavimą jie šiuo metu organizuoja dažniau nuotoliniu būdu.  Štai „Šiaulių bankas“ skelbia, kad jau nuo sausio 1-osios pradėjo veikti nuotolinis klientų identifikavimas.

Pasibaigus valstybės pagalbai Lietuvoje šiemet ir kitąmet gali daugėti įmonių bankrotų, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Pasak Vito Vasiliausko, europiniu mastu jau vyksta diskusijos, kaip spręsti blogų paskolų problemą, o išeitis galėtų būti speciali bendrovė.  Jo teigimu, „normaliais“ laikais bankrotų skaičius būna pastovus, tačiau pernai jis sumažėjo. „Kas neramina, tai kritęs bankrotų skaičius.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdytojai ketvirtadienį susitinka siekdami įvertinti savo pinigų politiką ir skatinamąsias priemones tuo metu, kai didėjantis COVID-19 užsikrėtimo atvejų skaičius ir griežtesnės ribojamosios priemonės temdo ekonomikos perspektyvas. Manoma, kad pinigų politikos formuotojai nesiims naujų veiksmų po to, kai praėjusį mėnesį padidino pandemijos metu euro zonai skiriamą paramą.

Per koronaviruso krizę Lietuvos gyventojai aktyviai perka nekilnojamąjį turtą, todėl daugėja būsto paskolų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Tuo metu kai kurie parlamentarai nuogąstauja, kad ne visi sugebės grąžinti paskolas.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pernai gruodį mažiau paskolų išdavė dėl švenčių, o ne dėl koronaviruso krizės, teigia Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.  „Tendencijos (2020 metų gruodį – BNS) neigiamos buvo panašios kaip ir užpernai, sąlygotos švenčių periodo, kai dvi savaites tarp Kalėdų ir Naujųjų Metų nelabai kas vyksta. Rinkoje, matome, ir naujų būstų paskolų, ir vartojimo paskolų, ir įmonių paskolų srautai krito.

Finansinių paslaugų grupės SEB Baltijos šalių atitikties vadove antradienį paskirta Simona Balčiūnaitė, kuri ir toliau vadovaus SEB banko Atitikties departamentui Lietuvoje, pranešė bankas.  „Pastarieji metai buvo intensyvūs, jautėme didelę atsakomybę ir pareigą atitikti bankui keliamus reikalavimus, tęsėme aktyvų bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis. Simonos indėlis šioje srityje buvo vertingas ir svarbus“, – pranešime sako SEB banko Lietuvoje prezidentas Raimondas Kvedaras.

JAV technologijų koncernas IBM valdys banko infrastruktūrą ir teiks susijusias debesų kompiuterijos paslaugas bei padės įgyvendinti saugumo ir atitikties reikalavimus, keliamus finansinių paslaugų įmonėms, rašoma „Luminor“ banko pranešime žiniasklaidai.

SEB bankas sulaukė pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusį sukčiavimą, kai finansiniai sukčiai bando išvilioti asmens duomenis iš žmonių, skelbimų svetainėse parduodančių naudotus daiktus. Bankas ragina gyventojus būti itin atidžius ir primena, kad gyventojai niekam neatskleistų savo asmeninių duomenų.

Vienas iš keturių Lietuvos gyventojų dėl koronaviruso pandemijos dažniau moka negrynaisiais pinigais – dėl to daugėja ne tik mokėjimo kortelių, bet ir atsiskaitymas mobiliaisiais telefonais, rodo apklausa. Lietuvos banko (LB) užsakymu atliktos apklausos duomenimis, pernai 97 proc. sąskaitą turėjusių respondentų turėjo ir mokėjimo kortelę (2019 metais – 95 proc.), tai sudarė 86 proc. (2019 metais – 84 proc.) visų gyventojų.

Dėl IT sistemų profilaktikos darbų naktį iš penktadienio į šeštadienį laikinai neveiks kai kurios SEB banko paslaugos. Nuo 4 iki 8 val. ryto laikinai neveiks SEB interneto bankas ir mobilioji programėlė, nebus atliekami mokėjimai kai kuriose el. parduotuvėse, kai atsiskaitant už prekes ar paslaugas savo tapatybę reikia patvirtinti SEB interneto banke, teigiama pranešime.

Lietuvoje per metus sumažėjo bankų skyrių ir bankomatų. Bankų atstovai aiškina, kad tai lemia pasikeitę klientų įpročiai. Kaip praneša portals delfi.lt, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 196 bankų skyriai – 17 mažiau nei pernai tuo pačiu metu, o bankomatų skaičius per tą patį laikotarpį susitraukė 25-iais iki 1046. Tiesa, šiemet trys didieji bankai Vilniuje atidarė po vieną naują skyrių: SEB – Konstitucijos pr.

