audrys antanaitis

Kazachstano sostinė lietuvių kalboje nuo šiol bus vadinama Nur Sultanu. Tokį nutarimą patvirtino Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), praėjus daugiau nei mėnesiui nuo to, kai Kazachstanas atsistatydinusio ilgamečio šalies lyderio Nursultano Nazarbajevo garbei pervadino savo sostinę pats. Iki šiol šios Vidurio Azijos valstybės sostinė buvo vadinama Astana. „Kazachstanas pakeitė savo sostinės oficialų pavadinimą ir mes taip pat turėjome pakeisti oficialių pavadinimų sostinių sąraše.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ketvirtadienį panaikino nutarimą, žinotą kaip Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas. Šiuo sprendimu VLKK atsisakė instrumento, du dešimtmečius leidusio bausti už pagrindinių kalbos normų nesilaikymą. Po daugiau nei keturis mėnesius trukusių svarstymų, ketvirtadienį už siūlymą panaikinti 68-ąjį VLKK nutarimą balsavo 13 komisijos narių, trys buvo prieš, vienas susilaikė, BNS patvirtino VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ketvirtadienį patvirtino alternatyvų Gruzijos pavadinimą – šią šalį galima vadinti ir Sakartvelas. Tai BNS pranešė VLKK vadovas Audrys Antanaitis. Anksčiau jis teigė, kad kartu su naujuoju pavadinimu tvirtinama, jog gruzinų tauta galės būti vadinami kartvelais, visos Gruzijos gyventojai – sakartveliečiai. Komisija konsultavosi su Gruzijos ambasada, perdavusia ir Gruzijos kalbininkų poziciją.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ketvirtadienį spręs, kurį pavadinimą patvirtinti kaip alternatyvų Gruzijos variantą. VLKK vadovas Audrys Antanaitis teigia, kad po mėnesį trukusių diskusijų komisija linksta prie pavadinimo „Sakartvelas“. „Turėtumėme posėdžio metu galutinai patvirtinti antrąjį Gruzijos pavadinimą. Žinome, kas jau yra favoritas, kaip bus vadinami gruzinai. Pavadinimas greičiausiai bus Sakartvelas.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) šią savaitę svarstys, ar pritarti Gruzijos originaliam pavadinimui. Pakeisti pavadinimą į Georgiją arba Sakartvelo, taip atskiriant nuo rusiškos valstybės pavadinimo versijos, prašė šalies prezidentas Georgijus Margvelašvilis. VLKK ketvirtadienį svarstys, ar pritarti sulietuvintam pavadinimo variantui – Kartvelija arba Sakartvelas. „Komisijos narių – 17, nuomonės yra įvairios.

Priešpriešos situaciją, kai pusė komisijos narių priešinosi jo paskyrimui, jau reikia užmiršti, komisija nusiteikusi dirbti konstruktyviai, sako naujasis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovas Audrys Antanaitis. „Priešpriešos situaciją jau reikia užmiršti, tai, kas buvo iki paskyrimo, buvo viena situacija, dabar yra kita situacija.

 Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako balsavęs prieš portalo alkas.lt redaktoriaus Audrio Antanaičio paskyrimą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovu. „Turėčiau turbūt nesakyti, kad balsavau prieš“, – Žinių radijui sakė jis. Pasak V. Pranckiečio, susipriešinimas tarp komisijos vadovo ir jos narių dar nepradėjus darbo gerokai apsunkins jos veiklą.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMKK) trečiadienį išrinko kandidatą vadovauti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai – juo siūlomas portalo alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis. Slaptame balsavime dėl kandidato į VLKK vadovus A.Antanaitis surinko šešis balsus, už jo konkurentę, dabartinę komisijos vadovę kalbininkę Daivą Vaišnienę balsavo keturi komiteto nariai. Valstybinės kalbos komisijos vadovą, taip pat ir visą naują komisijos sudėtį dar turės patvirtinti Seimas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas neišrinko kandidato į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovus. Vadovauti komisijai trečiadienio posėdyje buvo pasiūlyti du išrinkti komisijos nariai – ligšiolinė VLKK vadovė Daiva Vaišnienė ir portalo alkas.lt vienas leidėjų ir redaktorius, žurnalistas Audrys Antanaitis. Slaptame balsavime už A.Antanaičio kandidatūrą buvo penki komiteto nariai, daugiau balsavimo biuletenių neišduota.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį surengė pakartotinius Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) narių rinkimus. Jų baigtis gali turėti didelės įtakos sprendimams dėl nelietuviškų pavardžių rašybos dokumentuose. Iš 16 išrinktų naujų narių penki šiuo metu yra VLKK nariai.

