arvydas janulaitis

Šalies švietimo sistema nesugeba ugdyti žmonių, kurie pritaptų žaibiškai kintančiame pasaulyje, kur reikės ne vien armijos teisininkų ir vadybininkų. Bioinformatikos, neurobiologijos, genetikos, biologijos, informacinių technologijų, robotų rinkos ir organinio maisto specialistai – tokias ateities profesijas vardija mokslininkai. Deja, Lietuvoje išsvajotasis aukštojo mokslo diplomas dažniau nešamas ne į inovacijų centrus, o į darbo biržą arba yra tinkamas tik apelsinams Ispanijoje skinti.

Lapkričio 25 d. buvo oficialiai inauguruotas KTU rektorius prof. Petras Baršauskas. Jis prisiekė būti lygiai teisingas visiems, puoselėti akademinę dvasią, demokratiją, gerbti papročius. Inauguracinėje kalboje KTU rektorius pabrėžė, kad jam didelė garbė būti Universiteto, kuriam vadovavo ir jo tėvas prof. Kazimieras Baršauskas, vadovu. Be to, inauguruotasis rektorius minėjo pokyčius, kurie laukia Universiteto.

Lietuvos biotechnologijų bendrovė „Fermentas“ pradėjo naujomis savybėmis pasižyminčių biotechnologinių reagentų kūrimo projektą. Į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektą bus investuota 6,3 mln. litų. Iš jų 3 mln. litų skyrė Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondas. „Sparčiai besivystantiems gyvybės mokslams ir biotechnologijų pramonei reikia vis naujų molekulinės biologijos įrankių.

Didžiausia Lietuvos biotechnologijų bendrovė „Fermentas“, įgyvendinusi mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektą, pasaulinėms rinkoms pateikė 94 naujos kartos produktus. Analogų neturinti produktų linija įtvirtins naują DNR tyrimų standartą bei sustiprins bendrovės lyderio pozicijas pasaulinėje restrikcijos fermentų rinkoje.

Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ skelbia, kad prisidengiant aukštojo mokslo reforma, iš Lietuvos varomas šalies jaunimas. Dėl valdžios ir kai kurių verslininkų trumparegiškumo, šiandien Lietuvoje nebeturime maždaug pusės milijono tautiečių. Netrukus bus sužadinta dar viena emigracijos banga. Šįkart į užsienį bus varomi gabiausi šalies abiturientai.

Aukštojo mokslo reforma ir toliau nejuda iš mirties taško. Reformą įteisinantis Mokslo ir studijų įstatymas įstrigo, nes jam prieštarauja aukštųjų mokyklų rektoriai, nesutinkantys, kad universitetų valdymas iš jų būtų perduodamas taryboms, praneša LTV naujienų tarnyba. Aukštojo mokslo reforma turėjo prasidėti nuo šių metų pradžios. Tačiau kol kas ji – tik šūsnys nepatvirtintų įstatymų lapų.

Lietuvos studente! Mokestis už mokslą – dar viena nomenklatūrinės valdžios apgaulė! Šalies politinės partijos ir aukščiausios valdžios institucijos pristigo ryžto ir politinės valios pagaliau pradėti realiai įgyvendinti seniai pribrendusias ir gyvybiškai svarbias, tačiau daugelį metų vis atidėliotas aukštojo mokslo sistemos reformas.

Pagal versle dirbančių tyrėjų skaičių Lietuva tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių užima paskutinę vietą. Analitikų teigimu, mokslininkų nedalyvavimas versle rodo niūrias mūsų šalies ūkio perspektyvas - aukštųjų technologijų sektorius nesiplės ir Lietuva neteks vienintelės galimybės patekti į turtingųjų šalių grupę. Statistika – iškalbinga Mokslininkų Lietuvoje netrūksta.