Ar galima po artimojo mirties naudotis jo turtu, kurio dar nepaveldėjote? Tai dažnam daug nežinomybės ir chaoso keliantis klausimas, dėl kurio galima susidurti ir su nemenkais nemalonumais. Teisininkai tikina, kad iki paveldėjimo disponavimas mirusiojo artimojo banko sąskaita ar kitu turtu vėliau gali pridaryti rimtų problemų. Specialistai naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokia yra turto paveldėjimo tvarka mirus artimam žmogui.

Per šventes apie 90 proc. bankų klientų galės greitai pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke, tačiau gruodžio 24-27 dienomis ir sausio 1–3 dienomis įprastiniai momentiniai mokėjimai nevyks. Lietuvos bankas (LB) primena, kad pildant pavedimo duomenis ir reikia pažymėti, kad jis būtų atliktas kaip momentinis.

Metų pabaiga yra tas metas, kai suvedame savo biudžeto finansinį balansą ir viltingai žvelgiame į ateinančius metus. Šeimoje ar su draugais kalbame apie norus ir svajones, kurie vėliau virsta planais pakeisti automobilį, pertvarkyti savo namus ar įsigyti profesionalią foto įrangą, nes norite padirbėti papildomai. Tačiau metų pabaiga turi ir savų spąstų – tai šventinės išlaidos, kurios, kaip taisyklė, būna didesnės, nei planuota.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Krikščioniškosios kultūros institutas paskelbė įrašą, kuriame kviečia žmones pasirašyti peticiją prieš „Danske Bank“ reklamą. Reklaminiame banko stende, papiktinusiame tikinčiuosius – šviesos spektro su fantastine būtybe maketas.  Iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, kad reklamoje pavaizduota būtybė vilki krikščionių dievo Jėzaus Kristaus rūbus.

Uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinis fondas „Lords LB Special Fund II“ pardavė SEB banko būstinę Vilniuje – ją įsigijo Liuksemburgo investicijų valdymo bendrovės „REInvest Asset Management“ valdomas nekilnojamojo turto fondas. Tai yra pirmoji „Dereif Sicav Fis“ fondo investicija Baltijos šalyse, tačiau regione planuojama ir daugiau investicijų. Šalys susitarė, kad šio sandorio finansinė informacija bus konfidenciali, teigiama bendrovių pranešime.

Lietuvoje veikiantys bankai darbuotojams moka algas, kurių vidurkis viršijo 2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. O vienas jų išmokėjo ir kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų vidurkį siekiančius atlyginimus. Daugelyje šalies bankų šiemet dirbo mažiau darbuotojų, tačiau yra ir išimčių. Bene didžiausiomis išmokėtomis algomis pasižymi bankas „Luminor“, susikūręs tada, kai 2017 m. rudenį susijungė DNB ir Nordea bankai.

Dėl lapkritį prastėjusios epidemiologinės padėties šalyje ir prasidėjusio karantino ekonomikos aktyvumas sulėtėjo, tačiau gerokai mažiau negu pirmojo karantino metu. Tą pagrindžia ir SEB banko duomenys apie gyventojų atsiskaitymą kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus. „Juodąjį penktadienį“ atsiskaitymų kortele naudojant kortelių skaitytuvus skaičius, palyginus su pernai, ūgtelėjo 1 proc., tačiau atsiskaitymo vertė šoktelėjo aukštyn 15 proc.

Norint užtikrinti sklandų banko sistemų veikimą, šį savaitgalį SEB banke bus atliekami planiniai informacinių sistemų profilaktikos darbai. Lapkričio 21 dieną, naktį iš penktadienio į šeštadienį, dėl atliekamų didesnės apimties darbų iki 40 minučių  – nuo 4.20 iki 5.00 val. nebus galimybės atsiskaityti kortele ir pasiimti grynųjų bankomatuose, neveiks SEB banko mokėjimo kortelių skaitytuvai prekybos vietose. Taip pat dėl atliekamų IT darbų nuo 4.00 iki 8.00 val.

Ketvirtadienį sutrikus lietuviško kapitalo mokėjimų bendrovės „Paysera“ informacinių sistemų veiklai, popiet įmonė atkūrė visas paslaugas. „Skiriame daug dėmesio ir investuojame į technologiškai pažangius sprendimus, kurie sumažins panašių sutrikimų tikimybę ateityje”, – pranešime sakė „Paysera“ vadovas Vytenis Morkūnas. Pasak jo, momentiniai pervedimai eurais per „Sepa Instant“ sistemą, planuojama, pradės veikti iki 16 val.

„Luminor“ bankas atsisakė stacionaraus elektroninio parašo naudojimo jungiantis prie internetinės bankininkystės. Tokį sprendimą bankas priėmė atsižvelgęs į itin mažą šio prisijungimo būdo populiarumą ir patogumą vartotojams. „Šiuo metu rinkoje yra alternatyvių tokį pat saugumo lygį užtikrinančių priemonių kaip ir stacionarus elektroninis parašas, kurios klientams yra žymiai patogesnės naudoti.

