atšvaitai

Lietuvos automobilių kelių direkcija ketvirtadienį organizuoja Atšvaitų dieną.  Nuo 8 val. iki 16 val. atšvaitų ir kitų saugaus eismo priemonių platinamo akcija vyks Kelių direkcijoje Vilniuje. Kiekvienam atėjusiam į akciją bus skiriama po vieną atšvaitą ar kitą priemonę.

Narpliojant eismo saugumo klausimus dažnai akcentuojamos elementarios saugumo priemonės, kurios gelbsti žmonių gyvybes. Sutikite, juk tikrai nėra sunku segėti atšvaitą ar būti apsirengus ryškiau, bet kiek taip apsisaugoti bandančių žmonių realiai sutinkate? Tas ypač aktualu atėjus rudeniui, kai dienomis tampa gerokai tamsiau. Pablogėjęs matomumas didina nelaimių riziką, kurią sumažinti galima itin paprastomis priemonėmis.

Besibaigiant antradieniui Eišiškių plente įvyko skaudi nelaimė. Dėl partrenkto vyro gyvybės kovoja medikai. Nelaimė įvyko prieš vidurnaktį netoli viaduko per geležinkelį. Miesto link einantį pusamžį vyrą parbloškė jaunuolis su „Audi“. Pirminiais duomenimis, vyras ėjo važiuojama kelio dalimi. Visiškoje tamsoje su baltu kibiriuku einančio vyro „Audi“ vairuotojas nepamatė. Smūgis buvo labai smarkus: partrenktas pėsčiasis prarado sąmonę. Vyras galva atsitrenkė į priekinį stiklą, šis sudužo.

Ketvirtadienį vakare Vilniaus specialiosioms tarnyboms pranešta apie skaudžią avariją Antakalnyje. Judrioje sankryžoje perėjoje partrenkta moteris. Po smūgio pėsčioji prarado sąmonę. Nelaimė įvyko moters vairuojamam automobiliui „Mitsubishi“ iš Šilo gatvės sukant į kairę į Antakalnio gatvę. Tuo metu žalias šviesoforo signalas degė ir pėsčiajai. Tačiau pusamžės pėsčiosios vairuotoja nepastebėjo, nors privalėjo praleisti.

Specialistai pastebi, kad rudenį ir žiemą, trumpėjant dienai ir anksčiau temstant, stipriai padaugėja eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji. Viena iš pagrindinių nelaimių priežasčių – nežinojimas, kaip teisingai nešioti atšvaitus arba jų nenešiojimas iš viso. Lietuvos automobilių kelių direkcija primena, kad labai svarbu paaiškinti, kai pnešioti atšvaitus ne tik vaikams, bet ir senoliams. Pirmadienio vakare, 19.10 val., Trakų r., Aukštadvario sen.

Žiema – tamsiausias metų laikas, pareikalaujantis daugiausiai eismo dalyvių gyvybių. Vien praėjusį mėnesį šalies keliuose žuvo 13 pėsčiųjų, 11 jų – tamsiuoju paros metu.  Vairavimo instruktorė Marija Ulevičienė primena, kad svarbiausia ir pigiausia savisaugos priemonė pėsčiajam – šviesą atspindintis atšvaitas: pakabinamas, atšvaitas-juostelė, liemenę ar žibintuvėlis.  „Atšvaitą prie drabužių reikėtų pritvirtinti taip, kad jis būtų matomas iš visų pusių.

Praėjusį mėnesį šalies keliuose žuvo 13 pėsčiųjų – 11 jų tamsiuoju paros metu. Vis dėlto atidūs kelyje išlikti turi ne tik vairuotojai, bet taip pat ir pėstieji. Vienas pigiausių ir lengviausių būdų užtikrinti saugumą kelyje – šviesą atspindintis atšvaitas. Vairavimo instruktorė Marijia Ulevičienė primena, kad atšvaitas prie drabužių turėtų būti matomas iš visų pusių. Jis turi būti dėvimas dešinėje pusėje, automobilio žibintų aukštyje.

Pėstieji savo saugumui skiria nepakankamai dėmesio, komentuodamas penktadienį itin daug pėsčiųjų gyvybių pareikalavusius eismo įvykius sako Kelių policijos tarnybos viršininkas. „Be abejo, pagal tai, kiek įvyko eismo nelaimių ir kiek žmonių žuvo, išskirtinė (para) yra.

