azerbaidžanas

Jerevanas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos taikdariai turėtų visiškai kontroliuoti vienintelę sausumos teritoriją tarp Armėnijos ir ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.  Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas šiuos komentarus išsakė tvyrant įtampai tarp Jerevano ir Azerbaidžano. Trečiadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pradėjo vizitą į Azerbaidžaną, siekdama surengti derybas dėl įtampos Pietų Kaukaze mažinimo. Vėliau ji vyks į Jerevaną.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna ketvirtadienį lankydamasi Azerbaidžane sakė, kad šios šalies ir jos priešininkės Armėnijos taika dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono įmanoma. „Įmanoma užbaigti šį konfliktą ir pasiekti taiką“, – sakė C. Colonna. Pasak jos, procesas būtų ilgas ir sunkus, bet įmanoma pasiekti sėkmę.

Azerbaidžanas ir Armėnija antradienį pranešė, kad vėl paaštrėjus dešimtmečius besitęsiančiam jų teritoriniam ginčui per susišaudymą pasienyje žuvo septyni kariai. Dvi buvusios sovietinės Kaukazo valstybės kariavo du karus dėl Azerbaidžanui priklausančio Kalnų Karabacho regiono, kuriame gyventojų daugumą sudaro armėnai. Vėliausios kovos buvo nutrauktos 2020 metais, tarpininkaujant Rusijai paskelbus paliaubas. „Iš Armėnijos kariuomenės pozicijų.

Maskva šeštadienį apkaltino Azerbaidžaną sulaužius 2020 metų karą su Armėniją užbaigusias paliaubas, sudarytas tarpininkaujant Rusijai, ir leidus savo kariams kirsti demarkacinę zoną.  Rusijos gynybos ministerijos pareiškime teigiama, kad „kovo 25 dieną...Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų dalinys kirto sąlyčio liniją Sušos rajone, pažeisdamas“ 2020-ųjų lapkričio 9 dienos susitarimą.

Azerbaidžanas trečiadienį apkaltino Armėniją pradėjus šaudyti į jo kariuomenės pozicijas prie šių nesutaikomų priešininkių sienos ir ginčijamame Kalnų Karabacho regione, dėl kurio Baku ir Jerevanas kariavo du karus. Pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasiskundė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl problemų rusų taikdarių atsakomybės zonoje Kalnų Karabache ir įspėjo dėl eskalacijos šiame neramiame regione.

Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) trečiadienį nurodė Azerbaidžanui nutraukti ginčijamo Kalnų Karabacho regiono blokadą, teigdamas, kad yra realus pavojus, jog žmonės patirs „nepataisomą žalą“. „Kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, Azerbaidžanas turi imtis visų jam prieinamų priemonių, kad užtikrintų netrukdomą asmenų, transporto priemonių ir krovinių judėjimą abiem kryptimis Lačino koridoriumi“, – Hagoje paskelbtame sprendime teigė pir...

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį paragino Armėniją ir Azerbaidžaną pasinaudoti „istorine galimybe“ užbaigti dešimtmečius besitęsiantį šių šalių ginčą dėl Kalnų Karabacho regiono. Abi valstybės yra kariavusios du karus dėl Azerbaidžano armėnų gyvenamo anklavo kontrolės, per kuriuos žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. Nuo to laiko tarptautinės taikos derybos tarp buvusių sovietinių respublikų nedavė beveik jokių rezultatų.

Premjerė Ingrida Šimonytė Miuncheno saugumo konferencijoje  susitikusi su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu pabrėžė ilgalaikio ir tvaraus Armėnijos-Azerbaidžano konflikto sprendimo ir Europos Sąjungos (ES) kaip tarpininkės vaidmens taikos procese svarbą, sekmadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Armėnija ketvirtadienį apkaltino savo nesutaikomą priešininką Azerbaidžaną vykdant „etninio valymo politiką“ ir verčiant armėnus palikti atsiskyrusį Kalnų Karabacho regioną.  Nuo gruodžio vidurio grupė azerbaidžaniečių blokuoja vienintelį kelią į Karabachą iš Armėnijos, taip protestuodami prieš, jų teigimu, neteisėtą kasinėjimo veiklą, kuri daro žalą aplinkai.  Todėl kalnuotame regione, kuriame gyvena apie 120 000 žmonių, trūksta maisto, vaistų ir degalų.