Pareigūnai informuoja, kad spalio 26 d. apie 14 val. gautas pareiškimas, jog spalio 23–26 d. banko darbuotojai susirašinėjimo metu ir skambučiais telefonu iš asmens gavo grasinimus susprogdinti ar kitaip apgadinti banko padalinį, esantį Marijampolėje. Įtariamasis (g. 1979 m.) uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Jaunoji karta pasaulį mato visiškai kitokiu kampu – su išmaniaisiais įrenginiais suaugę ir tvarų vartojimą vertinantys jaunuoliai, kitaip žiūri į darbo santykius, šeimą.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai, rašoma banko pranešime spaudai. Numatoma, jog spalio 17, 18 ir 19 dienomis tarp 0:30 ir 6:00 val.

Vieno didžiausių šalies bankų klientas, ilgą laiką visiškai nesinaudojęs jo išduota mokėjimo kortele ir jokiomis kitomis paslaugomis, netikėtai sulaukė pranešimo, kad yra skolingas. Banko atstovė primena, kad net ir nesinaudojant kortele, klientai moka kasdienių paslaugų mokestį. „Luminor“ banko klientą Roką (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) neseniai nustebino pranešimas, kad jo banko sąskaitoje trūksta 4,3 euro mokesčiams už suteiktas kasdienes banko paslaugas sumokėti.

Itin skurdžiai gyvenančių žmonių pasaulyje dėl COVID-19 pandemijos, sustiprinusios karinių konfliktų bei klimato kaitos padarinius, padaugės pirmąkart per daugiau nei du dešimtmečius, teigiama Pasaulio banko apžvalgoje. Ši įtakinga tarptautinė finansų institucija prognozuoja, jog itin skurstančiųjų planetoje šiais metais padaugės 88-115 mln., o per šiuos ir ateinančius metus – 150 mln. žmonių. Pasaulio bankas itin skurstantiems priskiria tuos, kurių pajamos per dieną neviršija 1,9 JAV dolerio.

Kad Lietuvoje turėtų atsirasti valstybinis bankas, pritaria ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Tačiau akivaizdu, kad politikų vizijos dėl pagrindinės banko funkcijos išsiskiria. Kol šalies vadovas akcentuoja, kad nauja įstaiga turėtų rūpintis verslo kreditavimu, R. Karbauskis tvirtina, kad valstybinis bankas teiks paslaugas ir gyventojams. Šiemet Seimas davė startą valdančiųjų iniciatyvai kurti valstybinį banką.

Mažindami veiklos išlaidas bankai skatina klientus dažniau naudotis paslaugomis internetu. Kitaip nei paprastas klientų skyrius, interneto bankas gali veikti visą parą be išeiginių. Tačiau pastaruoju metu klientai iš bankų gauna keistus pranešimus, kad šie naktį nedirba. Vilnietę Jolitą, kuri vieną vakarą kiek po 22 val.

Mokėjimo korteles turintys gyventojai reguliariai išsigrynina pinigų iš bankomatų. Ir daugeliui iš jų bent kartą gyvenime dėl vienų ar kitų priežasčių bankomatas kortelę yra „suvalgęs“. Taip bent kuriam laikui likus be pinigų, galima patirti nemažai nepatogumų. O bankai tikrai neskuba padėti. Tuo savo kailiu galėjo įsitikinti vilnietė Rasa (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Ji ne tik prarado kortelę, bet ir su bankais negali sutvarkyti reikalų.

Baltijos valstybių ekonomikoms kur kas geriau atlaikius koronaviruso pandemiją nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, šalys turi susitelkti į tolimesnes investicijas, kad ekonomikos atsparumas nebūtų trumpalaikis, sako banko „Swedbank“ Latvijoje vyriausioji ekonomistė Liva Zorgenfreija. „Žiūrint į bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimą pirmąjį pusmetį, Baltijos šalyse situacija buvo geresnė nei kitur Europoje ir ypač pietų Europoje.

Į naujienų portalo tv3.lt žurnalistus kreipėsi sunerimusi moteris: jos garbaus amžiaus močiutei „Swedbank" liepė atvykti į būstinę ir užpildyti klausimyną, nes kitaip apribos banko paslaugas. „Swedbank" teisinasi: tokios priemonės reikalingos pačių senolių saugumui užtikrinti. „Mano močiutė, kuriai yra 87-eri, gavo iš „Swedbank" žinutę, kad turi atvykti užpildyti klausimyną, nes kitaip jai apribos paslaugas“, – pasakoja  tv3.lt skaitytoja Živilė.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 127,9 mln. eurų grynojo pelno – 28,6 proc. mažiau nei pernai sausį–birželį, kai jų pelnas siekė 179 mln. eurų. Pelningai veikė dešimt, nuostolingai – šeši bankų sektoriaus dalyviai. Tarp nuostolingų rinkos dalyvių dominavo veiklą pradedantys ar nutraukiantys bankai. Seniai veikiantys bankai dirbo pelningai, nors daugelio jų pelnas šiemet sumažėjo, teigiama Lietuvos banko pranešime.