8 kartai – tiek kartų pėstieji be atšvaitų savo gyvybe tamsiu paros metu rizikuoja labiau, negu pėstieji su atšvaitais. Pareigūnų teigimu, atšvaitas yra paprasčiausias būdas apsaugoti savo gyvybę, tačiau pėstieji retai kada juos vilki. Praėjusią savaitę, lapkričio 2-osios vakarą, (apie 19.43 val.

Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomui, pėstiesiems rekomenduojama imtis papildomų saugumo priemonių. Norint išvengti nelaimingų nutikimų kelyje, vertėtų nepamiršti užsidėti atšvaitą, apsivilkti liemenę ar pasiimti šviečiantį žibintuvėlį. Einantiems į kitą važiuojamosios dalies pusę patariama neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ar bent jau būti prie drabužių prisisegus atšvaitą.

Trumpėjant dienoms ir ilgėjant tamsiajam laikotarpiui, viena iš svarbiausių temų tampa pėsčiųjų saugumas. Sniegas, lietus, nuolatiniai šalčiai ir ypatingai trumpas šviesus paros metas apsunkina eismo sąlygas, todėl, nors ir pasirinkus saugų greitį, stabdymo kelias pailgėja, o tai lemia vis atsinaujinantį nelaimių skaičių.

Spalį kelių policija stebės, ar pėstieji segi atšvaitus, o vairuotojai vairuoja blaivūs, nepavojingai ir neviršija greičio. Jau visą savaitę vyksta ir iki mėnesio vidurio tęsis pėsčiųjų, dviračių vairuotojų, vadeliotojų kontrolė. Policininkai stebės, ar atšvaitus, kitų šviesą atspindinčius elementus eismo dalyviai naudoja tamsiuoju paros metu, kaip elgiamasi prie pėsčiųjų perėjų, kaip laikomasi eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse.

Vienas paprasčiausių būdų pėsčiajam apsaugoti savo gyvybę tamsiuoju paros metu – matomumą gerinančių priemonių nešiojimas. Kasdien šalies keliuose įvyksta dešimtys nelaimingų nutikimų, kuriuose nukenčia pėstieji. Dažniausiai tai nutinka tamsiuoju paros metu, nes jie nenešioja atšvaitų, liemenių ar žibintuvėlių. Praėjusią savaitę, rugsėjo 25-ąją, apie 20 val. 27 min.

Vairuotojai ir pėstieji raginami būti itin atsargūs – ruduo labai pavojingas ir pasižymi vienu didžiausių nelaimingų nutikimų kelyje skaičiumi.  Ypač dėmesį turėtų atkreipti pėstieji, vaikštantys tamsiu paros metu: dienoms trumpėjant labai prastėja matomumas, todėl reikėtų nepamiršti nešioti matomumą gerinančias priemones.

Daugiau nei 3000 – tiek pėsčiųjų be atšvaitų policijos pareigūnai kasmet nubaudžia Lietuvoje. Specialistų teigimu, mūsų šalyje pėstieji tamsiu paros metu nukenčia dažniau, nei kitose užsienio šalyse. Prieš dvejus metus, vėlų gruodžio vakarą namo po darbų ėjusi Kornelija buvo partrenkta. Tai vienas iš daugelio atvejų, kuomet pėsčiųjų gyvybei kyla pavojus.   „Galiu pasakyti, kad gimus po laiminga žvaigžde, nelūžo nei vienas kaulas.

Atšvaitas yra būtinas atributas, saugantis nuo nelaimingų nutikimų kelyje. Vėstant orams vis greičiau temsta, todėl svarbu nepamiršti segėti atšvato, galinčio išgelbėti gyvybę.  Pagal taisykles, pėstysis turi eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu, prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.

Rugsėjis - išbandymas gatvėje ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems. Į gatves sugrįžtantys moksleivių būriai turėtų būti itin atsargūs tamsiuoju paros metu. Šiemet 3 tūkstančius atšvaitų įmonės „Kesko Senukai“ direktorius Arvydas Šapola įteikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui Dariui Žukauskui, kurie, pasak jo, kartu su kitais tūkstančiais dovanotų atšvaitų pasklis akcijos „Saugus pirmokas“ metu. „Atšvaitas - maža, tačiau nepaprastai svarbi ir reikšminga dovana.