Armėnija informavo „NATO analogu“ Rusijoje vadinamą Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO), kad „nemato prasmės rengti šalyje anksčiau suplanuotų karinių pratybų“. Jerevanas nusivylė gynybine Rusijos vadovaujama organizacija po to, kai nebuvo imtasi jokių veiksmų sustabdyti Azerbaidžano pajėgas. „Esant dabartinei situacijai mes tam nematome prasmės“, – pareiškė šalies premjeras Nikola Pašinianas.

Armėnija ketvirtadienį apkaltino Rusijos taikdarių pajėgas negebėjimu apsaugoti etninių armėnų kaimyninio Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione, ir paragino įsikišti daugiašales taikos palaikymo pajėgas. „Rusijos taikdarių elgesys mums nepriimtinas. Jie tapo tyliais stebėtojais (Karabache)“, – sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Maskva kritiką atmetė.

Armėnijos lyderis antradienį išreiškė abejonių dėl Rusijos taikdarių vaidmens Kalnų Karabache, aptardamas atsiskyrusio regiono blokadą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Nuo gruodžio vidurio Azerbaidžano aktyvistai, protestuodami prieš, jų teigimu, neteisėtą kasybą, blokavo Lačino koridorių, vienintelę sausumos jungtį tarp Armėnijos ir Karabacho. Dėl blokados kalnuotame regione, kuriame gyvena apie 120 000 žmonių, trūksta maisto, vaistų ir degalų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį paragino deeskaluoti padėtį Azerbaidžano armėnų gyvenamame Kalnų Karabache – regione, dėl kurio tarp Kaukazo kaimynių Azerbaidžano ir Armėnijos kilo du karai. „Turime kuo greičiau deeskaluoti situaciją“, – sakė S. Lavrovas žurnalistams po derybų su kolega iš Azerbaidžano Ceyhunu Bayramovu Maskvoje. Pasak S. Lavrovo, derybose buvo tikimasi sulaukti Armėnijos atstovų, tačiau „paskutinę akimirką“ jie pasitraukė.

Įklimpusi savo pačios kare prieš Ukrainą Rusija ieško įvairių būdų pasiekti pergalę ne tik prieš kaimyninę šalį, bet ir prieš Vakarus. Kremliaus propagandos atstovai jau siūlo bombarduoti ne tik pačią Ukrainą, bet ir kitas kaimynines valstybes.

Azerbaidžanas ketvirtadienį paneigė, kad blokuoja vienintelį kelią, jungiantį jo armėnų gyvenamą separatistinį regioną su Armėnija, po to, kai Jerevanas apkaltino jį sukėlus humanitarinę krizę kalnuotame anklave. Kaukazo kaimynės, kurios 2020 metų rudenį kariavo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, pastarosiomis dienomis ginčijosi dėl pagrindinio kelio.

Socialiniuose tinkluose plinta kuriozinis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip viena protestuotoja taip intensyviai užsišnekėjo, kad net nepastebėjo, kaip jos rankose laikomas taikos balandis iškeliavo anapilin. „Telegram“ kanaluose rašoma, kad vaizdelis nufilmuotas Lačino koridoriuje – vieninteliame kelyje, kuris jungia Armėniją ir Kalnų Karabachą.

