Agnė Augustinaitė
Nešioti atšvaitus liepia policininkai. Prie kuprinių mylimiems vaikams juos kabina mamos, o į rankas įkyriai bruka močiutės, dar niūriai paburbėdamos, kad jei nepaimsi, ir tave taip mašina nutrenks, kaip tą briedį, kur per žinias rodė. Čia dar ir draugas niukteli pašonėn – „nebūk briedis, atšvaitą užsidėk“. Toks tas ir rūpestis jo, bijo, kad neturės nuo ko konspektų nusirašyti. Bet aš gi žmogus įtarus, neimu visko, ką man siūlo. Sėdu prie kompiuterio ir klausiu „Google“, kodėl čia visi man tuos švysčiojančius daiktus siūlo – nauja mada ar akcija kažkokia?
Šį kartą „Wikipedia“ negelbsti, tenka rimtesnius puslapius paskaityti. Štai Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinės saugumo tarybos (skamba pakankamai rimtai) interneto puslapyje teigiama, kad sutemus pėsčiojo galimybė būti partrenktam ir užmuštam automobilio išauga 1100 procentų. Tiek daug? Negali būti... Bandau rasti atsakymą, kodėl?
Pasirodo, Kornelio universitete atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad vairuotojas tamsiu paros metu pėsčiąjį, apsirengusį juodai ar mėlynai, pastebi maždaug iš 17 m atstumo, apsirengusį raudonai – iš 37 m, baltai – 55 m atstumo. Vairuotojui, važiuojančiam 90 km/val. greičiu, reikia apie 80 m stabdant pavažiuoti, kol jis sustoja. Ir čia tokiu atveju, kai pastebėjęs kliūtį kelyje vairuotojas susivokia ir stabdyti pradeda – nei daug, nei mažai – per vieną sekundę. Žmonės, tinkamai nešiojantys atšvaitus, pastebimi iš 152 m atstumo. Daug skaičių, bet matematika čia paprasta – briedis be atšvaito lygu negyvas briedis.
Į akį krito ir dar vienas įdomus faktas – žmogus, apsirengęs visiškai juodai, bet turintis nykščio dydžio atšvaitą yra pastebimas iš toliau nei tas, kuris apsirengęs visiškai baltai, bet atšvaito su savimi neturi. Hm, susimąsčiau. Aš žmogus ne prietaringas, o dar ir įtarus – ką čia aklai tikėsi visais tais skaičiais.
Bet atšvaitų gal porą pasiimsiu. Juk nenoriu būti per žinias rodomas „briedis“.