Viešumoje pasirodė informacija, kad dėl nemokamų atlyginimų ir nerandamo konstruktyvaus dialogo su darbdaviu Žinių radijuje vienas po kito darbą palieka žurnalistai. Radiją paliko Agnė Skamarakaitė, žinias apie savo pasitraukimą patvirtino ir Vidmantas Valiušaitis ir Audrys Antanaitis. „Rytoj Žinių radijuje dirbu paskutinę dieną. Nuo pirmadienio dirbsiu „Laisvojoje bangoje“. Dėl laiku neišmokamų atlyginimų ir netikamo vadovavimo darbuotojai raštu kreipėsi į vadovybę.

Į Žinių radio laidą "Avilys" (2009 11 14) vedėjas Audrys Antanaitis prikalbino ateiti vieną žymiausių Lietuvos kultūros žmonių, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorių, Vilniaus tarybos narį,  dirbantį aplinkosaugos komitete - Gintautą Kėvišą.  Laidoje buvo kalbama apie baletą, apie muzikos ateitį, pasaulines operos tendencijas, pačio teatro ateities planus, vadybos principus ir kt.

Tarptautinės antikorupcijos dienos proga pagerbti nepakančiausi korupcijai žurnalistai ir visuomenės atstovai. Antradienį devyniems nacionalinės, regioninės ir interneto žiniasklaidos atstovams, televizijos bei radijo laidų vedėjams įteikti antrą kartą įvykusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS), Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos (NŽKA) organizuoto konkurso „Žiniasklaida prieš korupciją“ apdovanojimai - statulėlės su plunksnomis, simbolizuojančiomis ...

„Balsas.lt“ ragina „Žinių radijo“ klausytojus domėtis Lietuvos istorija. Sovietai oficialiai įvykdydavo ir viršydavo penkmečio planus. Ekonomika, pagal oficialią propagandą augo, kaip ant mielių. Vis dėlto, daug kam iš atminties neišdilo tuščios parduotuvių lentynos, piktos pardavėjos, nežinia ko laukiančios prie parduotuvių močiutės. Tokie “deficitai”, kaip vengriški žalieji žirneliai, majonezas, Maroc mandarinai ir pan. Pasiekdavo tik šventinius daugelio lietuvių stalus.

Rugsėjo 8 d., 18 val., Vilniaus Rotušėje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai inicijuoja pirmuosius viešus debatus, kuriuose susirungs TS-LKD pirmininkas A. Kubilius su Liberalų ir centro sąjungos vadovu A. Zuoku. Debatuose dalyvaus ir abiejų partijų komandų atstovai. Debatų dalyviai diskutuos socialinių reikalų tema – šeimos, bendruomenės politikos, socialinės paramos klausimais. Debatų vedėjas – žurnalistas Audrys Antanaitis.

Lietuvos žurnalistas Audrys Antanaitis Vilniuje vykstančiame Pasaulinio esperantininkų žurnalistų kongrese išrinktas Pasaulinės esperantininkų žurnalistų asociacijos (TEJHA) prezidentu. Radijo ir televizijos laidų autorius ir vedėjas buvo vienintelis pretendentas į šį postą, pranešė Lietuvos žurnalistų sąjunga. 49 metų A.Antanaitis yra diplomuotas filologas ir žurnalistas, turintis abiejų sričių magistro kvalifikacinius laipsnius.

„Balsas.lt“ ragina „Žinių radijo“ klausytojus domėtis Lietuvos istorija. Manote, kad temos pavadinimas - tai ironija? Ne. Citata iš oficialaus Utenos rajono apylinkės prokuroro atsakymo į oficialų Seimo nario A. N. Stasiškio paklausimą dėl partizano Antano Kraujelio nužudymo aplinkybių tyrimo: „Nors tyrimo metu ir pavyko nustatyti asmenis, kurie dalyvavo 1965 m. kovo 17 d. operacijoje Papiškio kaime, Utenos rajone prieš partizaną A. Kraujelį, tačiau nesurinkta įrodymų, kad jie turėjo tikslą ...