Vengrijos, Rumunijos, Sakartvelo ir Azerbaidžano lyderiai planuoja šeštadienį susitikti Rumunijos sostinėje ir sudaryti susitarimą dėl povandeninės elektros jungties, kuri galėtų tapti nauju Europos Sąjungos (ES) energijos šaltiniu. Pagal susitarimą, Juodosios jūros dugnu būtų nutiestas kabelis, kuris sujungtų Azerbaidžaną su Vengrija per Sakartvelą ir Rumuniją, pareiškė vengrų ministro pirmininko Viktoro Orbano spaudos atstovas Bertalanas Havasi.

Nedidelė grupė demonstruotojų trečiadienio popietę susirinko pakelėje į oro uostą, kad džiaugsmingai sutiktų į Armėniją atvykusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Sveiki atvykę, – rašoma ant pertvaros pakabintame plakate, – mes būsime kartu amžinai.“ Kitame Jerevano gale, sostinės centrinėje aikštėje, minios siunčiama žinia buvo kitokia. „Mes norime ištrūkti iš Rusijos šešėlio, – šaukė 47-erių biuro darbuotoja Lilit, kurios balsą užgožė kitas aktyvistas su megafonu.

Azerbaidžanas gamtinių dujų per 10 šių metų mėnesių eksportavo 23,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai – 18,38 mlrd. kubinių metrų, skelbia Azerbaidžano žiniasklaida, remdamasi šalies muitinės duomenimis. Kiek daugiau negu pusė šio kiekio nukreipta į Pietų Europą. Finansine išraiška visas Azerbaidžano gamtinių dujų eksportas išaugo apytikriai penkis kartus iki 14,653 mlrd. JAV dolerių, o jo lyginamasis svoris visame šalies eksporte – nuo 17,5 proc. iki 42,2 procento.

Armėnija ir Azerbaidžanas pirmadienį apsikeitė kaltinimais dėl susišaudymo prie neramios šalių sienos, likus vos kelioms valandoms iki taikos derybų, kurioms tarpininkaus JAV.  Incidentas įvyko prieš Armėnijos užsienio reikalų ministro Ararato Mirzojano ir jo kolegos iš Azerbaidžano Ceyhuno Bayramovo susitikimą Vašingtone. Naujas taikos derybų raundas yra rengiamas JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno iniciatyva.

Armėnija ir Azerbaidžanas pirmadienį po Rusijos tarpininkaujamų derybų bendrame pareiškime „susitarė nenaudoti jėgos“ ginčui dėl Kalnų Karabacho teritorijos išspręsti. Baku ir Jerevanas taip pat susitarė „visus ginčus spręsti tik pripažįstant abipusį suverenitetą ir teritorinę integraciją“, sakoma Sočio aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje priimtoje bendroje deklaracijoje. Iniciatyva paskelbta praėjus mėnesiui po didžiausių Armėnijos ir Azerbaidžano susirėmimų nuo 2020 metų karo.

Kremlius penktadienį patvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Sočyje surengs Armėnijos ir Azerbaidžano vadovų derybas. „Rusijos iniciatyva rengiamos trišalės derybos tarp... Putino, Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo ir Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano vyks spalio 31 dieną Sočyje“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas trečiadienį pranešė, kad kitą savaitę vyks į Rusiją, kur dalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime su prezidentu Vladimiru Putinu ir Azerbaidžano lyderiu Ilhamu Aliyevu, pranešė Rusijos naujienų agentūros. „Rusijos prezidentas pakvietė spalio 31 dieną Sočyje surengti trišalį susitikimą. Patvirtinau savo dalyvavimą“, – Rusijos naujienų agentūros citavo N. Pašiniano žodžius.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė išsiųsti specialistų komandą į trumpalaikę misiją Armėnijoje – su tikslu stebėti situaciją šalies pasienyje su Azerbaidžanu. Grupę sudarys „iki 40 ES ekspertų, stebėsiančių situaciją šalių tarptautinės sienos Armėnijos pusėje“, sakoma Europos Vadovų Tarybos pranešime. Remiantis pranešimu, misijos tikslas bus „stebėti, analizuoti ir teikti ataskaitas apie padėtį regione“, o „iš esmės“ ji truks ne ilgiau kaip du mėnesius.