Vis dažniau gatvėse nukenčiantys pėstieji neretai nedėvi šviesą atspindinčių atšvaitų. Tamsiuoju paros metu pastebėti už kelių šimtų metrų einantį asmenį ir suspėti sustabdyti automobilį yra beveik neįmanoma. Praėjusią savaitę, liepos 23-iosios vėlų vakarą, apie 23.05 val. Alytaus rajone, Alovės seniūnijoje, kelyje Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė buvo partrenktas pėsčiasis. 37 metų vyras ėjo važiuojamąja kelio dalimi transporto priemonių važiavimo kryptimi.

Išaugęs eismo įvykių skaičius rodo, jog neretai keliuose nukenčia pėstieji. Viena didžiausių priežasčių ta, jog jie nedėvi atšvaitų. Kaip sumažinti skaičių įvykių, kuriuose žūsta pėstieji, ir kaip apsisaugoti tamsoje? Tikimybė išgelbėti gyvybę išauga iki 8 kartų Didžioji dalis tragiškų eismo įvykių nutinka tamsiuoju paros metu. Neapšviestu keliu be atšvaito einantis pėsčiasis rizikuoja savo gyvybe 8 kartus daugiau nei segintis atšvaitą.

Saugaus eismo specialistai nuolat primena apie tai, kaip svarbu būti matomiems kelyje. Ypač tai aktualu šaltuoju sezono laikotarpiu, kai dažniau tamsu. Pėstiesiems būti matomiems padeda atšvaitai. Lietuvos kelių direkcija primena, jog atšvaitų dėvėjimas - ypač svarbus norint būti saugiam kelyje. Informacija pėstiesiems Pagal taisykles, pėstysis turi eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, kelkraščiu.

Atšvaito dėvėjimas kaskart akcentuojamas ne veltui. Ši, atrodytų, smulkmena, gali padėti išsaugoti gyvybę dalyvaujant eisme tamsiu paros metu. Vis nutinka, kai pėsčiojo, nedėvinčio atšvaito, kelionė baigiasi tragiškai. Taip nutiko ir praeitą savaitę.  Ukmergės rajone ketvirtadienio rytą vilkikas mirtinai sužalojo dvi moteris. Abi žuvusiosios gyveno Leonpolio kaime, anot žmonių, moterys ryte ėjo dirbti viešųjų darbų Deltuvoje. Ar pėsčiosios buvo blaivios, paaiškės per tyrimą.

Pėstiesiems matomumas kelyje – prioritetas, norint užsitikrinti saugumą. Ypač tai aktualu dabar, kai ilgiausia paros dalis – tamsoje. Pėstieji, dviratininkai, automobilių vairuotojai privalo turėti ir tinkamai segėti atšvaitus. Tai numatyta Administracinių teisių pažeidimo kodekso 131 straipsnyje. Saugaus eismo mokytojo Dariaus Kanapinsko pastebėjimu, šios taisyklės paiso retas.

Tamsusis laikas dabar trunka didžiąją paros dalį, tad ypač svarbu, jog kiekvienas eismo dalyvis imtųsi priemonių dėl geresnio matomumo. Taigi, pėstieji privalo dėvėti atšvaitus. Apie atšvaitų svarbą kalbamės su saugaus eismo mokytoju Dariumi Kanapinsku. Kokius atšvaitus pasirinkti ir kaip teisingai segėti - pamatykite reportaže.

Nors pavasariui įpusėjus, ilgėjant dienoms, gali pasirodyti, kad atšvaitai netenka savo svarbos, ekspertai įspėja, kad tokia nuostata ne tik klaidinga, bet galimai ir pavojinga gyvybei. Tiesa, nors įprastai akcentuojama atšvaitų svarba pėstiesiems, pravartu atsiminti, kad šie apsaugoti gali ir keturkojus kompanionus.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos iniciatyva trečiadienį skelbiama Atšvaitų diena. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į atšvaitų svarbą. Dienos tikslas – paraginti žmones naudoti jau turimus atšvaitus, segtis ar dėtis juos teisingai, o neturinčius - įsigyti, pranešė Eismo informacijos centras. Trečiadienį atšvaitų ir kitų priemonių su šviesą atspindinčiais elementais neatlygintinai bus galima gauti atėjus į Lietuvos automobilių kelių direkciją Vilniuje.

var _theframe = document.getElementById("theframe"); _theframe.contentWindow.location.href = _theframe.src;...