„Balsas.lt“ ragina „Žinių radijo“ klausytojus domėtis Lietuvos istorija.Laidos dalyviai kalbėsis apie tai, kaip sovietmečiu buvo prievartaujama Lietuvos istorija. Apie anuometinius istorijos vadovėlius, vieną iš jų autorių – Juozą Žiugždą. Rašant sovietinę Lietuvos istoriją reikėjo įsprausti ją į ideologinius rėmus, taip pat sumenkinti ir padaryti „antrarūše“ bei neįdomia.

„Balsas.lt“ ragina „Žinių radijo“ klausytojus domėtis Lietuvos istorija.Laidos dalyviai kalbėsis apie Sovietų Sąjungos etninę politiką visoje SSRS ir okupuotoje Lietuvoje. Apie anuomet galiojusius tautų “rangus”, vadinamąją “nacionalinę-valstybinę statybą”. Sovietai, o ir daugelis nostalgiškai aną epochą prisimenančiųjų pabrėžia etnografinių ansamblių ir saviveiklos kolektyvų klestėjimą bei tautų draugystės oficialiąją propagandą.

„Balsas.lt“ ragina „Žinių radijo“ klausytojus domėtis Lietuvos istorija.Laidos dalyviai kalbėsis apie tai, kaip Lietuvos okupacijų ir pasipriešinimo, kolaboravimo tema atsispindi šalies mokyklų programose.

„Balsas.lt“ ragina „Žinių radijo“ klausytojus domėtis Lietuvos istorija. 1940 m. birželio mėnesį Lietuva sutiko su eiliniu jai iškeltu ultimatumu ir jau rugpjūčio 3d., vadinamojo "Liaudies Seimo" delegacija Maskvoje gavo tai, ko paprašė neva tautos vardu - "Stalino saulę". Dauguma Vakarų šalių paskelbė nepripažįstančios Lietuvos ir kitų Baltijos šalių inkorporavimo į SSRS.

„Balsas.lt“ ragina „Žinių radijo“ klausytojus domėtis Lietuvos istorija. 1939-1940 m. Lietuva nuolat sutikdavo su jai keliamai ultimatumais. Šalis turėjo, kaip tvirtinama, gerai finansuojamą (iki 25 proc. valstybės biudžeto), neblogai paruoštą ir patriotiškai nusiteikusią kariuomenę. Lietuvos valdžia save vadino autoritetine ir patriotine.

Kaip ir kitos kalboms, lietuvių kalbai labai svarbi garsų tartis.  Ypač tai aktualu kalboms, kuriose realizuota balsių trumpumo ir ilgumo opozicija. (Beje, anglų kalboje ši opozicija irgi labai svarbi, todėl visi tikriausiai prisimename, kiek dėmesio mokantis šios kalbos skiriama fonetikai. Labai keista, kad mokantis lietuvių kalbos dažnai pamirštamas toks svarbus aspektas.) Lietuvių kalboje esama ilgųjų ir trumpųjų balsių.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Pagal įstatymą visi sveiki Lietuvos vaikai iki 16 m. privalo mokytis. Vis dėlto ne visi tą daro. Dešimtys tūkstančių vaikų mokyklos nelanko, ir kol kas šią mokyklos nelankymo problemą spręsti nėra lengva. Mokyklos nelankymo ir mokymosi motyvacijos silpnėjimo priežastys nagrinėjamos daugelio tyrinėtojų darbuose.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius supykęs prokurorus išvadino silpnapročiais ir pabrėžė, kad „jų debiliškumas atrodo akivaizdus“. Prokurorai su tuo nesutiko ir apskundė A. Matulevičių Etikos ir procedūrų komisijai. Tačiau politikas to neišsigando, nes, pasak jo, savo nuomonę apie prokurorus turėti jam leidžianti Lietuvos Respublikos Konstitucija.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvį. Per amžius budinusi Didžiosios Lietuvos žmonių tautinę dvasią, ugdžiusi lietuviškąją raštiją ir ne kartą deklaravusi siekį būti kartu, Mažoji Lietuva, arba, kitaip tariant, šiandieninė Kaliningrado sritis, vis labiau tolsta nuo mūsų. Rusijai priskirta sritis netapo nei šiuolaikiška, nei ekonomiškai veržli. Ji lieka gūdžia provincija, iš kurios ujami užsienio verslininkai ir kurioje tvirtai tebestūkso paminklai sovietinei praeičiai.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. 16 a. antrojo dešimtmečio pabaigoje Vokietijoje ir Šveicarijoje prasidėjusi Vakarų Bažnyčios reformacija greitai pasiekė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Istorijos šaltinių liudijimu, Abraomas Kulvietis apie 1540 m. vadovavo Vilniuje veikiančiai naujai protestantiškai mokyklai – reformacijos kūdikiui Lietuvoje. 1551 m. Lukiškėse, prie Vilniaus, kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo dvare, jau buvo laikomos evangeliškos pamaldos.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Seimas naujuose rūmuose susirinko į naująją rudens sesiją. Pensininkai prie Seimo susirinko į neterminuotą bado streiką, reikalaudami, kad Parlamentas skubos tvarka priimtų įstatymą, leisiantį grąžinti neišmokėtas senatvės ir invalidumo pensijų dalis.