Azerbaidžanas gamtinių dujų per tris šių metų ketvirčius eksportavo 22,6 proc. daugiau nei prieš metus – 16,3 mlrd. kubinių metrų, 51 proc. šio kiekio teko Europai, skelbia Azerbaidžano žiniasklaida, cituodama energetikos ministrą Parvizą Šachbazovą. Anot jo, tiekimas į Europą siekė 8,3 mlrd. kubų, į Turkiją – 6,1 mlrd. kubų, į Sakartvelą – 1,9 mlrd. kubų. Gamtinių dujų gavybą Azerbaidžanas palyginamuoju laikotarpiu padidino 8,6 proc. iki 34,4 mlrd. kubų.

Azerbaidžanas penktadienį pasmerkė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono neseniai išsakytas pastabas dėl dešimtmečius trunkančio Baku konflikto su aršiąja priešininke Armėnija kaip „nepriimtinas ir šališkas“. Trečiadienį E. Macrono išsakyta kritika Baku buvo „nepriimtina ir šališka“, pareiškė Užsienio reikalų ministerija ir pridūrė, kad „Azerbaidžanas yra priverstas persvarstyti Prancūzijos pastangas tarpininkauti“ Armėnijos ir Azerbaidžano derybose.

Azerbaidžanas planuoja gerokai padidinti dujų eksportą į Europą, Azerbaidžano televizijos kanalams ketvirtadienį Prahoje pareiškė šalies prezidentas Ilhamas Aliyevas. Pasak prezidento, kurį cituoja „Deutsche Welle“, „dėl dabartinės geopolitinės padėties pasaulyje smarkiai padidėjo“ Azerbaidžano išteklių „paklausa“. „Remdamiesi su Europos Sąjunga (ES) pasirašytu memorandumu, planuojame dujų eksportą į Europą per kelerius ateinančius metus padidinti mažiausiai dukart.

Europos Sąjunga nusiųs į Armėniją „civilinę misiją“, padėsiančią nustatyti sieną su Azerbaidžanu, penktadienį, po Prahoje įvykusio susitikimo su Prancūzija, paskelbė tarpininkai. Misija prasidės spalį ir truks daugiausia du mėnesius, sakoma bendrame pareiškime, paskelbtame po Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano, Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo, Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles'io Michelio derybų.

Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai Ženevoje surengė derybas dėl būsimos taikos sutarties, pirmadienį pranešė Baku ir Jerevano pareigūnai. Susitikimas įvyko po neseniai Kalnų Karabachą sukrėtusių kruvinų susirėmimų. Praėjusį mėnesį abiejose pusėse žuvo mažiausiai 286 žmonės, kol JAV tarpininkaujant sudarytos paliaubos nutraukė didžiausius susirėmimus nuo karo 2020-aisiais.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo savo karą Ukrainoje, jis tikėjosi atkurti Sovietų Sąjungos šeštojo dešimtmečio šlovės laikus, kuomet ši valstybė buvo savo galios viršūnėje. Bet, vietoje to, jis sukėlė chaosą, kurio mastą pasaulis paskutinį kartą matė 1991 m., kai žlugo SSRS.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį paragino Armėniją ir Azerbaidžaną susitarti dėl ilgalaikės taikos, pirmą kartą po praėjusią savaitę vykusių kruvinų pasienio susirėmimų susitikęs su šių šalių vyriausiaisiais diplomatais. A. Blinkenas su armėnų užsienio reikalų ministru Araratu Mirzojanu ir azerbaidžaniečių diplomatijos vadovu Jeyhunu Bayramovu derėjosi viešbutyje Niujorke prieš Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi sekmadienį apkaltino Azerbaidžaną inicijavus kovas su Armėnija, praėjus kelioms dienoms po to, kai pasienio susirėmimai tarp nesutaikomų priešininkių nusinešė daugiau kaip 200 gyvybių. „Mes griežtai smerkiame šiuos išpuolius – Kongreso vardu“, – pareiškė N. Pelosi spaudos konferencijoje Jerevane.