Praėjusio penktadienio vakarą, apie 18 valandą, magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas, netoli kibininės „Kibin Drive“ mirtinai sužalotas į kelią išbėgęs vyras. Greitkelį kirsti bandė du vyrai – vienas, anot „VW Bora“ vairuotojo, grįžo atgal, o kitas šoko į antrą juostą. „VW Bora“ jį ir parbloškė. Anot liudininkų, vyrai buvo be atšvaitų. Dėl prieš Vėlines suintensyvėjusio eismo, lengvojo automobilio vairuotojas nespėjo laiku pastebėti draudžiamoje vietoje išbegusio vyro.

 Agnė Augustinaitė Nešioti atšvaitus liepia policininkai. Prie kuprinių mylimiems vaikams juos kabina mamos, o į rankas įkyriai bruka močiutės, dar niūriai paburbėdamos, kad jei nepaimsi, ir tave taip mašina nutrenks, kaip tą briedį, kur per žinias rodė. Čia dar ir draugas niukteli pašonėn – „nebūk briedis, atšvaitą užsidėk“. Toks tas ir rūpestis jo, bijo, kad neturės nuo ko konspektų nusirašyti. Bet aš gi žmogus įtarus, neimu visko, ką man siūlo.

Dienoms einant vis trumpyn, eismo dalyviai turėtų būti itin atidūs kelyje. Šiuo tamsiuoju metų laiku ypač padaugėja eismo įvykių, o pats pavojingiausias laikas pėstiesiems – nuo lapkričio iki vasario mėnesio pabaigos. Specialistai pripažįsta, kad veiksmingiausia saugumo priemonė tamsiu paros metu – atšvaitai, kurių dabar yra įvairiausių rūšių ir formų – prisegamų, prilipdomų, apyrankės formos.

Remiantis policijos duomenimis, eismo įvykiuose Lietuvoje dažniausiai nukenčia pėstieji. Daugiausia tragiškų įvykių įvyksta tamsiu paros metu ir, anot statistikos, neapšviestu keliu be atšvaito einantis pėstysis rizikuoja gyvybe 8 kartus labiau, nei pėstysis su atšvaitais. Atšvaitų aktualumas ypač padidėja pradedant trumpėti dienoms, tuomet pėstiesiems ir dviratininkams, siekiant apsisaugoti, būtina imtis papildomų saugumo priemonių.

Nors įvairių prevencinių renginių metu pareigūnai išdalija tūkstančius šviesą atspindinčių elementų, žmonės jų dėvėti neskuba. Tenka pripažinti, kad dauguma eismo dalyvių iš tiesų nesuvokia matomumo gatvėje ir kelyje svarbos. O juk vienas vienintelis atšvaitas gali žmogui išgelbėti gyvybę. Saugaus eismo kultūrą Lietuvoje skatinantis projektas „Nebūk briedis“ primena, jog svarbu ne tik segėti atšvaitą, bet ir žinoti pagrindines saugaus eismo taisykles.

 Nors įvairių prevencinių renginių metu pareigūnai ir saugaus eismo akcijų rengėjai išdalija tūkstančius šviesą atspindinčių priemonių, jų dėvėti žmonės neskuba ir yra linkę nuvertinti savisaugos svarbą kelyje. Dažnai net ir tie, kurie rūpinasi savo saugumu, tai daro netinkamai. O juk šviesą atspindinčios priemonės veiksmingos tik tuomet, kai yra dėvimos taisyklingai. Kiekvienas pėsčiasis turėtų puikiai žinoti, kaip segėti atšvaitus, deja, realybė kiek kitokia.

Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti gamykla „Achema“ remia akciją „Būk matomas“, kurios metu Jonavos „Vaikų ir jaunimo visapusiško lavinimo centro" darbuotojai iki spalio mėnesio pabaigos miesto bei rajono ugdymo įstaigose atšvaitais aprūpins daugiau nei 3 tūkst. moksleivių. „Jonavoje dar šių metų pavasario akcijos metu organizatoriai aplankė dvidešimt miesto bei rajono mokyklų, jau tuomet buvo paženklinti daugiau nei trijų tūkstančių mokinių viršutiniai drabužiai.

Spalio 15 d. apie 20 val. Kaišiadorių r., kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda 64-ame km, automobilis „Renault Trafic“, kurį vairavo V. Š. (gimęs 1964 m.), partrenkė ir mirtinai sužalojo staiga į važiuojamąją kelio dalį išėjusį 1952 m. gimusį vyrą (buvo be šviesą atspindinčių elementų)....

Saugaus eismo kultūrą skatinantis projektas „Nebūk briedis“ ir entuziastingai nusiteikęs būrys menininkų siekia, kad eismo dalyviai suvoktų, jog atšvaitą reikia dėti ne giliai į stalčių, o išdidžiai segti prie drabužių kaip madingą aksesuarą. Nuolat kalbama apie keliuose įvykstančias nelaimes, tačiau neretai per mažai akcentuojama, kad didžiulės tokių nelaimių dalies būtų galima išvengti, jei eismo dalyviai suvoktų atšvaito svarbą.

 Vakar, rugpjūčio 9 d., prieš pat vidurnaktį Radviliškio rajone, Pavartyčių kaime, 45 metų moteris, vairuodama „Audi 80″ kliudė važiuojamąja kelio dalimi važiavusį 43-ejų dviratininką, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė vietoje. Pirminiais duomenimis, moteris įvykio metu buvo blaivi (paimtas kraujo mėginys). Dėl patirto šoko moteris nebuvo apklausta. Dviratininkas keliu važiavo be šviesą atspindinčių ir skleidžiančių elementų.

Kasmet Lietuvoje užregistruojama per 2000 eismo įvykių, į kuriuos patenka pėstieji. Per metus vidutiniškai žūsta 240 pėsčiųjų, daugiau nei pusė jų – tamsiuoju paros metu. Beveik visi pėstieji, eidami keliu tamsiu paros metu, neturi prie drabužių prisisegę atšvaito, nesineša žibinto ar kito šviesą atspindinčio daikto. Akivaizdu, kad visuomenėje trūksta informacijos ne tik apie būtinybę naudoti atšvaitus, bet ir žinių, kaip juos naudoto taisyklingai.

Žiemą, kai tamsusis paros metas užima didžiąją dalį laiko, itin svarbu pasirūpinti savo saugumu. Sutemus pėstieji tiek mieste, tiek užmiestyje tampa beveik nepastebimi. Tačiau vis dar ne visi pėstieji pasirūpina ir segi atšvaitus.

Lapkričio viduryje prasidėjusios atšvaitų klijavimo akcijos „Būk matomas“ rengėjai jau skaičiuoja pirmuosius rezultatus: per dvi savaites aplankyta 12 šalies mokyklų ir paženklinti beveik 2500 vaikų drabužiai.

Vis anksčiau temstant, šalyje daugėja eismo įvykių dėl blogo matomumo, bet nemaža dalis Lietuvos žmonių tamsiu paros metu vaikščiodami gatvėmis ar šalikelėmis nesegi atšvaitų. 16 proc. gyventojų supranta, kad segėti atšvaitą tokiomis sąlygomis būtina, bet nėra jo įsigiję.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Skirmantas Skrinskas ir Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius pasirašė susitarimą, kuriuo asociacijai  perduoti 30 tūkst. atšvaitų. Šias priemones vežėjų asociacijos autobusų vairuotojai platins reguliarių maršrutų autobusuose užmiesčio keliuose, atšvaitus įteiks išlipantiems iš mašinų keleiviams.

Pasirūpinti jauniausiais eismo dalyviais ir apsaugoti juos gatvėse tryliktą kartą kviečia sostinėje organizuojama akcija „Apsaugok mane“. Sustiprinti budėjimą prie pėsčiųjų perėjų, mokyklų visoje šalyje žada ir policija, o jei jauniausieji eismo dalyviai nukentėtų gatvėje, viena draudimo bendrovių visos šalies vaikams žada atlyginti patirtą žalą. Policija skaičiuoja, kad šiemet keliuose jau žuvo 184 žmonės, iš jų 11 nepilnamečių.

