bankas

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ generalinis direktorius Jensas Henrikssonas pranešė, jog dėl pinigų plovimo atliekami „valymai“ visoje grupės valdymo struktūroje. J. Henrikssonas interviu Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR pripažino, jog „Swedbank“ grupė turėjo valdymo problemų. „Valymai vyksta aukščiausiame „Swedbank“ vadovybės lygyje. Tai – naujas etapas visam „Swedbank“, – pabrėžė jis.

Didesnė dalis šalies gyventojų pritartų, kad Lietuvoje būtų steigiamas valstybinis komercinis bankas, rodo naujas tyrimas. Naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atliktoje apklausoje už tokio banko steigimą pasisakė 47,9 proc. respondentų, 20,9 proc. buvo prieš, 31,3 proc. neturėjo nuomonės.

Šiemet Lietuvoje didėjo tiek pajamos, tiek vartojimas, tačiau taupančių žmonių skaičius dėl to nepakito. Gerėjant ekonominei šalies padėčiai jokių santaupų neturintys gyventojai ar turintys tik minimalias santaupas – daugiau nesutaupė, rodo tyrimas. SEB bankas atliko gyventojų finansinio saugumo tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad be santaupų gyvena 18 proc. apklaustų gyventojų, o dar tokiai pačiai daliai gyventojų santaupų užtektų vos mėnesiui.  Tai, kad per artimiausius 12 mėn.

Valdantiesiems apmokestinus bankus, stambius prekybininkus, išplėtus nekilnojamojo turto bei įvedus taršių automobilių mokesčius, į biudžetą nebus surinkta tiek papildomų pajamų, kad jų užtektų finansuoti gerovės valstybės plėtrą, sako ekonomistas Romas Lazutka.  Jis abejoja, kad situacija pagerėtų ir pridėjus gyventojų gautą naudą iš neapmokestinamojo  minimumo didinimo ir prezidento siūlymų, kurių Seimas neatmetė.

Valdantiesiems pasiūlius vietoj bankų turto mokesčio nuo 15 iki 22 proc. padidinti jų pelno mokestį, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius sako, kad valdantieji išgirdo ekspertų perspėjimus, tačiau jis apgailestauja, kad ir toliau norima apmokestinti finansų rinkos dalyvius.  „Tokie paskutinės minutės mokesčiai yra ypač ydingi, nes jų apsvarstymui neturime nė dviejų savaičių.

Valdantieji nusiteikę palaidoti bankų turto mokestį ir vietoj jo siūlo papildomą 7 proc. pelno mokestį. Tokiu būdu bankai mokėtų 22 proc. pelno mokestį.  Išimtis būtų taikoma pelno daliai iki 2 mln. eurų – taip esą siekiama, kad neaugtų paskolų palūkanos ar kitos bankų paslaugų kainos.   Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad „šis variantas yra geresnis“ negu anksčiau siūlytas bankų turto mokestis.

Europos Centrinis Bankas (ECB) Lietuvos banko teikimu bendrovei „PayRay“ išdavė banko licenciją, leisiančią skolinti ir priimti indėlius. Šiuo metu „PayRay“ teikia faktoringo (trumpalaikių skolų perleidimo, perduodant kredito riziką) paslaugas bei mikrokreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tapusi banku, bendrovė planuoja toliau teikti paskolas smulkiajam ir vidutiniam verslui, plėsti paslaugų portfelį ir veiklos geografiją, pranešė Lietuvos bankas.

SEB bankas Baltijos šalyse ir Švedijoje turi problemų dėl pinigų plovimo prevencijos. Informaciją, patvirtinančią milžiniškas abejotinos kilmės pinigų operacijas per banko padalinius Baltijos šalyse, bankas paskelbė prieš pasirodant tarptautiniam žurnalistiniam tyrimui apie nutylėtas probleminių SEB klientų operacijas. Kaip ir „Danske“ skandalo atveju, daugiausiai problemų SEB grupė turi dėl padalinio Estijoje.