Armėnija penktadienį paskelbė, kad jos karių, žuvusių per šios savaitės susirėmimus su Azerbaidžanu, skaičius padidėjo nuo 105 iki mažiausiai 135. „Šiuo metu žuvusiųjų skaičius yra 135“, – per vyriausybės posėdį sakė Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. „Deja, tai ne galutinis skaičius. Taip pat yra daug sužeistųjų“, – pridūrė jis. Antradienį kilę ir ketvirtadienį pasibaigę susirėmimai yra didžiausi nuo 2020 metų karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Azerbaidžanas ketvirtadienį pranešė, kad 71 jo karys žuvo per pastarąsias dvi dienas vykusius įnirtingus susirėmimus pasienyje su Armėnija. Jerevanas paskelbė, kad prie Armėnijos ir Azerbaidžano sienos po šios savaitės susirėmimų laikomasi ugnies nutraukimo ir kad naktį nebuvo jokių naujų kautynių. Anksčiau Baku nurodė, kad žuvo 50 jo kariškių.

Prie Armėnijos ir Azerbaidžano sienos po šios savaitės susirėmimų ketvirtadienį laikomasi ugnies nutraukimo, paskelbė Jerevanas. Antradienį kilę susirėmimai – didžiausi nuo 2020 metų karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono – pakenkė neseniai pradėtam taikos procesui. Susirėmimai buvo nutraukti „dėl tarptautinio įsitraukimo“ ketvirtadienio naktį, nurodė Armėnijos saugumo taryba. Anksčiau Rusija nesėkmingai bandė tarpininkauti dėl paliaubų.

Armėnija trečiadienį pranešė, kad 105 jos kariai žuvo per pasienyje su Azerbaidžanu neseniai įsiplieskusius įnirtingus susirėmimus. „Šiuo metu turime informacijos apie 105 mūsų karių žūtį“, – parlamentui sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Azerbaidžanas savo ruožtu trečiadienį pareiškė, kad gali grąžinti Jerevanui 100 per kautynes žuvusių armėnų karių kūnus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį paragino Azerbaidžano vadovą Ilhamą Aliyevą (Ilchamą Alijevą) „vėl laikytis paliaubų“ su Armėnija. Tai jis sakė po šių nesutaikomų priešininkių naujų susirėmimų prie sienos. Per pokalbį telefonu E. Macronas „prezidentui Aliyevui pasakė, kad būtina skubiai nutraukti karo veiksmus ir vėl laikytis paliaubų“, pranešė Prancūzijos prezidentūra, Armėnijai ir Azerbaidžanui antradienį paskelbus apie beveik 100 žuvusių karių.

Šią naktį Kalnų Karabache įsiplieskė didelio masto susirėmimai. Abi konflikto pusės – armėnai ir azerbaidžaniečiai – dėl smurto protrūkio kaltina vieni kitus. Armėnijos premjeras prasidėjus susišaudymams suskubo skambinti į Maskvą, Paryžių ir Vašingtoną. Ir skelbia apie dešimtis aukų. Reaktyvinių raketų sistemų šūviai naktinį dangų nušviečia Azerbaidžano ir Armėnijos pasienyje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį paragino Azerbaidžaną ir Armėniją susitarti dėl taikos, pasikalbėjęs su jų lyderiais po didžiausių kautynių tarp istorinių priešininkių nuo 2020 metų karo.