Maždaug 20 metų vyriškį partrenkė ir mirtinai sužalojo tokio pat amžiaus vairuotojas. Trečiadienio vakarą, apie 19 val. kelio Panevėžys-Šiauliai 8-ame kilometre automobilis „Peugeot 207“,  vairuojamas  dvidešimtmečio K. K.,  partrenkė ir mirtinai sužalojo apie 20 metų amžiaus nenustatytos tapatybės jaunuolį. Pirminiais duomenimis, pastarais ėjo kelkraščiu be atšvaitų ar kitokių įspėjamųjų ženklų. Nustatinėjama, ar vairuotojas vairavo blaivus.

Naktį į sekmadienį Marijampolės savivaldybės kelyje žuvo be atšvaitų ėjęs pėsčiasis. Anot Policijos departamento pranešimo, incidentas įvyko apie 1.35 val. kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 64-ajame kilometre. Vilkikas, vairuojamas 39 metų Lenkijos Respublikos piliečio K. K., partrenkė ta pačia kelio puse be šviesą atspindinčios liemenės ar atšvaitų ėjusį nenustatytos tapatybės apie 60 metų amžiaus vyriškį, kuris nuo sužalojimų ligoninėje mirė.

Kas trečias avarijose žuvęs žmogus – pėsčiasis, einantis be atšvaito. Nemažai tragiškų nelaimių nutinka ir miesto gatvėse. Todėl policija siūlo, kad atšvaitus privalėtų turėti visi gyventojai, praneša LTV naujienų tarnyba. Policijos pareigūnai sako, kad per kelerius metus jie išdalino per 5 mln. atšvaitų. Tačiau retas pėsčiasis sutemus gatve eina jį segėdamas. Vien pernai už tai policija nubaudė keliolika tūkstančių pėsčiųjų. Tačiau pabrėžia, kad nemažai nelaminių nutinka ir miesto gatvėse.

Pastarosiomis dienomis Vilniuje įvykusių eismo nelaimių analizė parodė, kad vis dažniau eismo įvykiuose nukenčia pėstieji. Lietingi orai apsunkino eismo sąlygas visiems eismo dalyviams. Neiškritus sniegui, mus supanti eismo aplinka skendi tamsoje ir, dėvėdami tamsius drabužius be šviesą atspindinčių elementų, rizikuojame likti vairuotojų nepastebėti. Pėstieji nukenčia išėję į gatvę neleistinose vietose, yra ir pėsčiųjų perėjose nukentėjusių pėsčiųjų.

Legendiniam krepšininkui, olimpiniam čempionui Šarūnui Marčiulioniui labiausiai skauda ne dėl Lietuvos valdžios politikos, kylančių kainų, chaoso mokesčių sistemoje, o dėl išsivaikščiojančios po kitas valstybes tautos, kurią Vyriausybė tik skatina emigruoti. „Respublika“ paprašė krepšinio žvaigždės išsakyti savo mintis apie valstybę ir jos būseną, kurios šiuo metu Š.Marčiulionį labiausiai jaudina.

Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras ne pirmus metus rengia akciją „Būk matomas – netapk auka“. Pernai per akciją buvo išdalinta tūkstantis atšvaitų, šiemet nuspręsta miestiečiams jų padovanoti tris kartus daugiau. „Nemažai žmonių, perskaitę skelbimą apie vyksiančią akciją spaudoje, iš anksto atvyko į akcijos vykdymo vietą ir laukė, kol pasirodys akcijos organizatoriai su atšvaitais. Kartu su uostamiesčio teisėsaugininkais per valandą išdalinome net 3000 atšvaitų.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovais kviečia klaipėdiečius paminėti Pasaulinę kelių eismo nelaimių aukų atminimo dieną. Ta proga, š. m. lapkričio 16 d.  17.00 val. Klaipėdoje visuomenės sveikatos specialistai bei policijos pareigūnai dalins praeiviams atšvaitus.