Per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo lietuvių, kurie galvoja gyvenantys geriau. Be to, skaičius tų, kurie save gyvenimą laikytų skurdžiu, sumažėjo du kartus. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų finansinės elgsenos tyrimas.

Švedijos nacionalinė transliuotoja SVT informavo apie artimiausiu metu planuojamą laidą apie įtariamą pinigų plovimą SEB padalinius Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Švedijos SEB. Po pranešimo SEB akcijos nuvertėjo beveik 14 procentų. Pasak banko pranešimo, SVT tiriamosios žurnalistikos laidos „Uppdrag Grasning“ atstovai susisiekė su banku ir pranešė, kad netrukus bus paskelbta apie įtariamą pinigų plovimą Baltijos šalyse, su kuriais tariamai susijęs SEB.

Lietuvos valdantiesiems svarstant galimybę apmokestinti didžiųjų bankų ar kredito unijų turtą, prieš kelerius metus tokį mokestį įvedusios Lenkijos ekspertas tvirtina, kad jis yra žalingas tiek bankams ir jų klientams, tiek visai šalies ekonomikai. Lenkijos bankų asociacijos eksperto Mariuszo Zygierewicziaus teigimu, mokestis Lietuvoje turėtų neigiamos įtakos konkurencijai bankų rinkoje, šaliai būtų sunku pritraukti naujų užsienio bankų.

Tarptautinė pinigų pervedimo ir mokėjimo bendrovė „Western Union“ per pusantrų metų Vilniuje žada įdarbinti dar 300 specialistų, pranešė bendrovė.   „Western Union“ pradeda įgyvendinti naują globalią strategiją, o svarbų vaidmenį, pasak jos, čia vaidins Vilniuje esantis bendrovės Europos regiono operacijų centras (EUROC).  „Planuojame plėsti komandą Vilniuje ir įdarbinti dar 300 specialistų, turinčių skaitmeninio verslo ir tarptautinių platformų plėtros, pažangiojo automati...

Estijoje įsteigtas komercinis bankas „Inbank“ gali kurti filialą Lietuvoje ir teikti finansines paslaugas, patvirtino Lietuvos bankas (LB). Pasak jo, „Inbank“ įkurti filialą ketina dar šiemet. Planuojama, kad jis priims indėlius ir teiks skolinimo paslaugas.

Rygos rajono teismas Jūrmaloje pirmadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Latvijos banko vadovas Ilmaras Rimševičius ir verslininkas Maris Martinsonas kaltinami korupcija bei neteisėtais būdais įgytų lėšų legalizavimu. Byla bus nagrinėjama atviruose teismo posėdžiuose. Prieš pirmąjį teismo posėdį I. Rimševičius vėl pareiškė, jog neigia visus jam inkriminuojamus kaltinimus ir tikisi greito bei jam palankaus bylos išnagrinėjimo.

Pervesti pinigus iš vienos SEB banko sąskaitos į kitą gali būti neįmanoma misija. Nepasitenkinimą dėl SEB Laisvalaikio kreditinės kortelės išreiškė šio banko klientas – vyras į nebegaliojančią kortelę vis tiek gauna pinigus, o vėliau, kai nori juos pervesti į kitą sąskaitą, bankas reikalauja sumokėti papildomą mokestį.  Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Aurimas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma – aut. past.

Pirmadienio rytą vėl sutriko SEB interneto banko veikla. Visą dieną daliai klientų strigo banko teikiamų paslaugų veikla, tačiau iki pirmadienio 18 val. užtikrinti interneto banko veikimą nebuvo pavykę.   Bankas pranešė, kad sutrikimai toliau šalinami, o banko klientų aptarnavimo skyriai antradienį atsidarys viena valanda anksčiau. Anot banko pranešimo, atsiskaitymai visą dieną mokėjimo kortelėmis veikia kaip įprastai, be sutrikimų.

2009 metų finansų krizės aplinkybių tyrimą atlikusiam Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pasiūlius svarstyti galimybę kurti valstybinį komercinį banką, finansų ministras siūlo neskubėti. Pasak Viliaus Šapokos pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokių finansinių paslaugų trūksta. Vis tik ministras mano, kad tas spragas gali užkamšyti ne valstybins bankas, o fintech įmonės.