Iš "Žinių radijo" generalinio direktoriaus pareigų atleistas Saulius Stoma.   "Žinių radijo" tarybos sprendimu, pritarus pagrindiniam akcininkui Augustinui Rakauskui bei "Žinių radijo" valdybai , siekiant demokratizuoti radijo valdymą, reorganizuojamas radijo valdymo modelis ir panaikinama generalinio direktoriaus pareigybė, sakoma "Žinių radijo" išplatintame pranešime.  Iš generalinio direktoriaus pareigų atleidžiamas Saulius Stoma.

Iki 2000 m. kovo 7 d. Baltijos šalyse nebuvo nė vienos radijo stoties, nuolat transliuojančios žinias, sakoma "Žinių radijo" pranešime spaudai. Daugelis žiniasklaidos specialistų manė, kad tokios koncepcijos (negrojantis ir nedainuojantis) radijas negali būti patrauklus klausytojui, bet štai jau septintuosius veiklos metus skaičiuojančio "Žinių radijo" šaukinius girdi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės, Mažeikių, Visagino, Utenos, Tauragės, Druskininkų, Biržų, Ukmergė...

„Žinių radijo“ valdyba pirmadienį stoties generaliniu direktoriumi išrinko rašytoją Saulių Stomą. Jis poste pakeis keturis mėnesius stočiai laikinai vadovavusią Laimą Abromaitytę, kuri toliau liks vyriausiąja „Žinių radijo“ redaktore ir laidų „Biržos naujienos“ ir „Savaitės biržos naujienų apžvalga“ vedėja.Radijo stotyje lieka veikti savivaldos taryba, kuriai ir toliau vadovaus žurnalistas Audrys Antanaitis, skelbiama „Žinių radijo“ pranešime spaudai.

5 kanalo (www.5kanalas.lt) diskusijų laidos „Pulsas“ tema: ar europiečiams dar reikalinga Europos Sąjunga? Prieš metus entuziastingai įstojome į ES. Dabar jau šalių senbuvių gyventojai entuziastingai sako jai „ne“. Ir niekas nebesupranta, nei kas ta ES, nei ko iš jos norėti. Ar tai tik bendroji rinka, ar supervalstybė, ar tik tarptautinė organizacija? Ir kas joje turi dalyvauti.

5 kanalo laidos "Pulsas" tema - ar pelnytai puolama vos 100 dienų dirbanti Vyriausybė? Šimtadienio proga sutartinai Vyriausybę puola opozicija ir politologai. Sakoma, kad ji pasimetusi, bedantė, eina į niekur. Tačiau ar pelnyta ta kritika? Juk 100 dienų yra dar labai neilgas laikotarpis, o turint galvoje nelengvą keturių partijų koalicijos startą, galima būtų teigti, kad ministrų kabinetas nusipelno didesnio atlaidumo.

Radijo stotis "Žinių radijas" atsiribojo nuo šią savaitę Prezidentūroje įrašyto vaizdo interviu, kuriame be vadovų žinios klausimus prezidentui Rolandui Paksui pateikinėjo šios radijo stoties žurnalistas Audrys Antanaitis. Pats žurnalistas A. Antanaitis taip pat atsiribojo nuo šio interviu. Anot A. Antanaičio, interviu jis sutikęs parengti, tikėdamasis, jog prezidentas aiškiai atsakys į klausimą, kuo jį šantažavo ir spaudė Jurijus Borisovas.

Kovotojams už Lietuvos laisvę, žinomiems politikams, mokslininkams, menininkams, sumaniems verslo pasaulio, teisėsaugos institucijų atstovams ir mergaičiukėms, nelaimės valandą parodžiusioms drąsą, pirmadienį įteikti valstybės apdovanojimai. Vasario 16-osios - Lietuvos valstybės dienos atkūrimo proga Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas valstybės apdovanojimais - ordinais ir medaliais - pagerbė daugiau kaip 150 Lietuvos ir užsienio piliečių.