Iškart po vidurnakčio Azerbaidžano pajėgos apšaudė Armėnijos pasienio miestus ir kariuomenės pozicijas. Armėnų atstovų teigimu, rugsėjo 13-ąją buvo apšaudytos jų pozicijos šalia Goriso, Sotkos ir Džermuko miestų. Azerbaidžano pusė tvirtina, kad Armėnijos kariuomenė surengė provokaciją, yra žuvusiųjų.

Armėnija antradienį apkaltino Azerbaidžaną nužudžius vieną jo karį per naują susišaudymą pasienyje tarp aršių priešininkių, dešimtmečius besitęsiant teritoriniam ginčui. Nesutaikomi priešininkai Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kariavo praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje ir 2020 metais. 2020-ųjų rudenį šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.

Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiai sutarė ateinantį trečiadienį susitikti derybų Briuselyje dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, ketvirtadienį pranešė Jerevanas.  Derybos, vyksiančios tarpininkaujant ES, rengiamos po naujausio smurto protrūkio Kalnų Karabache, per kurį žuvo mažiausiai trys žmonės.

Kalnų Karabache, Azerbaidžano ir Armėnijos ginčijamoje teritorijoje, nuo rugpjūčio 3 dienos skelbiama dalinė karinė mobilizacija. Pranešama apie aktyviai besivystantį konfliktą tarp dviejų valstybių ir vykstančius mūšius kalnuose. Įtampa regione, po 2020-ųjų trumpo karo, kurio metu Azerbaidžanas atsikovojo ženklią Armėnijos kontroliuojamos ginčytinos teritorijos dalį, vėl pasiekė apogėjų pastarosiomis savaitėmis. Abi pusės kaltina viena kitą nesilaikant taikos sutarties susitarimų.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pasiūlė Jungtinių Valstijų pagalbą kuriant Armėnijos ir Azerbaidžano ryšius, skatindamas galutinai sureguliuoti priešininkių santykius, praėjus dvejiems metams po tarpininkaujant Rusijai sudarytų paliaubų.

Armėnija iki rugsėjo išves visus karius iš ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, dėl kurio ji du kartus kariavo su su nesutaikomu priešininku Azerbaidžanu, antradienį pranešė pareigūnai.  2020 metais Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho kariavo šešias savaites. Tas karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, jog po Maskvos invazijos į Ukrainą alternatyvių tiekėjų ieškanti Europos Sąjunga (ES) siekia dukart padidinti dujų importą iš Azerbaidžano. Maskvai vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, gamtinių dujų tiekimas tapo ginklu Rusijos santykiuose su Europa. „Europos Sąjunga renkasi patikimesnius energijos tiekėjus.

Iki šių metų pabaigos Europos Sąjunga (ES) planuoja iš esmės atsisakyti Rusijoje išgaunamos naftos. Tačiau juodojo aukso poreikis dėl to neišnyks. Panašu, kad rusišką produkciją pakeis nafta iš Azerbaidžano. Kaip praneša „Fox Bussines“, visiškai atsiribodama nuo Rusijos, kuri užpuolė Ukrainą, ES siekia susitarti dėl naftos tiekimo su Azerbaidžanu. Tai numatoma Europos Komisijos parengtame plane bendrijos narėms.

Rusija ketvirtadienį pareiškė esanti pasirengusi tarpininkauti sudarant taikos sutartį tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, į Ukrainą įsiveržusiai Maskvai siekiant atkurti savo įtaką pasaulinėje arenoje. Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį Jerevane derėjosi su Armėnijos kolega ir dar kartą patvirtino, kad Maskva pasirengusi surengti derybas dėl sutarties po 2020 metais įsiplieskusio karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Briuselyje sekmadienį vykusiame susitikime nesutaikomų priešininkų Armėnijos ir Azerbaidžano vadovai sutarė „paspartinti diskusijas“ dėl taikos sutarties dėl Kalnų Karabacho, kuriame 2020 metais įsiplieskė karas, pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje. 2020 metais šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst.