Rusai pramoginiais laivais ir jachtomis Kuršių mariomis į Nidą bei kitus Lietuvos uostelius gali atplaukti nors šiandien. Tačiau kada lietuviai turistiniais laivais galės nuplaukti į Karaliaučių ar Elbingą, neaišku.
Galimybės laisvai įplaukti į Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai priklausančią Kuršių marių dalį lietuviai siekė gerą dešimtmetį.
Atvėrus sienas, Kuršių mariose laivyba pagyvėtų. Turistai iš Lietuvos bei kitų šalių norėtų išvysti dar nematytas šiaurinės Rytprūsių dalies pakrantes. Verslininkai jau seniai rezga planus ir braižo naujus maršrutus.
Kuršių mariomis galima patekti į Deimenos upę, o ja nuplaukti iki pat Kaliningrado, iš jo per Aistmares - į Lenkiją. Šioje šalyje turistams ypač patrauklus vienuolynas, kuriame gyveno garsusis astronomas Mikalojus Kopernikas, Štuthofo koncentracijos stovykla, kurioje kalėjo Balys Sruoga, senoviškais vokiečių pastatais papuoštas Elbingo miestelis.
Tačiau tik prieš savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas ir Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas apsikeitė notomis dėl Vyriausybių susitarimo dėl laivybos Kuršių mariose ir Lietuvos bei Rusijos srities vandenų keliais įsigaliojimo.
Stabdžiai - Rusijoje
Pagal šį susitarimą nuo notų apsikeitimo dienos tiek Lietuvos, tiek Rusijos pramoginiai laivai į abiejų šalių teritorinius vandenis Kuršių mariose turėtų įplaukti be apribojimų.
Nidoje yra veikiantis pasienio kontrolės punktas, todėl kaliningradiečiai jau šią vasarą galėtų plaukti į Lietuvai priklausančią Kuršių marių pusę.
Tačiau optimizmą slopina patys rusai. Mat lietuviai to paties padaryti dar negalės, nes Kaliningrado srities pusėje, Rybačio (Rasytės) kaimelyje, pasienio kontrolės punkto dar nėra ir niekas negali pasakyti, kada jis bus įrengtas.
Pernai Rusijos atstovai tikino, kad pinigų pasienio kontrolės postams ir muitinėms marių pakrantėje nenumatyta skirti iki 2010 metų.
Lietuvos užsienio reikalų ministras V.Ušackas kaip kompromisą pasiūlė rusams įsteigti bendrą patikros punktą Nidoje, kur dirbtų ir mūsų, ir rusų pasieniečiai. Tokiu būdu lietuviai dar šiemet galėtų įplaukti į rusiškąją Kuršių marių dalį.
Rusijos pusei šis pasiūlymas yra naujiena, jį turėtų apsvarstyti Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovai ir tik tada galės būti priimtas vienoks ar kitoks sprendimas.
Sutartį patvirtino tik šiemet
Įstatymą, ratifikuojantį Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos sutartį dėl laivybos Kuršių mariose ir vandens keliuose Kaliningrado srityje ir Lietuvoje, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė šių metų balandžio 29 dieną. Valstybės Dūma dokumentą priėmė šių metų balandžio 15-ąją, o Federacijos Taryba jį aprobavo balandžio 22 dieną.
Sutarties tikslas - sudaryti teisinius pagrindus, reglamentuojančius laivybos klausimus lygiateisiškumo ir abipusės naudos principais.
Pagal šią sutartį nustatytas laisvas įplaukimo į uostus, naudojimosi jais ir uosto mokesčių mokėjimo režimas. Šalių laivai vidaus vandens keliais naudotųsi nemokamai. Kiekviena šalis savo valstybės teritorijoje įsipareigojo užtikrinti, kad pylimai, prieplaukos, tiltai ir kiti statiniai būtų tvarkingi.
Susitarimą dėl laivybos atnaujinimo Lietuvos ir Rusijos vyriausybės pasirašė dar 2007 metų gruodį Svetlogorske. Juo abiem šalims siekiama sudaryti palankias sąlygas bendradarbiauti vidaus vandenų transporto srityje, stiprinti ir plėtoti ekonominius, turizmo bei kultūros ryšius.
Kol nebuvo šio susitarimo, dalyje Kuršių marių ir Aistmarėse vandens turizmas buvo apskritai paralyžiuotas.
Mindaugas MILINIS
