Pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasiskundė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl problemų rusų taikdarių atsakomybės zonoje Kalnų Karabache ir įspėjo dėl eskalacijos šiame neramiame regione.
Praėjusią naktį „armėnų pajėgos apšaudė Azerbaidžano kariuomenės pozicijas prie sienos“, trečiadienį paskelbė azerbaidžaniečių Gynybos ministerija.
Apie aukas nepranešama.
Ministerija taip pat nurodė, kad įvyko susišaudymas iš „įvairaus kalibro ginklų“ Kalnų Karabache, o azerbaidžaniečių kariuomenė reaguodama „ėmėsi atitinkamų priemonių“.
Armėnijos gynybos ministerija šiuos pranešimus pavadino dezinformacija.
Abi šalys jau daug dešimtmečių ginčijasi dėl Kalnų Karabacho regiono, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai. Vėliausias konfliktas 2020 metais, kurį laimėjo Azerbaidžanas, baigėsi Rusijos taikdarių dislokavimu.
Antradienį N. Pašinianas sakė neseniai kalbėjęsis su V. Putinu „apie galimą eskalaciją Kalnų Karabache“ ir pasiskundęs dėl problemų, susijusių su rusų taikdarių darbu jų atsakomybės zonoje.
Anksčiau šį mėnesį per susirėmimus pasienyje žuvo mažiausiai trys armėnai.
N. Pašinianas taip pat pasmerkė Baku tęsiamą Lačino koridoriaus, kuris yra vienintelis Karabacho sausumos kelias į Armėniją, blokadą.
Jerevanas teigia, kad ši blokada nulėmė humanitarinę krizę ir yra pasirengimas „etniniam armėnų valymui“. Baku tai neigia.
Vasario 20 dieną Europos Sąjunga neramiame Armėnijos pasienyje dislokavo stebėtojų misiją, Vakarams labiau įsitraukiant šiame regione, tradiciškai priklausiusiame Kremliaus įtakos sferai.
1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
2020-ųjų rudenį Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo šešių savaičių karą. Jis nusinešė daugiau nei 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai sudarytomis paliaubomis, pagal kurias Jerevanas perleido daug dešimtmečius kontroliuotų teritorijų.