JAV konsultacijų įmonė „McKinsey“ pirmadienį pareiškė, kad trečdalis didžiųjų pasaulio bankų gali neatlaikyti stipraus finansinio smūgio, o Vakarų Europos ir Azijos bankai patenka į didžiausios rizikos grupę. „McKinsey“ atliktas tyrimas apžvelgė 1 tūkst. bankų išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse ir nustatė, kad vos daugiau nei trečdalis jų per pastaruosius trejus metus gavo 1,6 proc. kapitalo grąžą. Stipriausi bankai tuo pačiu laikotarpiu pasiekė grąža, viršijančią 17 procentų.

Kai kuriems SEB banko klientams dėl techninės klaidos nurašyti pinigai grąžinti tą pačią dieną SEB banko klientams, kuriems spalio 13 d. (sekmadienį) dėl techninės klaidos bankas dar kartą nurašė lėšas už liepos mėnesį atliktas finansines operacijas, pinigai grąžinti tą pačią dieną, pranešė SEB bankas. „Dėl techninės klaidos sekmadienį dalis finansinių operacijų, kurias kai kurie klientai atliko liepos 8 dieną, buvo sudubliuotos ir lėšos nurašytos dar kartą.

Sekmadienį SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus, tačiau juos žada grąžinti tą pačią dieną. Pasak SEB banko komunikacijos Komunikacijos skyriaus vadovės Ievos Kulvinskaitės, iš dalies klientų, kurie liepos mėnesio tam tikrą dieną banke atliko operacijas, sekmadienį pakartotinai nuskaitytos lėšos.

Valdantiesiems užsimojus bankus apmokestinti nauju turto mokesčiu, šie toliau ieško būdų, kaip pataupyti, kad ir klientų patogumo sąskaita. Be to, šalyje mažėja bankų skyrių, kurie dar priima iš žmonių grynuosius pinigus. Vienas didžiausių bankų prieš Kalėdas visuose savo skyriuose žada nutraukti operacijas su grynais pinigais ir klientus siunčia į savitarną. Negana to, bankai grasina dar labiau pabranginti klientams paslaugas, jei valdantieji įves turto mokestį.

Telefoniniai sukčiai atrado naują aukso gyslą. Į lietuvių telefonus ėmė masiškai siųsti SMS žinutes apsimesdami banko darbuotojais. Iš patiklių žmonių išgavę elektroninius prisijungimo kodus, sukčiai jau pavogė mažiausiai 60 tūkst. eurų, kurių žmonės nebeatgaus. Dar tiek pat neteisėtų pervedimų bankininkai tvirtina suspėję sustabdyti. „Aš nežinojau, kas čia vyksta, paspaudžiau ant linko. Iš to linko atsidarė visiškai identiškas SEB puslapis, liepė susivesti savo visus duomenis.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad iš planuojamo bankų turto mokesčio būtų surinkta ne 100 mln. eurų, kaip skelbta viešojoje erdvėje, o 40 mln. eurų. „Eina kalba, kiek man žinoma, apie 40 mln. eurų. Tai yra nemaža suma, bet bankų sektoriui tai nėra didelė suma (...). Nėra planuojama surinkti 100 mln. eurų. Kiek žinau, Finansų ministerija skaičiuoja apie 40 mln. eurų“, – Žinių radijui trečiadienį teigė R. Karbauskis.

Bankai duoda riebų atkirtį juos apmokestinti jau nuo sausio planuojantiems „valstiečiams“. Bankų atstovai jau suskaičiavo, kiek jiems uždėtas naujas mokestis atsirūgs patiems gyventojams ir kurios konkrečiai jų paslaugos brangs. O brangtų ir paslaugų įkainiai, ir pačios paskolos. Naujų paskolų mokėtojams tai atsieitų papildomus šimtus eurų kasmet. „Valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis tokius bankininkų įspėjimus vadina šantažu ir jau ketina kreiptis į bankų savininkus Švedijoje.

Sukčiai trumpųjų žinučių klastotėmis iš SEB banko klientų išviliojo 62 tūkst. eurų, šeštadienį rašo naujienų portalas 15min.lt. „Bendra klientų patirtų nuostolių suma yra 62,2 tūkst. eurų“, - komentare portalui teigė SEB bankas. Portalo žiniomis, iš viso sukčiai nuo birželio iš SEB banko klientų bandė išvilioti beveik 180 tūkst. eurų. Bankui pavyko sustabdyti sukčių atliktus mokėjimus dėl daugiau nei 76 tūkst. eurų, taip pat papildomai sugrąžinta 40 tūkst.

Lietuviai turi paslėptų „gabumų“: uždirba daug mažiau nei vidutinis europietis, tačiau pinigų išleidžia beveik tiek pat. Tačiau slypi už to ne pačios gražiausios priežastys, o viena iš jų – tautiečiai visai nemoka taupyti. O pasitaupyti jau reikėtų. Lietuvos bankas prognozuoja, kad kitąmet algos šalyje augs nebe taip sparčiai kaip pastaraisiais metais, toliau brangs paslaugos, o viską dar labiau sujaukti gali nerimo ženklai pasaulio ekonomikoje, iš kurios nebežinia, ko tikėtis.

Kaimyninėje Estijoje mįslingai dingo buvęs Danske Bank Estijos padalinio vadovas, kurio vadovavimo laikotarpiu per banką Estijoje buvo išplauti milijardai eurų. Policija su šunimis ir bepilotėmis skraidyklėmis šukuoja Talino rajoną. Estijos pareigūnai skelbia, kad paskutinį kartą 56-erių buvęs Estijos „Danske Bank“ padalinio vadovas Aivaras Rehe buvo matytas vakar apie 10 val. ryto, kai išėjo iš namų vilkėdamas juodą džemperį, juodas kelnes ir juodus sportinius batus.

SEB bankas vėl sulaukė pranešimų apie sukčių tariamai banko vardu Lietuvos gyventojams siunčiamas trumpąsias žinutes su nuoroda, vedančia į suklastotą interneto banko svetainę. „Sukčiavimas, kai siunčiami SMS pranešimai neva iš banko (SMS pranešimas buvo siųstas ne iš SEB SMS platformos), yra pakankamai naujas sukčiavimo būdas Lietuvoje, nors kitose Europos šalyse jis jau paplitęs. Iki šiol Lietuvoje buvo labiau žinomi telefoniniai sukčiavimai ar bandymai suklastotais el.

Lietuvos bankai skelbia kodų kortelių eros pabaigą. Nuo rytojaus, rugsėjo 13 d., jomis naudotis nebegalės jau visų trijų didžiausių šalies bankų klientai. Bankininkai tvirtina, kad kodų kortelės atgyveno, o nauji ir išmanūs identifikacijos būdai bus neva saugesni ir patogesni. Vartotojų atstovai mano kitaip: esą tai paprasčiausiai dar vienas įžūlus bankų žingsnis taupant kaštus ir didinant savo pelnus, kurie Lietuvoje jau siekia po milijoną eurų kiekvieną mielą dieną.

Rugsėjo 13 dieną nustos galioti paskutinės SEB banko išduotos slaptažodžių kortelės, kuriomis klientai jungdavosi prie interneto banko ir tvirtindavo kasdienės bankininkystės operacijas, rašoma banko išplatintame pranešime. „Dar prieš beveik dvejus metus pradėjome skatinti klientus pasikeisti slaptažodžių kortelę į kitą prisijungimo priemonę.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį, rugsėjo 7 dieną, SEB banke bus atliekami planiniai IT sistemų atnaujinimo darbai, todėl nuo 4.10 val. iki 4.50 val. laikinai nebus galima atsiskaityti banko mokėjimo kortelėmis internetu ir prekybos vietose, pasiimti grynųjų pinigų iš bankomatų. Taip pat nuo 0.00 val. iki 6.00 val. neveiks SEB interneto bankas ir mobilioji programėlė, rašoma pranešime.

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. „Swedbank“ klientams nebeliks galimybės prie interneto banko ir kitų elektroninių paslaugų prisijungti naudojantis kodų kortele, kuri 20 metų buvo pagrindinė klientų identifikavimo priemonė. Apie šiuos pokyčius bankas paskelbė dar praėjusių metų rudenį, ir per metus daugiau nei 670 tūkst. banko klientų kodų korteles iškeitė į saugesnes prisijungimo priemones.

Šiuolaikinėje darbo rinkoje dėl talentų dėmesio kovojama įvairias būdais – darbuotojams siūlomi įvairūs priedai, papildomos socialinės garantijos, nuotolinio darbo galimybės ir daugelis kitų motyvacinių priemonių. Specialistai tikina, jog nereikėtų užmiršti komandinio darbo svarbos – šį įgūdį svarbu ugdyti dėl darbuotojų motyvacijos, o tuo pačiu – ir verslo sėkmės.

Nuo rugsėjo 10 d. „Luminor“ klientai prisijungti prie banko internete bei tvirtinti mokėjimus galės naudodamiesi nemokama programėle „Smart-ID“, mobiliuoju parašu, elektroniniu parašu arba kodų generatoriumi. Kodų kortelės nuo tos dienos nebegalios ir klientai negalės su jomis atlikti jokių banko operacijų. Kodų kortelių, kaip mažiau patikimų autentifikavimo priemonių, laipsniškai atsisakoma visoje ES, rašoma pranešime spaudai.

Visi norime gyventi gerovės valstybėje, bet turbūt ne visi vienodai ją įsivaizduojame, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Sostinės pareigūnai tiria vagystę iš moters sąskaitos – iš jos neteisėtai pasisavinta daugiau nei 51 tūkst. eurų. Kaip informavo Policijos departamentas, pranešimas apie vagystę gautas pirmadienį. Informuota, jog nuo liepos 18 iki liepos 30 dienos neteisėtai pasinaudojus 1949 metais gimusios moters elektroninės bankininkystės duomenimis, iš sąskaitos pervesti 51 466 eurai.

  Jungtinių Valstijų federalinio rezervo sistema (FRS) liepos mėnesio posėdyje pirmą kartą per dešimtmetį sumažino bazinę palūkanų normą, siekdama apsaugoti ekonomiką nuo įvairių grėsmių, įskaitant neapibrėžtumą, kurį skatina prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prekybos karai, nuolat mažą infliaciją ir prastėjančias pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas.

Naktį iš liepos 31 d. į rugpjūčio 1 d. „Swedbank“ atliks IT patikrinimo darbus, galimi trumpalaikiai paslaugų trikdžiai. Pranešime spaudai pabrėžiama, jog naktį iš liepos 31 d. į rugpjūčio 1 dieną tarp 00:00 ir 1:30 val. trumpam gali sutrikti bankomatų, elektroninių kortelių skaitytuvų veikla ir banko mokėjimo kortelių aptarnavimas. Minėti darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai.

Lietuvos bankas (LB) penktadienį įspėjo nesinaudoti banku prisistatančios įmonės „GBPay“ paslaugomis, nes ji neturi teisės jų siūlyti. „Lietuvos bankas nėra išdavęs licencijos „GBPay“, neturime duomenų, kad ją būtų išdavusios ir kitų Europos Sąjungos šalių finansų rinkos dalyvių priežiūros institucijos. Lietuvos bankas rekomenduoja susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, susijusių su šiuo paslaugų teikėju“, – rašoma LB pranešime.

Varšuvoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pakvietė kurį nors Lenkijos bankų atidaryti filialą Lietuvoje. Bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) G. Nausėda sakė, kad konkurencija šiuo metu Lietuvoje veikiantiems bankams būtų naudinga žmonėms.

SEB bankas sulaukė pranešimų apie tariamai banko vardu siunčiamas trumpąsias žinutes. Jose sukčiai informuoja žmones apie neva iš banko gautą pranešimą, kuris yra atsiųstoje nuorodoje, vedančioje į netikrą interneto banko svetainę. Taip sukčiai bando išvilioti prisijungimo prie interneto banko duomenis ir pasisavinti svetimas lėšas. „Sukčiavimas, kai siunčiami SMS pranešimai neva iš banko, yra gana naujas sukčiavimo būdas Lietuvoje, nors Europoje jis jau paplitęs.

Klaipėdos policija pradėjo tyrimą dėl banką apgavusio ir 15 tūkst. eurų paskolą gavusio vyro, ketvirtadienį pranešė uostamiesčio policija. Banko atstovai trečiadienį pareigūnams pranešė, kad praėjusių metų rugsėjį į banko filialą dėl 15 tūkst. eurų vartojimo kredito kreipėsi 1972 metais gimęs vyras. Jis, įtariama, pateikė neteisingus duomenis apie darbovietę ir kitus dokumentus. Todėl banko darbuotojai, suklaidinti pateiktų dokumentų, asmeniui suteikė šį kreditą.

Specializuoto banko licenciją dar 2018-ųjų gruodį iš Europos Centrinio Banko gavęs, o nuo birželio 1-osios ir Lietuvos bankų asociacijos nariu tapęs „European Merchant Bank“ klasikinės bankininkystės paslaugas teikti pradės jau šį rudenį. Pirmiausia Lietuvoje įsikūręs bankas aptarnaus juridinius asmenis, o nuo 2020 m. „European Merchant Bank“ paslaugomis galės naudotis ir fiziniai asmenys. „Paslaugas pradėsime teikti 2019-ųjų rudenį.

Penktadienio rytą vienos Šiaulių įmonės direktoriui, gimusiam 1969 m., paskambinę sukčiai iš jo išviliojo 22 tūkst. eurų, praneša Šiaulių policija. Vyrui sukčiai prisistatė Vilniaus miesto policijos pareigūnu ir banko „Swedbank“ darbuotoju ir apgaule išviliojo įmonės elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Pasinaudoję jais, sukčiai iš įmonės sąskaitos pasisavino 22 tūkst. eurų.

Estijoje kilo skandalas dėl vienos iš populiariausių elektroninės bankininkystės programėlių saugumo. Ši programa, ilgainiui turinti pakeisti kodų korteles, yra naudojama ir Lietuvos bankuose.

Pareigūnai praneša, kad gegužės 16-ąją į Klaipėdos policiją kreipėsi 1956 m. gimusi moteris. Nukentėjusioji nurodė, jog tą dieną apie 16 val. jai paskambino banko vadybininkė, kuri pasakė, kad nuo pareiškėjos sąskaitos buvo nuskaityta 2300 eurų. Moteris teigia, jog pavedimo neatliko, pinigai nuskaityti jai nežinant prieš jos valią. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika mėnesių. SEB banko užsakymu balandžio pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad 54 proc. apklaustųjų tikisi, jog būsto kaina per vienus metus padidės, 11 proc. mano, kad būstas pigs, 27 proc. nesitiki pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu, komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Skirtumas tarp prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, šių metų pradžioje buvo 43 proc.

Valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodra“) šią savaitę pradėjusi vadovauti Julita Varanauskienė sako, kad šalyje daugėjant savarankiškai dirbančių žmonių ir atsirandant naujoms darbo formoms reikia modernizuoti socialinio draudimo sistemą, dabar orientuotą į nuolatines pajamas gaunančius gyventojus.

Su euru gyvename jau penkti metai, bet litai vis dar plūsta į Lietuvos banko keityklas. Šiuo metu kojinėse, puoduose, spintose ar senų paltų kišenėse vis dar guli pamiršti apie 450 milijonų užsilikusių litų. Per pirmus tris šių metų mėnesius priduota apie 3 milijonus jų. Lietuvos banko atstovai nemano, kad į banką sugrįš visi trūkstami litai, tačiau tikimasi, kad dar bent porą metų litų pridavimo banga neatslūgs. Tarp kalbintų praeivių Vilniaus gatvėse litai – jau istorija.