balys sruoga
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „balys sruoga“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „balys sruoga“.
Birutė Sruogaitė: liūdnai pagarsėjęs Danielius Sruoga – ne Balio Sruogos anūkas ir joks ne giminaitis
Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Balio Sruogos brolio palikuonių dukra, kuri išsamiai surašė šeimos giminystės ryšius. Ji taip pat nurodė, kad Danielius Sruoga su rašytojo gimine nesusijęs ir įvardijo versijas, kaip ir kada ši pavardė galėjo atsidurti pas kitus.
Pateikiame visą jos dėstomą informaciją apie Balio Sruogos giminę:
„Balys Sruoga turėjo 4 brolius: Aniolą, Juozapą, Kazimierą ir Adolfą.
Brolis Juozapas turėjo 1 dukrą Jolitą Sruogaitę, kuri mirė nepalikdama palikuonių.
V.Sinica: Apie požiūrį į darbą, mokslą ir švietimą Lietuvoje
Žvelgdamas į nūdienos Lietuvą kaip vakarykštis moksleivis, šiandieninis studentas ir rytojaus rinkos dalyvis, neišvengiamai imu stebėtis mūsų visuomenės požiūriu į savo darbą, valstybės požiūriu į mokslo plėtrą ir, galima sakyti, niekieno požiūriu į švietimą, kuris, tikiu, Lietuvoje rieda klaidingu keliu. Bet apie kiekvieną sritį atskirai.
DARBAS.
Kyla įtarimas, kad iš sovietmečio Lietuvos žmonės atsinešė požiūrį į darbą.
Netekome aktoriaus Vilhelmo Vaičekausko
Antradienį staiga mirė ilgametis Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Vilhelmas Vaičekauskas, pranešė Kauno valstybinis dramos teatras. V. Vaičekauskas gimė 1936 metais Padubysy, Jurbarko rajone. 1957-1960 metais mokėsi J.Gruodžio Muzikos mokykloje Dramos skyriuje, dėstytojai A. Mackevičius, K. Jūrašūnas, A. Gabrėnas.
Laivyba laisva, bet plaukti negalima
Rusai pramoginiais laivais ir jachtomis Kuršių mariomis į Nidą bei kitus Lietuvos uostelius gali atplaukti nors šiandien. Tačiau kada lietuviai turistiniais laivais galės nuplaukti į Karaliaučių ar Elbingą, neaišku.
Galimybės laisvai įplaukti į Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai priklausančią Kuršių marių dalį lietuviai siekė gerą dešimtmetį.
Atvėrus sienas, Kuršių mariose laivyba pagyvėtų.
,,Vienybės medyje“ nuo karaliaus Mindaugo iki Vytauto Kernagio
Minint Lietuvos vardo tūkstantmetį išrinktos iškiliausios ir labiausiai Lietuvos vienybei nusipelniusios asmenybės.
Šimto įvairiose meno, mokslo bei kitose srityse veikusių asmenybių vardai ir pavardės bus iškaltos Tado Gutausko kuriamoje skulptūroje ,,Vienybės medis“.
Didžiąją dalį iškiliausiųjų asmenybių šimtuko sudaro Lietuvos istorijai nusipelnę, kultūriniame ir politiniame gyvenime veikę literatai.
Išrinktos iškiliausios asmenybės
Išrinkta 100 iškiliausių Lietuvos tūkstantmečio asmenybių, kurių vardai ir pavardės bus iškalti Tado Gutausko kuriamoje skulptūroje „Vienybės medis“.
Pranešama, kad didžiąją dalį iškiliausiųjų asmenybių šimtuko sudaro Lietuvos istorijai nusipelnę, kultūriniame ir politiniame gyvenime veikę literatai.
Tai: Jonas Biliūnas, Bernardas Brazdžionis, Vincas Krėvė, Martynas Mažvydas, Vydūnas, Balys Sruoga ir kiti.
Su tuo fanatiku V.Masalskiu
„Vaikai!“ - prašo dėmesio Valentinas Masalskis, ir jei vaikai nesuklūsta, kartoja kreipinį kita intonacija. Nebūtinai grėsmingiau - taip, kad jiems pasidarytų įdomu.
Kas gi nežino, kad V.Masalskis - puikus aktorius, jis moka visaip. Būrys vadinamųjų vaikų - Vilniaus kolegijos Menų fakulteto pirmakursiai, miuziklų aktoriaus specialybės studentai, V.Masalskio mokiniai ir šeima. Jiems ir patiems jau tenka, pasak pedagogo, „augintis energiją“, tai yra grumtis dėl publikos dėmesio.
G. Dauguvietytė: „Gyvenu gūdžioje provincijoje“
Krizė, keliamos kainos, didinami mokesčiai, mažinamos algos - atrodytų blogiau Lietuvoje nebuvo. Buvo. Ir tuos laikus aiškiai prisimena režisierė Galina Dauguvietytė. Tik anuomet į orą nešaudyti milijonai litų, it tikri senoviniai nedabinti naujutėliai Lietuvos Valdovų rūmai. „Taip yra kai ubagas nori ponu pasirodyti“, - įsitikinusi G.Dauguvietytė.
Nereikia suprasti ekonomikos, kad matytum absurdą
„Lietuvoje turime nuostabų architektūros palikimą, taip būtų gerai jį restauruoti.
Parodoje - lėlių teatrų istorija
Spalio 23 d., ketvirtadienį, 15.30 val. Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje įvyks parodos „Knygos lėlių teatrui“ atidarymas.
Parodoje pristatomi labiausiai Lietuvos lėlių teatrui nusipelnę menininkai, lėlių teatrų patriarchai – Stasys Ušinskas, Balys Lukošius, Mykolė Krinickaitė, Stasys Ratkevičius, lėlių teatro reformatorius, režisierius ir dailininkas Vitalijus Mazūras.
Š. Saukos nutapytoje Lietuvoje – pusnuogių XX a. šviesuolių minia
Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui tapytojas Šarūnas Sauka sukūrė milžinišką drobę, vaizduojančią puošnų Lietuvos rūmą ir garsiausius XX amžiaus istorinius veikėjus - tris pirmosios nepriklausomybės prezidentus, menininkus, dvasininkus, mąstytojus.
REKLAMA
REKLAMA
Prezidentas ragina nepamiršti aukos už Tėvynės laisvę
Lietuvai minint Gedulo ir vilties dieną, Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus pagerbė sovietų okupacijos aukų atminimą.
Valstybės vadovas dalyvavo gedulo juostomis perrištų valstybės vėliavų pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje. Lukiškių aikštėje vykusioje okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonijoje Prezidentas V.Adamkus pažymėjo, kad birželio 14-oji – tragiška data Lietuvos istorijoje.
1987 m. rugsėjo 10 d. 15 val. Visuotinis Jaunimo teatro profsąjungos susirinkimas.
Dalyvavimas būtinas Susirinkimas vyko nuo 15.15 iki 16.30 val. Dalyvavo 120-140 žmonių. Viso Jaunimo teatre 183 darbuotojai. V.Bogušio, D.Tamulevičiūtės ir A.Aukštiejaus kalbų tekstai nepilni – ne viskas kokybiškai įrašyta. Pasisakymai neredaguoti. D.Vaitiekaitis (aktorius, profsąjungos pirmininkas): Dienotvarkėje šiandieną klausimas dėl šių metų rugpjūčio 23 dienos vykusio nacionalistinio sambūrio Vilniuje, kuriame dalyvavo mūsų darbuotojas Vytautas Bogušis.
Pilietiškumas ir nuodėmės
Rašydamas apie Štuthofo koncentracijos stovyklos komendantą, Balys Sruoga „Dievų miške“ pastebėjo, jog namuose pastarasis gal buvo ir visai neblogas „papunia“, mylėjo vaikus. ... Kalinių pats niekada nemušdavo.
Lietuvos karalius atvyks per Kalėdas...
Kaip tituluoti pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo sosto paveldėtojus, vėlesniuosius mūsų valstybės valdovus - karaliais ar tik kunigaikščiais? Toks klausimas nuolat gvildenamas užsienio lietuvių tarpe, žiniasklaidoje, tokį klausimą dabarties lietuvių kartos užduoda mūsų istorijai.
Atrodytų šiandiena jau turime nemažai solidžių mūsų šalies istorijos vadovėlių: A.Šapokos, dr.
Trečiųjų namų šiluma
Kavinę Havanoje, kurioje laiką leido ir kokteilius siurbčiojo garsusis rašytojas Ernestas Hemingway, iki šiol lanko daugybė keliautojų iš viso pasaulio. Jie mielai įsitaiso prie to paties stalelio, prie kurio mėgdavo sėdėti rašytojas, ir ragauja tų pačių jo pamėgtų gėrimų. „Verslo klasė“ domisi, kodėl tokių, savo dvasią turinčių kavinių beveik nėra Lietuvoje. Architektų ir kavinių savininkų klausėme, kaip kuriami dabartiniai interjerai.
Politinės ir kultūrinės mažaraštystės mašina
Ar Lietuvai reikalingi išsilavinę žmonės? Iš tikrųjų – ar Lietuvai reikalingi išsilavinę žmonės? Suvokiant, kad Lietuva nėra ją valdantieji arba vien tik valstybės institucijų tinklas, atsakymas paprastas – žinoma, reikalingi. Juk Lietuva – tai ne kokia abstrakcija ar virš mūsų pakibęs fantomas, o mūsų pačių sąmoningumas. Kokio lygio jis, tokio lygio ir Lietuva.
Alfredas Guščius: Aukštumos kelia dvasią
Niekada negali pasakyti, kad jau turi aiškiai apibrėžtą žurnalistinių temų ratą, kad rašysi tiktai apie tai, ką gerai išmanai: išbandymu ir naujove man tapo Edmundo Ganusausko apybraižų knyga „Aukštumos“.
Ši knyga – apie lakūnus ir lėktuvus, taigi apie tą sritį, apie kurią mažai teišmanau, o ir aukščių, atvirai pasakius, bijau. Tačiau tokį aiškų trūkumą gal kiek kompensuoja smalsumas, bandymas suprasti kitokius žmones, įsijausti į jų padėtį, mintimis susikeisti vietomis.
Virginijus Savukynas: Lietuvio virsmas - iš pesimisto į optimistą
Sociologai liudija vieną nuostabų dalyką: lietuviai iš pesimistų tampa optimistais. Geriau vertinam dabartinę padėtį, iš ateities tikimės daugiau gero nei blogo. Optimistines nuotaikas rodo ir augantis paskolų, kurias gyventojai ima iš bankų, skaičius. Negi keičiasi mūsų charakteris?
Pesimistai virsta optimistais
Seniai žinoma, kad lietuvis turi melancholiškai liūdėti. Apie tai dar rašė gerbiami poetai - Balys Sruoga ir Jonas Aistis.